Patogiausias maršrutas į Angliją – komfortiškos sąlygos

Per daugiau kaip dvidešimt metų dirbu tarptautinių keleivių pervežimų srityje, ir per tą laiką matavau viską – nuo didžiulių, gerai suplanuotų ekspedicijų iki chaotiškų bandymų pasiekti Londoną vos su viena rankine bagaže. Anglija (arba, tiksliau sakant, Didžioji Britanija) visada buvo viena populiariausių krypties tarp lietuvių – tiek darbo ieškančių, tiek turistų, tiek aplankyti savo artimųjų. Tačiau geografinis padėtis, šalies salinis statusas ir kintančių muitinės taisyklių (ypač po „Brexit“) kontekstas sukuria daug iššūkių. Dažnai klientai klausia: „Kaip gi tą kelionę atlikti taip, kad neatsirastų jausmas, kaip būtum iškęs mūšio lauką?“

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir analize, padėdamas jums suprasti ne tik kur važiuoti, bet ir kodėl tam tikras sprendimai gali garantuočiau jūsų gerovę kelyje. Komfortas – tai ne tik prabangus salonas, tai ir psichologinis ramumas, žinojimas, kas laukia toliau, ir gebėjimas išlikti atsipalaidavusiu, kai kelių kilometrų skaičius rodo tūkstančius.

Įvadas

Kai kalbame apie patogiausią maršrutą į Angliją, pirmiausia reikia apibrėžti, ką „patogumas“ reiškia konkretaus keleiviaus atveju. Vieniems tai yra greitis – kuo greičiau atvykti į tikslą. Kitiems svarbiausia yra kaina – pigiau ir greičiau. Tačiau mano, kaip ilgamečio eksperto, nuomone, tikrasis komfortas yra subalansuotas derinys tarp fizinio patogumo, laiko sąnaudų ir minimalaus streso lygio.

Lietuva nuo Anglijos skiriasi ne tik kalba, bet ir dideliu atstumu. Tradiciniai maršrutai dažniausiai veda per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją ar Belgiją, o toliau – per Lamanšą. Čia iškyla pagrindinis klausimas: keltu ar per Eurotunelį? O gal visgi lėktuvas? Kiekvienas iš šių variantų turi savo niuansų, kurie gali labai stipriai paveikti jūsų kelionės kokybę.

Pastaraisiais metais, po Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos, pasikeitė ir pasienio kontrolės tvarka. Anksčiau perėjimas per sieną buvo formalumas, dabar tai gali užtrukti valandą ar daugiau, ypač jei keliaujate autobusu ar savo automobiliu. Todėl, renkantis maršrutą, būtina atsižvelgti ne tik į kelių kokybę, bet ir į tai, kiek laiko praleisite pasienio punktuose.

Šiame straipsnyje mes nagrinėsime keliones iš Lietuvos. Dažniausiai keleiviai renkasi dviejų tipų keliones: autobusu (kai reikia tik patys pasiekti miestą) arba keltu (kai keliaujama su savo automobiliu arba norima išvengti ilgos sėdėjimo vienoje vietoje). Taip pat aptarsime ir lėktuvų variantą kaip alternatyvą, nors šio straipsnio fokusas lieka ant žemės vandens transporto, kuris leidžia daugiau laisvės.

Svarbu paminėti, kad „patogiausias maršrutas“ nėra vienareikšmis. Verslininkui, kuris turi atvykti į Londoną į 9 valandą ryto susirinkimą, geriausiai turs skrydis. Šeimai, kuri nori nuvežti dviračius, lovas daugiau bagažo ir pažiūrėti grožius, geriausiai turs keltas per Šiaurės jūrą. Kiekvienas atvejis individualus, todėl toliau pateikiame išsamų atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus, padėsiančių jums susiformuoti aiškų vaizdą.

DUK

1. Koks yra patogiausias būdas nuvykti į Angliją iš Lietuvos, jei prioritetas yra fizinis komfortas?

Remiantis mano daugiamete patirtimi, jei komfortas yra viršuje sąraše, tuomet nėra geresnio varianto nei keltas. Konkreciau, maršrutas, kuriuo važiuojate iki Vokietijos (Kielis) arba Olandijos (Hoek van Holland) ir ten persėdate į keltą, kuris plaukia į Angliją. Pavyzdžiui, keltas „Kielis – Kristiansandas“ (nors šis maršrutas eina į Norvegiją, jis dažnai jungiamas su toliau einančiais maršrutais) arba tiesioginiai reisai iš Olandijos į Harwichą ar Niukaslą.

Kodėl? Todėl, kad keltas suteikia galimybę pilnai ištiesti kojas. Jūs galite užsisakyti kabiną su privatumu, vonia ir tualetu, pavalgyti restorane, netgi pasivaikščioti pakylėtame denyje. Palyginus su autobusu, kur jūs esate įstrigęs sėdėti vienoje vietoje 30+ valandų, keltas yra tiesioginis sanatorijos variantas. Jūs gaunate naktį miego, o ne prastą miegą su galva užkristą į langą.

2. Ar autobusų maršrutai gali būti vadinami patogiais?

Autobusai yra ekonomiškas sprendimas, tačiau juos sunku vadinti patogiais ilgos kelionės atveju. Naujausiems autobusams, kurie važiuoja į Londoną, dažnai būna įrengti WC, Wi-Fi ir individualių ventiliacijos angų, tačiau fizinė erdvė vis tiek yra ribota. Esu matęs keleivių, kurie po 24 valandų kelionės atrodo taip, lygti būtų išėję iš bokso. Nugaros skausmas, patinę kojos – tai standartinės kelionių autobusu pasekmės.

Tačiau jei renkatės autobusą, ieškokite tokių kompanijų, kurios siūlo „VIP“ arba didesnio komforto klases. Jose sėdynės gali atsilenkti labiau, yra daugiau kojų vietos (legroom), o kartais netgi pateikiama švieži kava ir užkandžiai. Taip pat svarbu pasirinkti maršrutą, kuris turi daugiau ilgesnių pertraukų, o ne tik 15 minučių sustojimus degalinėse. Komfortas autobuse priklauso ne tik nuo sėdynės, bet ir nuo vairuotojo įgūdžių bei pačių kelių.

3. Kaip „Brexit“ paveikė komfortą keliaujant į Angliją?

„Brexit“ sukėlė didžiulį diskomfortą, susijusį su dokumentų patikrinimu. Anksčiau, eidami per pasienį (pvz., Kalė ar Dover), keleiviai dažnai net nepajusdavo kontrolės. Dabar, kai Jungtinė Karalystė nebesąlygoja Šengeno erdvei, kiekvienas keleivis turi praeiti pasienio kontrolę.

Tai reiškia eiles. Jei keliaujate keltu iš Olandijos (pvz., „Stena Line“ maršrutu Hook of Holland – Harwich), pasienio kontrolė vyksta dar uoste prieš išvykstant. Tai yra didelis privalumas – jūs atvykstate į Angliją jau „patikrinti“ ir galite tiesiog išvažiuoti iš uosto. Tačiau jei važiuojate per Eurotunelį ar keltu iš Kalė, kontrolė gali būti intensyvi ir užtrukti. Ilgos eilės, ypač vasarą ar švenčių metu, gali smarkiai sumažinti kelionės patogumą. Todėl patariu rinktis maršrutus, kur pasienio kontrolė vyksta sistemiškiau ir greičiau.

4. Koks maršrutas geriausias, jei keliauju su savo automobiliu?

Jei turite savo transporto priemonę, patogiausias maršrutas tikrai yra susidedantis iš dviejų dalių: važiavimas iki uosto Europoje ir keltas per Lamanšą. Mano nuomone, patogiausias variantas yra važiuoti per Vokietiją (autobanu A7 link Kielyje) ir ten pasiekti keltą. Alternatyva – važiuoti per Belgiją ir Olandiją iki uosto Hoek van Holland.

Kodėl tai patogiau? Nes jūs nuvežiate savo daiktus automobiliu. Jums nereikia tempti sunkių lagaminų autobuso bagažinėje arba stengtis, kad tilptų į rankinę bagažą lėktuve. Be to, atvykę į Angliją, jūs esate mobiliūs. Galite nuvažiuoti ten, kur norite, o ne priklausoti nuo vietinio susisiekimo. Keltas taip pat leidžia pailsėti nuo vairo – naktį užmiegate kabyje, o ryte jūs jau Anglijoje, atsinaujinę ir pasiruošę vairuoti toliau.

5. Ar verta rinktis lėktuvą, norint išvengti kelionės nuobodžio?

Lėktuvas yra greičiausias, bet ar jis patogiausias? Tai priklauso nuo to, kaip apibrėžiate komfortą. Jei komfortas – tai mažiau laiko praleisto kelyje, taip, lėktuvas nugalėtojas. Tačiau reikia prisimti apie „pridėtinę vertę“: važiavimas į oro uostą (Vilniuje ar Kaune), atvykimas 2-3 valandas prieš skrydį, patikros, skrydis, tada išvykimas iš oro uosto Anglijoje (Londono Hitrou ar Geitvike) ir brangus susisiekimas į miesto centrą.

Visas šis procesas gali užtrukti tiek pat, kiek kiek trunka skrydis, o kartais ir ilgiau. Be to, lėktuve erdvė taip pat labai ribota, o bilietų kainos, ypač jei keliaujate su šeima ir daug bagažo, gali smarkiai paliesti biudžetą. Jei jums svarbu tiesiog greitai būti vietoje ir jums nesvarbu tas „kelionės ritmas“, lėktuvas laimės. Bet jei norite ramios, neįtemptos kelionės be bėgimo su lagaminais, žemės transportas (keltas) yra laimėtojas.

6. Kaip keltuose tvarkoma su maistu – ar ten galima suvalgyti normaliai?

Vienas iš didžiausių komforto elementų ilgoje kelionėje yra maistas. Autobusuose dažniausiai tenka susirūpinti maistu patys – pasiimti sumuštinių, kurie vėsta tampa nelabai apetitingi. Keltuose situacija visiškai kitokia.

Dauguma didelių keltų kompanijų („DFDS“, „Stena Line“, „P&O“) turi savo restoranus ir kafeterias. Galite pasirinkti nuo pilno šiltų patiekalų (pvz., tradicinės anglų pusryčių versijos) lengviems užkandžiams ir kavai. Tai leidžia ne tik užpildyti skrandį, bet ir socialiai pailsėti – atsisėsti prie stalo, pavalgyti lėtai, nebėgiant. Be to, daugelyje keltų kabinų yra arbatinukai ir kavos virimo aparatai, todėl galite patys sau pasigaminti ryto kavą nebrangiai.

7. Ką daryti, jei keliauju su mažais vaikais – kuris maršrutas bus mažiausiai stresinguotas?

Keliaujant su vaikais, komfortas reiškia vieną dalyką – mažiau verksmo ir daugiau pramogų. Ilgos kelionės autobusu su vaikais gali būti tikras košmaras. Vaikui sunku sėdėti vietoje, jis nuobodžiauja, o tėvai gauna didžiulį stresą.

Keltas šiuo atveju yra idealus sprendimas. Dideliuose keltuose yra specialios žaidimų zonos, vaikiški kino teatrai, netgi žaidimų aikštelės. Vaikas gali judėti, bėgioti, žaisti, o tėvai gali ramiai stebėti jį iš arti arba pailsėti kabyje. Be to, keltas suteikia galimybę nuolat eiti į tualetą, nereikia laukti, kol autobusas sustos. Taip pat, jei keliaujate naktį, kabinos su lovėmis leidžia visai šeimai užmigti ramiai, kaip namuose, o ne sėdint.

8. Ar yra galimybė keliauti su kailiniu augintiniu (šunimi, kate)?

Tai dažnas klausimas, nes daugelis nenori palikti savo augintinio pas globėjus. Autobusuose dažnai draudžiama vežti didesnius šunis (išskyrus vedlius akliųjų), o maži šuneliai turi tilpti į rankinę bagažą, kas nėra patogu nei gyvūnui, nei savininkui.

Keltai yra daugiau draugiški gyvūnams. Dauguma keltų leidžia vežti gyvūnus kabinose (už papildomą mokestį) arba specialiose patalpose (kenelėse). Ypatingai patogu yra maršrutai, kur galite išlipti iš automobilio per pertrauką ir paeiti su šunimi žole. Tačiau būtina atsiminti, kad į Angliją su gyvūnu reikia turėti visus reikiamus dokumentus (mikroschemą, antšuninę pasą, suodų gydymą), o tai reikalauja išankstinio pasiruošimo. Jei viskas tvarkoje, keltas yra geriausias būdas keliauti su „keturkoju draugu“.

9. Kaip susitvarkyti su miegu kelyje, kad atvykti atsipalaidavusiu?

Miegas kelyje yra kritinis komforto faktorius. Jei važiuojate autobusu, tikimybė, kad užmigsite kokybiškai, yra labai maža. Nors sėdynės atlenkiamos, jos niekada nebus lova. Galėsite užmigti tik pavargęs, o pabudęs jausitės „sulaužytas“.

Keltuose situacija geriausia. Užsisakykite kabiną. Netgi pigiausia kabiną su dviem lovomis suteikia daugiau privatumo ir ramybės nei visiškai atviras autobuso salonas. Galite uždaryti duris, išjungti šviesas, užuolaidas ir miegoti ramiai, kol kertas jūrą. Taip pat yra „Reclining“ sėdimos vietos keltuose (brangesnės bilietų kategorijos), kurios gali atsilenkti beveik į horizontalią padėtį, tačiau kabinos vis tiek laimi. Miego trūkumas yra pats didžiausias priešas ilgoje kelionėje, todėl investuoti į kabiną verta kiekvienam, kuriam svarbu sveikata.

10. Kokios paslėptos išlaidos gali užgožti pigaus bilieto privalumus?

Dažnai keleiviai, ieškodami „patogiausio“ maršruto, žiūri tik į bilieto kainą. Tačiau mano patirtis rodo, kad galutinė kaina gali smarkiai išaugti dėl paslėptų išlaidų, kurios mažina komfortą.

Pavyzdžiui, pigus autobuso bilietas gali neįeina į skambučius telefonu ar Wi-Fi (kuris dažnai būna labai lėtas). Taip pat, jei keliaujate su daug bagažo, viršytas svoris kainuos brangiai. Keltuose daugelis pramogų (pvz., restoranai, parduotuvės) yra mokamos, tačiau kainos gali būti aukštesnės nei sausumoje. Tačiau didžiausia išlaida gali būti susijusi su pervežimu iki uosto ar iš oro uosto. Prieš renkantis maršrutą, suskaičiuokite visą kelią: kaip nuvyksite į išvykimo vietą? Kiek kainuos parkavimas uoste (jei važiuojate automobiliu)? Tik pilnas skaičiavimas parodys, kuris maršrutas tikrai yra optimalus ne tik pagal jausmus, bet ir pagal piniginę.

Išvada

Apibendrinant, patogiausias maršrutas į Angliją nėra vienas ir tas pats visiems. Tai yra sudėtinė lygtis, kurioje reikia suskaičiuoti laiką, pinigus, fizinį pasirengimą ir asmeninius poreikius. Tačiau, remiantis mano dvidešimtmete patirtimi tarptautinių pervežimų srityje, aš drįstu teigti: jei jūsų prioritetas yra tikras komfortas, ramybė ir galimybė atvykę jaustis gerai, tuomet keltas yra nepakeičiamas sprendimas.

Nors autobusai gali atrodyti pigesni, o lėktuvai – greitesni, tik keltas suteikia tą unikalų derinį: jūs nekeliaujate, jūs praleidžiate laiką. Galite pavalgyti, užmigti lovoje, pažiūrėti į jūrą, paeiti. Tai yra kelionės dalis, o ne būtinas piktnaudžiavimas siekiant pasiekti tikslą.