Patogus ir ekonomiškas keliavimas iš Anglijos: Eksperto vadovas, kaip sutaupyti ir nenuvilti

Kiekvienas, kuris bent kartą gyveno Anglijoje arba ten lankėsi, žino, kad šalis turi savo unikalų žavesį. Tačiau ateina momentas, kai reikia grįžti į Lietuvą – arba trumpam vizitui, arba galutinai persikraustant. Per dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje ir stebėdamas tūkstančius keleivių bei krovinių kelių, sužinojau vieną pagrindinę tiesą: kelyje į Lietuvą patogumas ir kaina nebūtinai yra priešingybės. Žmonėms dažnai atrodo, kad norint keliauti patogiai, reikia išleiti mažą fortune, o taupant reikia kantriai užkęsti autobuse arba vairuoti be sustojimų. Tai yra mitas.

Šiandieninėje situacijoje, kai pasaulis pasikeitė po „Brexit“ ir kuro kainos svyruoja, svarbiausia yra ne tiek kiek pinigų turite savo kišenėje, kiek gerai suprantate logistikos mechanizmus. Keliavimas iš Anglijos gali būti ir malonus nuotykis, ir ekonomiškas sprendimas, jei tik žinote, kur ieškoti ir kaip planuoti. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi, padėsiu išvengti dažniausių klaidų ir parodysiu, kaip pasiekti Lietuvą nebankrutavus.

Nors daugelis įsivaizduoja, kad tiesiog perkame bilietą ir važiuojame, profesionalas žino, kad detalių sumavimas čia nulemia visą rezultatą. Nuo pasirinkto kelio (per kalnus arba per lygumas) iki to, ką valgysite per kelionę, – visą tai galima suplanuoti taip, kad sąskaita būtų žymiai mažesnė. Kalbėsime ne tik apie autobusus ir lėktuvus, bet ir apie alternatyvius būdus, kurie vis dar yra populiarūs tarp lietuvių bendruomenės Didžiojoje Britanijoje. Sėskite patogiau – mes keliaujame į Lietuvą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje suformulavau dešimt klausimų, kuriuos man dažniausiai užduoda klientai, planuojantys kelionę iš Anglijos. Atsakymai į šiuos klausimus padės jums susidaryti išsamų vaizdą apie tai, kas laukia kelyje, ir kaip išsirinkti geriausią variantą sau.

1. Koks pigiausias būdas nukeliauti iš Anglijos į Lietuvą?

Remiantis mano daugiamete patirtimi, absoliučiai pigiausias būdas yra kelionė autobusu (pvz., „Ecolines“ arba „Kautra“). Šie autobusai veža ne tik keleivius, bet ir siuntas, todėl bilieto kaina dažnai yra subventionuojama, todėl galima rasti bilietų ir už 80–100 svarų vienam kryptimi. Tačiau čia būtina įvertinti ir „pavojų“ – tai ilga kelionė, dažnai trunkanti 30–40 valandų, su daugybe sustojimų. Jei jūsų tikslas – sutaupyti kiek įmanoma daugiau ir turite laiko, tai yra jūsų pasirinkimas. Tačiau verta paminėti ir taip vadinamus „krovinius keleivius“. Tai situacija, kai sutinkate su vairuotoju, kuris vairuoja sunkvežimį į Lietuvą ir turi vietos keleiviui (dažnai viršuje, virš variklio). Tai kainuoja labai mažai, kartais tik už degalus arba simbolinį mokestį, bet patogumas čia minimalus – jūs važiuosite su vairuotoju, jo grafiku, ir miegosite kabyje arba ant grotų virš variklio. Tai nėra legalus keleivinis pervežimas, todėl kelionės draudimas čia neveikia, tačiau kaip „ekstremalus“ taupymo būdas jis vis dar egzistuoja.

2. Ar verta važiuoti savo automobiliu, atsižvelgiant į kuro kainas ir kelių mokesčius?

Tai vienas sudėtingiausių klausimų. Matematiškai, jei važiuoja vienas žmogus, važinėjimas savo automobiliu dažnai išeiga brangiau nei bilietas į autobusą ar net lėktuvas (jei apie jį susirasti pigiai). Tarkime, kuras vienai krypčiai kainuoja apie 200–250 svarų (priklausomai nuo automobilio). Prie to reikia pridėti keltų bilietus (apie 100–200 svarų) ir kelių mokesčius Prancūzijoje, Belgijoje ir Vokietijoje (dar apie 50–80 svarų). Taigi, vienam žmogui tai kainuoja apie 400–500 svarų. Tačiau jei važiuoja šeima (pvz., 4 asmenys) ir turite daug bagažo, situacija keičiasi. Tada kaina vienam asmeniui drastiškai krenta, o patogumas auga – jūs nenešate lagaminus, stoteite kada norite, turite savo erdvę. Be to, atvykus į Lietuvą, turite savo transportą, kas sutaupo nuomos išlaidas. Mano patarimas: skaičiuokite ne tik pinigus, bet ir laiką bei patogumą. Jei automobilis patikimas ir jūsų komanda didelė – važiuokite automobiliu.

3. Kokį keltą pasirinkti: Dover-Calais ar Eurotunelį?

Per dvidešimt metų mačiau, kaip keleiviai siaubiasi dėl šio pasirinkimo. „Eurotunelis“ (LeShuttle) yra greičiausias – nuo Anglijos iki Prancūzijos nuvažiuojate per 35 minutes po vandeniu. Jis patogus tuo, kad nereikia išlipti iš automobilio, užeinate į vagoną ir važiuojate. Tačiau jis dažnai būna brangesnis, ypač jei perkate bilietą paskutinę minutę. Keltai (Dover-Calais ar Dover-Dunkirk) trunka ilgiau (apie 1,5–2 valandas), bet jie suteikia galimybę išlipti, pavaikščioti, nusipirkti maisto (dažnai keltuose yra pigesnės degalinės nei sausumoje) ir atsipalaiduoti. Jei keliaujate su vaikais arba šunimis, keltas gali būti geresnis variantas dėl galimybės išeiti į orą. Tačiau jei jums skubą ir norite išvengti jūros ligos, tunelis nėra lyginamas. Taip pat svarbu: „Eurotunelio“ tvarkaraštis daugiausia pritaikytas tiems, kurie važiuoja dažnai, tuo tarpu keltų kompanijos (pvz., P&O, DFDS) dažnai siūlo akcijas. Patariu užsisakyti keltą ar tunelį iš anksto – kainos skirtumas gali siekti dvigubą sumą.

4. Kaip „Brexit“ paveikė keliavimą iš Anglijos ir ką reikia žinoti muitinėje?

Po „Brexit“ viskas pasikeitė, ir tai ne tuščiai žodžiai. Anksčiau Anglija buvo ES dalis, todėl muitinės kontrolė buvo formalumo reikalas. Dabar, kai kertate sieną tarp Anglijos ir Prancūzijos (arba Belgijos), jūs iš tiesų palikiate ES zoną arba į ją įžengiate. Tai reiškia, kad gali būti atliekami papildomi patikrinimai. Jei keliaujate savo automobiliu, turite pasiruošę parodyti techninį pasą (jei reikia), savo tapatybės dokumentus (pilietybės kortelę ar pasą – vairuotojo pažymėjimas nebegalioja kaip kelionės dokumentas). Taip pat griežčiau tikrinami nelegalūs daiktai. Jei pervežate daugiau nei leidžiama cigarečių ar alkoholio, gali būti baudžiami. Taip pat svarbu prisiminti apie maisto produktus – negalima vežti mėsos ar pieno produktų iš Anglijos į ES (išskyrus kūdikių maistą ar specialius medicininius reikalmenis). Tai dažnai užmirštama, o muitininkai Kent’o vietovėje yra labai atidūs. Geriausias patarimas – turėti pasiruošusius visus dokumentus ir nebandyti „užslenkti“ draudžiamų daiktų.

5. Kokius maršrutus rekomenduojate vairuotojams, norintiems sutaupyti laiko?

Yra du pagrindiniai maršrutai: „Pietinis“ (per Kalė, Briuselį, Vokietiją) ir „Šiaurinis“ (per Zeebrugge arba Hoek van Holland į Olandiją). Dauguma vairuotojų įpratę važiuoti per Kalę (Calais), nes tai trumpiausias atstumas jūra. Tačiau per pastaruosius metus Olandijoje ir Vokietijoje kelių mokesčiai (vignetės) pakilo, o eismas Briuselyje gali būti tikras košmaras, ypač rytiniais valandomis. Aš dažnai rekomenduoju šiaurinį maršrutą – keltu iš Harwich’o į Hoek van Holland (Olandija). Nors šis keltas brangesnis ir ilgiau trunka, jums nereikia važiuoti pro sunkiai pravažiuojamus Belgijos miestus arba mokėti už Prancūzijos autostradas (peage). Olandijoje keliai puikūs, o nuo ten iki Lietuvos važiuojate per Vokietiją (A7 autostrada), kuri yra nemokama daugumoje ruožų, ir Lenkiją. Šis maršrutas gali atrodyti ilgesnis žemėlapyje, tačiau dėl mažiau spūsčių ir mažesnių mokesčių jis dažnai būna ekonomiškesnis ir nervus taupantis.

6. Kaip išvengti pavogto automobilio ar bagažo problema ilgoje kelionėje?

Tai liudna, bet reali logistikos dalis. Ilgos kelionės, ypač su sustojimais prie degalinių Prancūzijoje ar Vokietijoje, yra „laukiami“ vagių taikiniai. Mano patirtis rodo, kad dauguma vagysčių įvyksta ne dėl to, kad vagys yra genijai, o dėl keleivių neatsargumo. Pirmasis ir svarbiausias taisyklė: niekada nepalikite vertingų daiktų matomoje vietoje automobilyje, net jei tiesiog einate į parduotuvę už kavos. Kompiuteris, piniginė ar telefonas ant priekinės sėdynės – kvietimas vagims. Jei sustojote nakvynei, pasirinkite saugias, apsaugotas aikšteles (pvz., „TruckStops“ su apsauga), o ne atsitiktines kiemas šalia kelio. Jei keliaujate autobusu, visada laikykite brangius daiktus su savimi, o ne bagažinės skyriuje (ten patalpinti tik lagaminus su drabužėmis). Paprasta taisyklė „pinigai ir dokumentai – su savimi“ išgelbėjo nemažai keleivių nuo didelių rūpesčių.

7. Ar galima keliauti su augintiniais ir kokia tai kainuoja?

Žinoma, kad galima. Lietuviai dažnai veža šunis ir kates iš Anglijos. Tačiau po „Brexit“ taisyklės pasunkėjo. Anksčiau buvo pakanka „Pet Passport“, dabar reikia griežčiai laikytis procedūrų. Augintinis turi būti mikroschemuotas, turėti galiojantį pasą, o prieš išvykstant iš Anglijos (ne vėliau kaip prieš 24 valandas, bet ne anksčiau kaip prieš 120 valandų) turi būti apskiepyotas nuo pasiutligės (rabies). Veterinaras turi užpildyti specialų sertifikatą. Keltuose ir tuneliuose augintiniai yra priimami, bet už juos reikia mokėti (papildomai 15–25 svarų, priklausomai nuo dydžio). Svarbiausia – jei važiuojate automobiliu, augintinis negali būti paliktas pats kabile. Jei keliaujate keltu, jums reikės išlipti ir nueiti į specialią patalpą arba laikyti jį automobilyje (kai kurie keltai leidžia, kiti ne). Mano patarimas: pasirūpinkite dokumentais iš anksto, nes viena klaida veterinarijos dokumentuose gali reikšti, kad jums neleis įslipti į keltą arba grąžins iš Lietuvos sienos.

8. Kiek užtrunka kelionė automobiliu ir kur geriausia ilsėtis?

Idealiai suplanuota kelionė automobiliu iš Londono iki Vilniaus trunka apie 24–26 valandas gryno važiavimo laiko. Tačiau niekas nenusprendžia važiuoti be sustojimų – tai pavojinga. Mažiausiai, ką reikia padaryti, tai padaryti vieną pilną nakvynę pusiaukelėje (pvz., Vokietijoje arba Lenkijoje). Geriausia ilsėtis ne tiesiog prie kelio degalinėse, kur girdimas triukšmas, o specialiuose „Motel“ arba „Autohof“ kompleksuose, kurie yra skirti vairuotojams. Ten yra dušai, geri restoranai ir saugi aikštelė. Jei važiuojate per Vokietiją, rekomenduoju sustoti prie „Raststatt“ zonų – jos yra labai tvarkingos ir saugios. Nenaudokite atsitiktinių kelių pakraščių poilsio – ten ne tik nepatogu, bet ir nesaugu. Atminkite, kad pavargęs vairuotojas yra pavojingesnis nei girtas. Praskaičiuokite, kad kelionė su viena nakvyne užtruks apie 2 dienas.

9. Kokios yra alternatyvų lėktuvų bilietų kainos ir ar jos vertos dėmesio?

Lėktuvai atrodo greičiausias būdas, tačiau čia yra vienas didelis „nukrypimas“. Nėra tiesioginių skrydžių iš Anglijos į Lietuvą, kurie būtų pigūs ir patogiai derėtų su visais maršrutais. Dažniausiai tenka skristi per Rygą, Varšuvą arba kitas šalis. Jei susigausite pigų bilietą (pvz., „Ryanair“ ar „Wizz Air“), jis gali kainuoti 30–50 svarų. Tačiau pridėkite kelionę į oro uostą Anglijoje (pvz., iš Londono iki Stansted ar Luton – tai gali kainuoti 30–50 svarų vienam kryptimi), tada bagažo mokestį (jei nebebešokite su rankiniu), o atvykus į Lietuvą – kelionę iš oro uosto iki namų. Taigi, pigus bilietas virsta brangiu sprendimu. Be to, po „Brexit“ oro uostuose eilės pasienio kontrolei ilgesnės. Jei keliaujate be didelio bagažo ir esate vienas, lėktuvas gali būti konkurencingas. Tačiau šeimai arba tiems, kurie veža daiktų, lėktuvas taps labai brangiu malonumu.

10. Kaip išsirinkti patikimą pervežėją, jei nuspręsite kreiptis į pervežimų kompaniją?

Jei nusprendžiate nenaudoti reguliarių autobusų linijų, o ieškote individualaus pervežimo (pvz., kai jums veža automobilį arba jums reikia vietos daugiau bagažui), rinkitės tik patikimus šaltinius. Per 20 metų mačiau daugybę „vagelių“, kurie pasiūlo pervežimus „Facebook“ grupėse, paima išankstinį apmokėjimą ir dingsta. Mano patarimas: kreipkitės į registruotas įmones, kurios turi svetaines, atsiliepimus ir, svarbiausia, įrašą įmonių registre. Užklauskite, ar turi draudimą. Patikimas pervežėjas niekada nebus nepatenkintas, jei paprašysite jo duomenų. Taip pat atkreipkite dėmesį į automobilį – jei jūsų turi vežti senas, „dužęs“ mikroautobusas, tikėkitės problemų kelyje. Patikimi pervežėjai investuoja į techninę būklę, nes jų reputacija yra vertingesnė nei viena kelionė.

Išvada

Apibendrinant, patogus keliavimas iš Anglijos be didelių išlaidų nėra mitas, tai tikrai įgyvendinamas tikslas. Sėkmės formulė paprasta: geras planavimas, informacija ir realių galimybių įvertinimas. Nepaisyk to, kad kainos auga ir pasaulis tampa sudėtingesnis, logistika vystosi ir siūlo vis daugiau sprendimų. Svarbiausia yra nesitikėti, kad galėsite nukeliauti 1500 kilometrų už „du šilingus ir be jokių rūpesčių“. Tokių kelionių nebėra.

Jei esate pasirengęs skirti šiek tiek laiko maršruto analizei, palyginti keltų kainas ir pasirūpinti dokumentais, jūsų kelionė gali būti ne tik pigi, bet ir labai patogi. Atsiminkite, kad patogumas – tai ne tik odinės sėdynės versalo automobilyje. Patogumas yra tai, kai jūs žinote, kas laukia toliau, kada ir kur pailsite, ir kad jūsų bagažas bei šeima yra saugūs.