Patogus kelionės tvarkaraštis į Angliją abiem kryptimis: Eksperto Vadovas

Kelionė į Jungtinę Karalystę (Angliją) visada buvo ir išliks viena populiariausių maršrutų tarp Lietuvos gyventojų. Nors šiuo metu galime rasti pigių skrydžių bilietų, daugelis žmonių vis dar renkasi keliauti sausuma. Kodėl? Priežasčių gali būti daug – noras nuvežti daugiau bagažo, gyvūnų pervežimas, tiesioginis poreikis patekti į konkrečią vietą be oro uosto triukšmo arba noras pamatyti Europą pro langą. Dirbant tarptautinių pervežimų srityje beveik dvidešimt metų, matau, kad sėkminga kelionė ne priklauso nuo to, koks tavo automobilis ar autobusas, o nuo to, kiek gerai suplanavai savo tvarkaraštį.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir padėsiu sudaryti tokį maršrutą, kuris ne tik veiktų technologiškai, bet ir būtų patogus žmogui. Mes išnagrinėsime subtilybes, kurios dažnai nueina akivaizdžioje vietos, tačiau lemia, ar atvyksi į tikslą atsipalaidavęs, ar išsekęs.

Įvadas: Kodėl planavimas yra pusė sėkmės

Kai kalbame apie kelionę į Angliją sausuma, turime omenyje didelį atstumą – tai maždaug 1800–2000 kilometrų viena kryptimi, priklausomai nuo pasirinkto maršruto (per Belgiją, Olandiją arba Vokietiją/Franciją). Per mano dvidešimt metų praktiką matyta daugybė situacijų, kai keliautojai tiksliai susiskaičiavo važiavimo laiką, tačiau pamiršo apie pasienio kontrolę, technines pertraukas ar netgi laiko juostų pokyčius.

Patogus tvarkaraštis – tai ne tik „nuo A iki B“ greičiausiu keliu. Tai balansas tarp vairavimo ar važiavimo trukmės, poilsio pertraukų, pasienio formalumų ir, žinoma, keltų arba Eurotunelio laikų. Anglija yra sala, todėl net ir pačiam greičiausiam maršrutui reikės persikelti per Lamanšą. Šis etapas dažnai tampa „butelio kakleliu“, kur gali prarasti valandas, jeigu nebus pasiruošęs.

Be to, po „Brexit“ situacija pasienio kontrolėje pasikeitė. Anksčiau važiuojant į Angliją eilės dažnai būdavo greitos, tačiau dabadien reikia skirti daugiau laiko dokumentų patikrinimui, ypač jeigu keliauju ne tik keleiviai, bet ir prekės ar komerciniai siuntiniai. Taip pat svarbu prisiminti, kad Jungtinėje Karalystėje važiuojama kairėje pusėje, kas taip pat reikalauja psichologinio pasiruošimo ir papildomo poilsio prieš įvažiuojant į šalį.

Šiame straipsnyje mes sukursime loginį skeletą, kurį galite pritaikyti savo poreikiams, nesvarbu, ar važiuojate asmeniniu automobiliu, ar renkatės patogų autobusą.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie kelionę į Angliją

Šioje skiltyje pateiksiu atsakymus į dešimt klausimų, kurie man teko girdėti daugiausia kartų per mano karjerą. Jie padės išvengti dažniausių klaidų ir suprasti, kaip sudaryti optimalų grafiką.

1. Kiek trunka kelionė iš Lietuvos į Angliją ir kiek laiko reikia skirti poilsiui?

Atsakymas priklauso nuo transporto priemonės, tačiau kalbant apie patogų tvarkaraštį, reikia skirti maždaug 24–30 valandų viena kryptimi, jeigu važiuojate automobiliu su keleiviais. Jeigu kalbame apie autobusų maršrutus, tai paprastai tai trunka apie 30–35 valandas.

Patogumo perspektyvoje negalima važiuoti „per galvą“. Mano patirtis rodo, kad optimalus tvarkaraštis yra toks: vairuoti ne ilgiau kaip 4–4,5 valandas ir daryti 15–20 minučių pertrauką. Be to, būtina bent viena ilgesnė pertrauka (maždaug 1,5–2 valandos) maistui ir tikram poilsiui. Jeigu praleisite šias pertraukas, rizikuojate pavargti prieš pasiekdami Lamanšą, o ypač pavojinga yra važiuoti Anglijoje, kai reikia prisitaikyti prie kairės pusės eismo.

2. Koks yra geriausias maršrutas, kad kelionė būtų kuo trumpesnia ir patogesnė?

Yra du pagrindiniai variantai: per Belgiją (Bruselio/Gento link) arba per Vokietiją ir Olandiją. Esu kelavęs abiem maršrutais neskaičiuotą kartą.

Maršrutas per Belgiją (Lenkija -> Vokietija -> Belgija -> Prancūzija -> Anglija) dažnai pasirodo esąs trumpesniu atstumu, tačiau keliai Belgijoje, ypač aplink Briuselį, gali būti labai užtempti, o daugiaaukščiai sankryžos reikalauja didelio dėmesio.

Maršrutas per Olandiją (Aukštasios Zemės) dažnai būna šiek tiek ilgesnis, bet keliai yra platesni, o eismas labiau tekantis. Man kaip ekspertui patartų rinktis maršrutą per Olandiją, jeigu jums svarbi ramybė ir mažiau streso vairuotojui. Be to, degalinių infrastruktūra Olandijoje ir Vokietijoje yra viena geriausių Europoje.

3. Kaip tinkamai suplanuoti perėjimą per Lamanšą (Keltas ar Eurotunelis)?

Tai vienas svarbiausių taškų tvarkaraštyje. Turite dvi pagrindines opcijas: keltas (pvz., iš Kalais į Doverį) arba Eurotunelis (iš Kalais į Folkstoną).

Eurotunelis yra greitesnis – pati pervežimas trunka tik 35 minutes. Tačiau jums reikia atvykti mažiausiai 30–60 minučių iki išvykimo dėl pasienio kontrolės ir bilietų patikrinimo.

Keltas trunka ilgiau (apie 90 minučių jūroje), tačiau jis suteikia galimybę išlipti iš automobilio, pavalgyti restorane, nusipirkti prekių be mokesčių (duty-free) ir tiesiog ištiesti kojas. Jeigu keliaujate su vaikais, keltas dažnai būda patogesnis variantas. Patogaus tvarkaraščio požiūriu, Eurotunelis leidžia taupyti laiką, o keltas – leidžia atsipalaiduoti.

4. Ar „Brexit“ paveikė kelionės trukmę ir ką reikia žinoti pasienio kontrolėje?

Žinoma, paveikė. Iki 2021 metų važiuojant į Angliją eilės dažnai būdavo formalios, tačiau dabadien privalome skirti daugiau laiko.

Išvykstant iš Lietuvos, pasienio kontrolės dažniausiai nebūna (jeigu nekeliate prekių), tačiau įvažiuojant į Jungtinę Karalystę (tiek keltu, tiek tuneliu) privalote eiti per britų pasienio kontrolę. Jie patikrina pasus.

Svarbiausia taisyklė: jeigu keliaujate ne vienas, būkite pasiruošę, kad visi keleiviai turi išlipti iš transporto priemonės ir eiti patikrinimą (prieš tai tai ne visada buvo būtina). Tai gali užeiti papildomą 30–60 minučių, jeigu eilėse yra daug žmonių. Todėl savo tvarkaraštyje įtraukite rezervinį laiką anglų pasienyje.

5. Kaip susidoroti su laiko juostų pokyčiu?

Lietuva yra Rytų Europos laiko juostoje (EET), o Jungtinė Karalystė – Vakarų Europos (GMT arba BST vasarą). Skirtumas yra 2 valandos vasarą ir 1 valanda žiemą.

Planuodami tvarkaraštį, visada atsižvelkite į vietinį Anglijos laiką. Jeigu planuojate atvykti į Londoną 18:00 vietos laiku, Lietuvoje tuo metu bus jau 20:00. Dažnai žmonės suklysta ir pernelyg vėlai pradeda skubėti, manydami, kad jų laiko mažiau. Mano patarimas: nustatykite visas savo navigacines sistemas į tikslinės šalies laiką, kad išvengtumėte nesusipratimų su apgyvendinimo ar susitikimų laikais.

6. Kiek kartų reikėtų sustoti degalinėse ir kur geriausia tai daryti?

Techniškai degalų užtenka važiuoti be sustojimų (dauguma automobilių gali nuvažiuoti 600–800 km), tačiau tai prieštarauja saugumo ir patogumo principams.

Esu matęs daugybę avarijų, kurias sukėlė nuovargis. Patogus tvarkaraštis numato maždaug 3–4 degalinių sustojimus viena kryptimi. Geriausios degalinės yra Vokietijoje (pvz., „Tank & Rast“ ar „Autohof“), kur galite ne tik užpilti degalų, bet ir gauti karštą maistą, paimti dušą. Lenkijoje ir Vokietijoje daug degalinių turi žaidimų aikšteles vaikams, kas svarbu šeimoms. Neskubėkite tiesiai per Lenkiją be sustojimo – keliai ten gali būti prastos būklės, o vairavimas ten reikalauja didesnio koncentracijos.

7. Ar verta rinktis naktinę kelionę?

Naktinės kelionės turi privalumų – mažiau kamščių, tačiau ir didelių trūkumų. Jeigu vairuojate asmeniniu automobiliu, naktinė važiavimas yra pavojinga dėl mieguistumo. Be to, dauguma degalinių naktį gali būti uždarytos arba dirba ribotu režimu (maistas neprieinamas).

Jei renkatės autobusą, naktinės kelionės yra populiarios, nes galima praleisti daugiau laiko mieguodamas, tačiau reikia pasirūpinti, kad autobuse būtų patogios sėdynės („sleepers“). Mano nuomone, dieninis važiavimas yra saugesnis ir leidžia geriau išnaudoti poilsio pertraukas, tačiau jeigu norite sutaupyti dienos ir atvykti ryte, naktinis maršrutas yra priimtinas variantas, jeigu vairuotojas yra pilnai atilsęs.

8. Kaip planuoti grįžtamąjį maršrutą – ar jis turi skirtis?

Sąlygiškai maršrutas gali būti tas pats, tačiau strategiškai verta jį šiek tiek pakeisti. Pavyzdžiui, jeigu į Angliją važiavote per Belgiją, grįžtant verta pabandyti maršrutą per Vokietiją (Aukštasias Zemės), kad pamatytumėte kitokius vaizdus ir išvengtumėte vienodų eismo problemų (pvz., kamščiai Briuselyje gali būti tiek abiem kryptimis, bet skirtingu laiku).

Taip pat verta atsižvelgti į savaitgalius. Jeigu grįžtate sekmadienio vakare, vengkite didžiųjų Vokietijos miestų apylankų (Ruhro sritis) aukščiausioje popietės valandoje, nes ten susiformuoja didžiuliai kamščiai. Patogus tvarkaraštis visada atsižvelgia į eismo intensyvumo prognozes.

9. Ką daryti, jeigu įvyka techninė gedimas ar avarija?

Tai yra scenarijus, kurio niekas nenori, bet kuris gali visiškai sugriauti tvarkaraštį. Esu matęs, kaip žmonės stovi šalia sugedusio automobilio Vokietijos autobane lietuje ir nežino, ką daryti.

Patogumo ir saugumo sumetimais, prieš išvykdami įsitikinkite, kad turite: * Galiojantį draudimą („Green Card“ nebūtinas, bet draudimas turi apimti JK). * Prieigos prie pagalbos tarnybų numerius (112 veikia visur, bet verta turėti savo draudimo kompanijos pagalbos numerį). * Vandens ir užkandžių atsargą automobilyje.

Jei važiuojate autobusu, patikrinkite, ar pervežėjas turi atsarginį autobusą arba techninės pagalbos sutartis visame maršrute. Patikimi pervežėjai visada turi tokias procedūras, todėl jūsų kelionė nebus nutraukta ilgai.

10. Ar galima susiplanuoti lankytinas vietas pačiame maršrute?

Žinoma, ir tai daro kelionę ne tiesiog pervežimu, o patirtimi. Jeigu turite laiko, patariu įtraukti vieną ar dvi sustojimas.

Pavyzdžiui, važiuodami pro Vokietiją, sustokite prie Reino upės arba vienoje senųjų pilių. Olandijoje galima užsukti į vieną iš vėjo malūnų arba „Zaanse Schans“ (jeigu maršrutas leidžia). Tačiau čia svarbu žinoti matą: viena ilga sustojimo vieta gali pridėti 2–3 valandas prie kelionės. Jeigu jūsų tikslas – atvykti į Londoną laiku, palikite turizmą kitai kelionei. Jeigu kelionės tikslas – patirtis, tai planuokite tvarkaraštį su 1 nakties pernakvojimu viduryje kelio (pvz., Vokietijoje ar Belgijoje). Tai padarys kelionę tikrai patogia ir neįtempta.

Išvada

Patogus kelionės tvarkaraštis į Angliją abiem kryptimis nėra tikslus matematinių skaičiavimų rezultatas. Tai dinamiškas procesas, reikalaujantis žinojimo, patirties ir gebėjimo prisitaikyti. Per daugiau kaip dvidešimt metų šioje srityje supratau vieną pagrindinę dalyką: geriausias tvarkaraštis yra toks, po kurio keleiviai atvyksta ne tik laiku, bet ir gerai nusiviję, be streso ir pernelyg didelio nuovargio.

Nesvarbu, ar renkatės greitą Eurotunelio perėjimą, ar ramią kelionę keltu, svarbiausia yra pasiruošimas. Žinokite savo maršrutą, atsižvelkite į pasienio kontrolės reikalavimus po „Brexit“, nebijokite skirti laiko poilsui ir visada turėkite atsarginį planą nenumatytoms situacijoms. Kelionė į Angliją gali būti nuobodi rutina, o gali tapti puikiu nuotykiu – viskas priklauso nuo to, kiek dėmesio skiriate planavimui.