Patogūs maršrutai į Angliją: greitas pasiekimas ir logistikos niuansai

Anglija (arba Jungtinė Karalystė) jau daugelį dešimtmečių išlieka viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių. Nesvarbu, ar esate didelės gamybos įmonės savininkas, mažmenininkas, ar tiesiog norite persiųsti asmeninius daiktus – vienas dažniausiai užduodamų klausimų yra tas: kaip šį kelią įveikti kuo greičiau ir patogiau? Per savo ilgametę praktiką tarptautinių pervežimų srityje esu matęs, kad raktas sėkmei nėra vien tik greitis (kaip „nuspausti dują“), o oportunistiškas maršruto pasirinkimas ir tinkamas logistinis planavimas.

Nors po „Brexit“ procesas šiek tiek pasikeitė ir atsirado papildomų procedūrų, pačios geografinės trasos išliko tos pačios. Tačiau ne visos trasos yra vienodai efektyvios skirtingoms užduotims. Šiame straipsnyje pasidalysiu savo žiniomis, padėsiančiomis suprasti, kaip sudaryti efektyviausius maršrutus, išvengti eismo spūstims ir numatyti potencialias rizikas, kad krovinių ar keleivių kelionė į Angliją būtų ne tik greita, bet ir rami.

Įvadas

Kelionė į Angliją visada buvo ypatingas iššūkis dėl vieno paprasto geografinio faktoriaus – jūros. Lietuva neturi tiesioginės sausumos sienos su Jungtine Karalyste, todėl kiekvienas maršrutas turi įtraukti jūros perėjimą. Per pastaruosius dvidešimt metų technologijos pasikeitė, keltai tapo patogesniais, o Eurotunelis suteikė galimybę įveikti Lamanšą vos per 35 minutes. Tačiau pasirinkimas tarp keltų ir tunelio bei tinkamas išvykimo laikas Lietuvoje lemia galutinį pristatymo rezultatą.

Svarbu suprasti, kad „greitas pasiekimas“ logistikoje nereiškia lenktyniauti. Tai reiškia tobulą sinchronizaciją. Jei vairuotojas išvyksta vėlai ir praleidžia planuotą kelto išvykimą, laukimas gali trukti kelias valandas, o kartais ir dieną. Jei maršrutas planuojamasi per Londoną, prarandamos valandos eismo spūstyse, nors geografiškai atstumas atrodo trumpesnis.

Šiandien susidursime su pagrindiniais maršrutų variantais: klasikiniu maršrutu per Kalė (Prancūzija) ir Doverį (Anglija), šiauriniu maršrutu per Nyderlandus (Hoek van Holland) bei alternatyviomis keltų linijomis, kurios leidžia apeiti didžiuosius miestus. Taip pat aptarsime, kaip „Brexit“ paveikė laiko sąnaudas ir kodėl dokumentų tvarkymas dabara yra tokia pat svarbi maršruto dalis kaip ir kokybiškas asfaltas.

Esu tikras, kad po šio straipsnio Jūsų supratimas apie logistiką tarp Lietuvos ir Anglijos išaugs, o galimybės pasirinkti tinkamiausią sprendimą taps daug aiškesnės. Pereikime prie praktiškiausios straipsnio dalies – atsakymų į dažniausiai kylančius klausimus.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks yra greičiausias maršrutas iš Lietuvos į Angliją kroviniams?

Atsakymas priklauso nuo to, kur į Angliją reikia pristatyti krovinių, tačiau bendrai kalbant, „auksinis standartas“ yra maršrutas per Kalė-Doverio perkėlą arba Eurotunelį. Jei tikslas yra pietryčių Anglija (Londonas, Midlands), tai yra trumpiausias kelias.

Techniškai atrodoma taip: maršrutas eina per Lenkiją, Vokietiją (dažniausiai vengiama didžiųjų miestų, naudojant A arba autobanus), Belgiją ir pasiekia Prancūzijos uostą Kalė. Iš čia keltas arba traukinys pervežia į Doverį. Iš viso kelionės trukmė be sustojimų (tiek, kiek leidžia vairuotojo poilsio režimas) svyruoja apie 24–30 valandas priklausomai nuo išvykimo vietos Lietuvoje.

Tačiau reikia būti atsargiam. Nors šis maršrutas trumpiausias geografiškai, jis dažniausiai ir užimčiausias. Eismo spūstys Vokietijoje (prie Aachen arba Duisburg) bei prie pat Kalė gali sukelti didelių vėlavimų. Todėl „greičiausias“ reiškia ne tik trumpiausią atstumą, bet ir tokią maršruto variaciją, kuri leidžia išvengti kritinių spūsčių. Kartais nukrypimas šiaurės kryptimi (per Nyderlandus) gali būti efektyvesnis, jei pietinė kryptis užstrigusi.

2. Ar verta rinktis Eurotunelį vietoje keltų?

Tai vienas dažniausiai diskutuotų klausimų mano klientų. Kaip ekspertas, aš visada pasakoju: jei Jums svarbiausia yra tikslas ir predituojamumas, Eurotunelis („Le Shuttle“) yra geriausias pasirinkimas.

Keltai turi savo privalumų (apie tai kalbėsime vėliau), bet Eurotunelis veikia kaip geležinkelio linija. Jūs užvažiuojate į vagoną, išlipate iš vairuotojo vietos, galite pailsėti, o po 35 minučių esate Folkestone’o (Anglija) pusėje. Nėra jūros mėtymosi, nėra ilgos laukimo eilės įlipimui (paprastai), o svarbiausia – labai mažai atvejų, kai tunelis būtų atidėtas dėl blogo oro. Keltai dėl audros gali nebeplaukti valandomis.

Taigi, norint greičiausio perėjimo per Lamanšą, Eurotunelis nugalėja. Tačiau jis brangesnis ir turi griežtesnius apribojimus dėl pavojingų krovinių, todėl reikia tikrinti techninę galimybę ten įvažiuoti.

3. Kaip „Brexit“ paveikė maršrutų pasirinkimą ir greitį?

„Brexit“ pakeitė ne maršrutus (geografija ta pati), o laiko sąnaugas pasienio punktuose. Anksčiau perėjimas iš Kalė į Doverį buvo formalumas – vos kelios sekundės pasienio kontrolieriui pažiūrėjus į pasą. Dabar tai yra tikros muitinės procedūros.

Tai reiškia, kad net jei vairuotojas atvyksta į uostą laiku, jam gali tekti laukti, kol bus patikrinti dokumentai. Jei dokumentai (pvz., EXS deklaracijos arba importo licencijos) netvarkingi, krovinių išleidimas gali užtrukti labai ilgai. Dėl šios priežasties maršruto planavimas turi įtraukti ir laiko rezervą muitinėje.

Daugelis pervežėjų dabar renkasi maršrutus, kur uostuose yra „Smart Border“ sistemos arba mažesnės spūstys. Kartais netgi verta važiuoti šiauriau (per Zeebrugge arba Hoek van Holland), nes ten muitinės procedūros gali vykti sklandžiau nei kažin perpildytame Kalė/Doverio koridoryje, nors atstumas yra didesnis. „Brexit“ mums visus išmokė vieno: dokumentų tvarka yra tokia pat svarbi kaip ir kuras baką.

4. Kada verta rinktis šiaurinį maršrutą (per Nyderlandus, pvz., Hook of Holland)?

Šiaurinis maršrutas, dažniausiai naudojant keltą iš Hoek van Holland (Nyderlandai) į Harwich arba iš Rotterdamas į Hull, yra puiki alternatyva, jei Jūsų tikslas yra šiaurės Anglija, Midlands arba Velsas.

Kodėl? Taip, atstumas yra didesnis. Reikia važiuoti pro Nyderlandus, o tai dažnai reiškia ir mokesčius už kelių naudojimą (vignetės). Tačiau šis maršrutas leidžia išvengti vieno didžiausio sielvarto – Londono ir jo žiedinio kelio M25. M25 kelias yra legenda dėl spūsčių, ir pravažiuoti pro jį su sunkvežimiu gali trukti 3–4 valandas daugiau nei planuota.

Važiuodami į šiaurę (pvz., į Hull), Jūs iš karto atsiduriate Anglijos šiaurinėje dalyje, išvengdami pietinio regiono „kamščių“. Be to, šie keltai dažnai yra labiau pritaikyti vairuotojams – turi geresnes poilsio zonas, kabinas, kas leidžia vairuotojui efektyviau pailsėti. Jei krovinių paskirtis yra Mančesteris, Liverpulis ar šiauriau, šis maršrutas dažnai būna greitesnis realiu laiku, nors ir ilgesnis kilometrais.

5. Kokios yra pagrindinės keltų linijos ir kurios jų patogiausios?

Rinktis keltą ne taip paprasta, kaip atrodo. Yra keletas pagrindinių žaidėjų: 1. P&O Ferries ir DFDS (Kalė-Doveris): Tai „darbiniai arkliai“. Dažniausiai išvyksta kas 30–45 minutes. Trumpiausias perėjimas (apie 90 min.). Tinka, jei reikia greitai persikelti ir tęsti kelionę. 2. Irish Sea linijos (pvz., Dublin-Holyhead): Jei reikia važiuoti į Airiją, tai vienintelis logiškas pasirinkimas, bet tai jau kita istorija. 3. DFDS arba Stena Line (Nyderlandai-Šiaurės Anglija): Ilgesnės kelionės (naktiniais keltais), bet leidžia išvengti Londono.

Patogumas taip pat priklauso nuo to, ką Jums reikia. Jei vairuotojas nori gero maisto ir dušo, brangesni keltai (pvz., tarp Nyderlandų ir Anglijos) siūlo daugiau patogumų. Jei svarbiausia tik keltis, Kalė-Doveris yra efektyviausias. Taip pat verta atsižvelgti į tai, kad kai kurie keltai turi prioritetinius įvažiavimus (Flexi tickets), kurie leidžia praleisti eiles – tai gali sutaupyti valandą pikinėse valandomis.

6. Kaip susidoroti su vairuotojų darbo ir poilsio laiku (tachografais) planuojant maršrutą?

Tai yra techninis, bet kritiškai svarbus dalykas. Negalima tiesiog pasakyti „važiuok kuo greičiau“. Tachografai ir ES reglamentai (dabar ir JK reglamentai, kurie panašūs) nustato griežtas taisykles: 4,5 valandos vairavimo, po to 45 minučių pertrauka, ir ne daugiau kaip 9 valandos vairavimo per dieną (galima prailginti iki 10 valandų 2 kartus per savaitę).

Planuodami maršrutą į Angliją, mes visada skaičiuojame šį laiką. Pavyzdžiui, jei vairuotojas išvyksta iš Vilniaus, jis gali atvykti į Kalė po maždaug 20–22 valandų (su poilsiais). Jei jis atvyksta per vėlai ir praleidžia paskutinį keltą, jis privalo sustoti ir laukti ryto. Tai reiškia, kad krovinių pristatymas uždelstas ne dėl lėto važiavimo, o dėl blogo laiko planavimo.

Geras ekspertas visada suderina išvykimo laiką taip, kad vairuotojas atvyktų į uostą bent valanda prieš planuojamą išvykimą, tačiau ne taip anksti, kad jis praleistų savo vairavimo laiką laukdamas. Sinchronizacija čia yra viskas.

7. Ar yra sezoninių skirtumų, veikiančių maršrutus?

Absoliučiai taip. Vasarą, ypač liepos-rugpjūčio mėnesiais, Kalė-Doverio kryptis turi milžiniškas spūstis ne tik dėl sunkvežimių, bet ir dėl poilsiautojų. Kalė uostas gali būti užstrigęs dėl migrantų bandymų patekti į sunkvežimius (kas, deja, vis dar yra problema), todėu vasarą rekomenduojama rinktis naktines keliones arba Eurotunelį, kur yra saugesnė aplinka.

Žiemą problema gali būti audros. Lamanšas gali būti labai rūstus, ir keltai dažnai atšaukia reisus. Tokiu atveju Eurotunelis vėl tampa nepralenkiamu variantu, nes jis veikia beveik visais oro sąlygomis. Taip pat žiemą reikia atsižvelgti į galimas eismo spūstis Vokietijoje dėl sniego.

Taigi, planuodamas maršrutą, aš visada patariu klientams tur�ti atsarginį planą. Jei planuojate keltą, o prognozės rodo audrą, verta apsvarstyti maršrutą per tunelį arba šiauriau, kur jūra gali būti ramesnė.

8. Kaip dokumentų tvarka veikia greitį (Importo procedūros)?

Dabar, po „Brexit“, tai yra vienas svarbiausių veiksnių. Kad krovinių perėjimas būtų greitas, visi dokumentai turi būti pateikti muitinės sistemoje (pvz., GVMS arba NFSP JK sistemoje) dar prieš vairuotojo atvykimą į uostą.

Jei dokumentai yra netvarkingi (klaidingi HS kodai, trūkstami licencijos), vairuotojas gali būti sulaikytas „Raudonojoje taksiolyje“ (Red Lane) arba muitinės sandėlyje. Tai gali užtrukti nuo kelių valandų iki kelių dienų.

Norint užtikrinti 99/100 greitį, reikia dirbti su patikimu ekspeditoriumi, kuris gali užtikrinti „Pre-lodgment“ (ankstyvą deklaravimą). Tai reiškia, kad kai sunkvežimis atvažiuoja pasienio punkte, sistema jau žino, kad viskas tvarkoje, ir jis važiuoja „Green Lane“ (Žaliaja taku). Be šio dokumentinio pasiruošimo, net greičiausias maršrutas taps lėtas.

9. Ką daryti, jei reikia pristatyti krovinius ne į Londoną, o į atokesnes vietas (pvz., Škotiją)?

Jei tikslas yra Škotija (Glazgas, Edinburgas), maršrutas per Londoną yra blogiausias pasirinkimas. Važiuoti pro Londoną į šiaurę yra kaip mesti akmenį į savo batą – tai brangu ir lėta.

Tokiu atveju aš visada rekomenduoju šiaurinę kryptį. Keltas iš Rotterdamas į Hull arba iš Zeebrugge į Hull (arba net į Newcastle) leidžia iš karto pasiekti šiaurę. Nors kelto kelionė gali trukti naktį, tai sutaupo daug valandų vairavimo Anglijos viduje, kur kuro kainos ir kelių mokesčiai (mokesčiai už naudojimasi keliais, pvz., M6 toll) yra aukšti.

Be to, šiaurės Anglijos keliai yra mažiau apkrauti, nei pietiniai. Taigi, geografiškai atstumas gali būti panašus, bet laiko sąnaudos bus gerokai mažesnės.

10. Kokius patarimus duotumėte klientui, norinčiam sumažinti išlaidas ir užtikrinti greitą pristatymą?

Pirmasis ir svarbiausias patarimas: neklauskite kainos vieną dieną prieš išvykimą. Logistika – tai tai, ką reikia planuoti iš anksto. Jei užsakykite pervežimą savaitę anksčiau, mes galime pasirinkti pigesnį ir patogesnį maršrutą, užtikrinti gerą keltą ir suderinti vairuotojo grafiką. Jei užsakote skubiai, teks imti tai, kas liko, o tai dažnai būna brangiau ir lėčiau.

Antras patarimas: būkite tikslūs su adresais ir krovinių apibūdinimu. Jei adresas Londono centre yra sunkiai pasiekiamas sunkvežimiui (Low Emission Zone ribos, siauros gatvės), reikia tai žinoti iš anksto. Galbūt reikės naudoti „paskutinės mylios“ paslaugą (mažesnį automobilį), o tai užtrunka.

Trečias patarimas: *pasitikėkite ekspertu.