Patogios kelionės iš Anglijos į Lietuvą: Eksperto Vadovas Jums

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt metų, sužinojama viena svarbi tiesa: kelionė ne visada apibrėžiama tik atstumu kilometrais. Tai – emocinės ir fizinės pastangos, planavimas ir, svarbiausia, patogumas. Daugeliui lietuvių, gyvenančių Anglijoje arba Jungtinėje Karalystėje bei planuojančių grįžti į Lietuvą, kelias “per Europą” tampa rutina, tačiau kitiems tai gali būti realius iššūkį keliantis išbandymas. Pastaraisiais metais rinka pasikeitė – pasirodė naujoviškų autobusų, patobulėjo kelių infrastruktūra, o kliento reikalavimai augo. Žmogus nebe nori tiesiog „nuvažiuoti“, jis nori nukeliauti taip, kad po 30 valandų vairuojant arba sėdint keleivių salone, atvyktų ne visiškai išsekęs.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi, padėsiu suprasti, kaip susidėlioti šios didelės kelionės mozaiką, kad ji būtų ne tik efektyvi, bet ir kuo maloniausia. Kalbėsime ne tik apie tai, kaip pasirinkti transportą, bet ir apie tai, kas vyksta “už scenos”: kaip planuojami maršrutai, kodėl kainos svyruoja ir kaip pasiruošti, kad kelionė iš Londono, Birmingham ar Manchestero iki Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos neatrodytų kaip baudžiamojiji ekspedicija.

Šiandieninėje rinkoje terminas “patogus keliavimas” įgavo visai kitą reikšmę. Tai ne tik oro kondicionierius ir sėdimos vietos. tai personalizuotas požiūris, aiškus komunikavimas, saugumas ir gebėjimas numalšinti stresą, kurį sukelia ilgos kelionės. Tad, jei jums ruošiatės kelionei į Lietuvą arba gabenate savo artimuosius, skaitykite toliau – čia rasite informacijos, kurią dažnai pamiršta paminėti paprastuose reklamuose.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Koks transporto pasirinkimas yra patogiausias ilgoms kelionėms iš Anglijos į Lietuvą?

Per dvidešimt metų matyta viskas: nuo senų, griūvančių autobusų iki prabangių turistinių autokarų. Tačiau kalbant apie patogumą, reikia atsižvelgti į kelionės tipą. Tradiciniai dideli autobusai, tokie kaip “Ecolines” ar “Lux Express”, yra patikimi, turi plačias sėdimas vietas, tualetus ir Wi-Fi. Tačiau jie sustoja daugelyje vietų (Londonas, Briuselis, Berlynas, Varšuva ir t.t.), dėl to kelionė gali trukti iki 30–40 valandų.

Jei jūsų tikslas – maksimalus patogumas ir laiko taupymas, verta apsvarstyti mažesnių mikroautobusų (8–19 vietų) paslaugas. Šie transporto priemonės dažnai vysto didesnį greitį, gali važiuoti trumpesniais maršrutais (pvz., pro Olandiją ar Vokietiją greitkeliais, nenukrypstant į didžiuosius miestų terminalus) ir vežti keleivius nuo durų iki durų. Taip išvengiama nereikalingų persėdimų dideliuose autobusų stotyse vidury nakties. Nors vieta mikroautobuse gali būti šiek tiek siauresnė nei dideliame autokare, laiko sutaupymas ir mažesnis keleivių skaičius (kurie reiškia mažiau triukšmo) dažnai užtikrina didesnį kelionės komfortą.

2. Kaip susidaro kaina ir kodėl pigiau nebūtinai reiškia geriau?

Klientai dažnai Klausia: „Kodėl vieni kelionės kainuoja 50 svarų, o kiti 150?“ Skirtimas slepiasi ne tik vairuotojo atlyginime. Patogios kelionės kaina apima kuro kainas (kurių svyravimai pastaraisiais metais buvo drastiški), „Eurotunelio“ mokesčius (pervažiavimas po Lamanšu yra brangus malumas), mokesčius už vairuotojo darbo valandas ir poilsį.

Pigūs pervežėjai dažnai taupo ant vairuotojų poilsio – jie gali vairuoti be pakaitinio vairuotojo, kas prieštarauja saugumo normoms, arba jų transporto priemonės nėra pritaikytos ilgoms kelionėms (patenka į technines apkilas, blogai veikia kondicionierius). Brangesnės kelionės dažniausiai užtikrina du vairuotojus viename autobuse, kas leidžia jiems keistis kas 4,5 valandos. Tai reiškia, kad jūsų kelionė nesustos dėl vairuotojo ilgo poilsio, o vairuotojas visada bus atsakingas ir guvos. Taip pat į kainą įeina komfortas: erdvesnės sėdynės, kurių atlenkiamos nugaros, individualių šviesų ir USB įkroviklių buvimas.

3. Kiek laiko trunka tokia kelionė ir nuo ko priklauso trukmė?

Atstumas nuo Londono centro iki Vilniaus centro yra apie 1800–1900 km, atsižvelgiant į pasirinktą maršrutą. Teoriškai, važiuojant 90 km/h greičiu, tai turėtų trukti apie 20 valandų. Tačiau praktiškai idealios sąlygos retos. Vidutinė patogios kelionės trukmė trunka nuo 24 iki 30 valandų.

Kas įtakoja šį laiką? Pirmiausia – Anglijos kamščiai. Išvykus iš Londono ar aplinkinių miestų (pvz., Slough, Lutonas), sunku išvengti spūsčių, ypač ryte arba prieš šventes. Antra – Lamanšo perėjimas. Nors tunelis yra grečiausias būdas, reikia atsižvelgti į laukimo laikus terminals, pasienio kontrolę (ypač po „Brexit“). Trečia – kelių darbai Vokietijoje ar Lenkijoje, kur dažnai eismo juostos susiaurėja. Patogią kelionę planuojanti kompanija tiksliai žino, kurioje kelionės vietoje gali būti didžiausi uždelkimai, ir geba pakeisti maršrutą taip, kad išvengtų juodųjų dėmių žemėlapyje.

4. Kokie yra pagrindiniai maršrutai ir kuris yra patogesnis?

Yra du pagrindiniai maršrutai, kuriuos naudoja pervežėjai: pietinis (pro Belgiją, Vokietiją, Lenkiją) ir šiaurinis (pro Olandiją, Vokietiją). Dažniausiai pasirenkamas pietinis maršrutis, nes jis leidžia lengviau pasiekti Liuksemburgą ar Vokietijos autostradas, tačiau jis dažniau būna apkrautas sunkvežimiais.

Šiaurinis maršrutas pro Olandiją (Roterdamas) gali būti šiek tiek trumpesnis ir mažiau apkrautas, tačiau jis reikalauja geresnio žemėlapio žinojimo, kadangi vengiant mokesčių kelių (pvz., Vokietijoje) reikia važiuoti antraeiliais keliais. Klientui svarbiausia yra tai, kad maršrutas būtų kuo toliau nuo didžiųjų miestų centrų. Važiavimas pro Briuselį ar Paryžių – tai tikras košmaras dėl nuolatinių spūsčių. Patogiausia kelionė ta, kuri aplenka didmiesčius rytų-pietų kryptimis, naudodasi apžvalgomaisiais kelias.

5. Kaip atrodo keleivio sėdimos vietos komfortas ir ką tikėtis salone?

Esu matęs keleivius, kurie sėdėjo ant kupranugarių, ir tokius, kurie jautėsi kaip verslo klasėje lėktuve. Skirtimas – sėdynėse. Patogios kelionės autobusuose turi turėti sėdynes, kurios gali atsilenkti bent 130–140 laipsnių. Be to, svarbi kojų erdvė. Jei aukštas žmogus turi sulenkti kelius po kaklu per 5 valandas, jis atvyks suluošintas.

Taip pat svarbi „gyvenimo“ erdvė. Ar yra vietos rankiniam bagažui, kad jis netrintų prie kojų? Ar veikia ventiliacija? Naujausiems autobusams įdiegtos sistemos, kurios leidžia keleiviui reguliuoti orą virš savo galvos (ne visi mėgsta kondicionierius, kai lauke 0 laipsnių). Taip pat verta pasitikrinti, ar autobuse yra tualetas. Nors mums, ekspertams, atrodo, kad tai standartas, kai kurie pigesni pervežėjai jo neturi, priversdami keleivius laukti degalinėse, kas ne vieną kartą sukelia konfliktus.

6. Kaip pasiruošti kelionei, kad ji būtų kuo malonesnė?

Patogumas prasideda ne autobuse, o namuose. Pagrindinė klaida – pernelyg daug pasiimti maisto ir gėrimų. Ilgoje kelionėje vairuotojas sustoja kas 3–4 valandas degalinėse (paprastai tai didelės „Shell“, „Aral“ ar „Total“ stotys ant autostradų). Ten galima nusipirkti šviežio kavinės gėrimo, karšto maisto, paeiti į tualetą ir pailsėti. Gera patirtis sako: imkite vandens, užkandžių (riešutai, obuoliai), bet ne sunkaus maisto, kuris sukelia sunkumą virškinimo trakte.

Taip pat būtina pasirūpinti pramogomis. Nors dauguma autobusų turi Wi-Fi, jis tamsiuose Vokietijos miškuose ar Lenkijos lygumose dažnai dingsta arba tampa labai lėtas. Parsisiųskite filmų, muzikos, audioknygų iš anksto. Nepamirškite kelionės pagalvių – tai maža investicija, kuri išgelbės jūsų kaklą. O svarbiausia – drabužiai. Autobuse oras gali būti labai sausas, tad verta turėti patogius, neperšlampančius drabužius, kuriuos lengva nusirengti, jei taps per šilta.

7. Kokie dokumentai reikalingi pervežimui ir kodėl „Brexit“ tai pakeitė?

Anksčiau, kai Jungtinė Karalystė buvo ES narė, pasienio kontrolė tarp Anglijos ir Prancūzijos/Olandijos buvo formalumo reikalas. Dabar situacija pasikeitė. Patogios kelionės reiškia ir be problemų įveikiamą pasienį. Būtina turėti galiojantį paso (asmeninę tapatybės kortelę lietuviai dažnai naudoja, tačiau Jungtinės Karalystės pasieniečiai gali reikalauti paso, ypač jei ilgametis gyventojas turi leidimą „Settled Status“).

Be to, jei keliaujate su vaikais, kuriems nėra 16 metų, būtina turėti ne tik jų pasus, bet ir raštišką tėvų sutikimą, jei keliaujate be vieno iš tėvų. Tai ne formalumas – pasieniečiai yra labai atsargūs dėl vaikų pagrobimų. Taip pat atkreipkite dėmesį į galiojimo datas. Paso galiojimas turi baigtis ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo planuojamo sugrįžimo. Nėra nieko blogiau, kaip likti uoste arba pasienio punkte su keleiviu, kurio pasas pasibaigęs – tai sustabdo visą autobusą ir gera nuotaiką.

8. Kaip vežamas bagažas ir kokie yra jo apribojimai?

Tai vienas dažniausiai kylančių ginčų taškų. Kiekvienas keleivis dažniausiai turi teisę į dvi rankines (vieną po sėdyme, kitą virš galvos) ir vieną didelį bagažą į bagažinę (iki 20–23 kg). Tačiau daugelis lietuvių, išvykstant iš Anglijos, veža ne tik daiktus sau, bet ir siuntas draugams, šeimai.

Patogios kelionės kompanijos visada pabrėžia: jei daiktas sveria daugiau nei 20 kg, jis laikomas pervežimo kroviniu, o ne keleivio bagažu. Tai reiškia papildomą mokėjimą. Be to, svarbu kaip bagažas supakuotas. Minkšti krepšiai gali būti sutrynęs ar sugadinti kitų keleivių bagažą, todėl rekomenduojama kietos lagaminos. Jei vežate brangius daiktus (kompiuterius, tiražus), visada pasikalbėkite su vairuotoju arba dispečeriumi iš anksto – kartais galima susitarti dėl specialaus vietos skyrimo vairuotojo kabyje, kad turėtumėte akį ant brangių daiktų.

9. Ar galima vežti naminius gyvūnus ir kaip tai vyksta?

Taip, galima, bet tai reikalauja ypatingo pasiruošimo. Pagal ES taisykles, gyvūnas turi būti microchipuotas, turėti galiojantį pasą (ne sveikatos pažymėjimą!) ir ant rabies vakcinos turi būti nepraėjęs 21 diena, tačiau nepraėjęs daugiau kaip metai (priklausomai nuo vakcinos rūšies).

Keliaujant su šunimi ar kate ilgomis kelionėmis, būtina turėti tinkamą transportinę kėdutę ar narvį. Gyvūnas negali būti paleistas į saloną. Tai saugumo taisyklė – net pažodžiausias Ši Cū gali nuliesti ausis vairuotojui staiga sustojus arba stabdant. Be to, kai kurioms šunų veislėms (pvz., buliukams) gali būti taikomi apribojimai keliuojant kai kuriomis kelionių linijomis. Prieš išvykdami būtinai praneškite apie gyvūną, kad jums būtų skirta vieta, nes dažnai viename autobuse gali būti leidžiama vežti tik ribotą skaičių gyvūnų dėl alerginių reakcijų kitų keleivių atžvilgiu.

10. Ką daryti, jei įvykia gedimas ar nenumatyta situacija kelyje?

Net geriausiems ekspertams ir techniškai tvarkingiausiems autobusams gali nutikti gedimas. Tai yra technika – ji sensta ir genda. Skirtimas tarp profesionalios kompanijos ir mėgėjiškos yra tai, kaip jie elgiasi šioje situacijoje. Jei autobusas sugenda Vokietijos autostradoje, patogios kelionės garantas yra pakeitimas.

Geros kompanijos turi partnerių tinklą visoje Europoje. Jei gedimas neįmanomas ištaisyti per valandą ar dvi, iškviečiamas pakaitinis autobusas iš artimiausio miesto. Taip pat jei vairuotojas susirgsta (taip pat nutinka), turi būti organizuojamas pakaitinio vairuotojo atvykimas. Klientui svarbiausia yra komunikacija. Jei guliote kelias valandas prie sugedusio autobuso ir niekas nieko nepasako, tai katastrofa. O jei dispečerius skambina, aiškina situaciją, siūlo vandenį ir numato pakeitimo laiką – tai tiesiog nepatogumas, ne tragedija. Visada turkite dispečeriaus telefono numerį, kurį gavote užsakinėdami bilietus.

Išvada

Apibendrinant, patogios kelionės iš Anglijos į Lietuvą paslaptis slepiasi ne viename brangiame autobuse, o detaliame planavime, profesionaliame požiūryje ir gebėjime numatyti kliento poreikius. Per savo dvidešimtmetę patirtį mačiau, kaip pasikeitė standartai: jei anksčiau užteko tiesiog nuvažiuoti iš taško A į tašką B, dabar klientas nori jaustis pagarbiamas, saugus ir informuotas.

Kelionė per visą Europą yra ilgas procesas, kuris išbando ne tik keleivio kantrybę, bet ir pervežėjo profesionalumą. Renkantis transportą, visada vertėkite ne tik kainą. Žiūrėkite į kompanijos reputaciją, atsiliepimus, vairuotojų išvaizdą ir autobusų būklę. Atminkite, kad pigiausias variantas gali atsieiti brangiausia – prarastu laiku, nervais ir sveikata.

Tikimės, kad šis vadovas padės jums pasiruošti ir išsirinkti tokią kelionę, po kurios atvyksite į Lietuvą ne tik su bagažu, bet ir su gera nuotaika, pasiruošęsusiai susitikti su artimaisiais. Kelionė turi būti pradžia, o ne pabaiga jūsų atostogų ar vizito Lietuvoje.