Patogiausi maršrutai į Angliją su minimaliu sustojimu: Eksperto Vadovas

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdami tarptautinių pervežimų srityje, matome, kaip pasikeitė ne tik techninės transporto priemonių galimybės, bet ir patys maršrutai, kuriuos renkasi vairuotojai bei logistikos įmonės. Kelionė į Jungtinę Karalystę visada buvo išskirtinė dėl vieno pagrindinio faktoriaus – geografinio atskirties. Skirtingai nei važiuodami po kontinentinę Europą, čia visada reikia įveikti vandens telkinį, o tai sukuria papildomų iššūkių, ieškant patogiausio kelią su minimaliomis stabdymo reikalingomis pertraukomis.

Kai klientai užsisako pervežimus arba patys planuoja kelionę, dažniausiai kyla toks pat klausimas: „Kaip nuvažiuoti taip, kad neprailgtų kelionė, tačiau viskas būtų atliekama saugiai ir pagal taisykles?“ Svarbu suprasti, kad „minimalus sustojimas“ nereiškia vairavimo be poilsio. Tai reiškia logistiškai optimalų maršruto planavimą, kai poilsis ar techninės pertraukos sutampa su keltų laukimu, muitinės procedūromis ar degalinių vizitais, kurie ir taip yra būtini.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir analize, padėsiantiu supranti, kokie šiuolaikiniai maršrutai yra efektyviausi, kaip išvengti nereikalingų eilių ir kaip suderinti vairuotojo darbo laiką su kelyje praleistu laiku. Nuo klasikinio kelio per Kalė iki šiaurinių keltų iš Olandijos – kiekvienas maršrutas turi savo niuansus, kuriuos reikia žinoti norint pasiekti maksimalų efektyvumą.

DUK

1. Koks yra greičiausias maršrutas iš Lietuvos į Angliją, jeigu norime maksimaliai sumažinti sustojimus žemyne?

Atsakymas priklauso nuo to, ką laikome „sustojimu“, tačiau profesionalios logistikos požiūriu, efektyviausias ir dažniausiai naudojamas maršrutas veda per Vokietiją, Belgiją ir Prancūziją link Kalė arba Dunkerko. Šis maršrutą dažnai vadinamas „pieno keliu“ dėl jo intensyvaus naudojimo.

Važiuojant iš Lietuvos, dažniausiai keliama per Lenkiją (A2 autostrada), toliau per Vokietiją (jeigu tranzituojama per Berlyną arba pietesniais maršrutais) ir vėliau įveikiamas Belgijos ruožas. Šis maršrutas yra trumpiausias pagal geografinį atstumą (apie 1700–1900 km iki Lamanšo sąsiaurio, priklausomai nuo išvykimo vietos Lietuvoje). Čia sustojimai minimizuojami tuo, kad autostradų tinklas yra labai išvystytas, o degalinių, pritaikytų sunkiesiems sunkvežimiams, gausu.

Tačiau svarbu paminėti, kad „greičiausias“ visada nereiškia „mažiausiai streso“. Šiame maršrute, ypač Vokietijoje ir Belgijoje, dažnai susiduriama su staigiais eismo uždangalais („Stau“), dėl kurių numatyta kelionės trukmė gali išeiti iš rikiuotės. Tačiau, jei tikslas yra nuvažiuoti kuo mažiau kilometrų ir sustoti tik degalams bei keltui, tai yra pirmaujantis pasirinkimas.

2. Ar Eurotunelis („Eurotunnelis“ po sąsiauriu) yra greitesnis už keltas, kai kalbame apie laiko taupymą?

Absoliučiai taip. Jeigu jūsų tikslas – sumažinti kelionės trukmę ir sustojimus, Eurotunelis, jungiantis Folkstoną (Anglija) ir Kokeletą (Prancūzija), yra nepakeičamas variantas. Skirtingai nei keltas, kuris reikalauja atvykti mažiausiai 60–90 minučių iki išvykimo, užeiti į statomą platformą, užtrukti maždaug 90 minučių paties plaukiojimo, o tada dar išvažiuoti iš uosto, Eurotunelis trunka tik 35 minutes nuo vartų uždarymo iki jų atidarymo kitoje pusėje.

Be to, čia daugmaž nebelieka „laiko juostos“ tarp atvykimo ir išvykimo – vairuotojas gali atvykti 30 minučių iki išvykimo, turi tris minutes užlipti į vagoną ir po 35 minučių jau važiuoja po vandeniu. Taip sutaupoma maždaug valanda arba daugiau laiko, palyginti su keltu. Šis variantas ypač patogus tiems, kurie nori išvengti jūros judėjimo ir greičiau grįžti prie vairo.

3. Kaip vairuotojo darbo laikas (tachografas) įtakoja sustojimų skaičių šiame maršrute?

Tai yra vienas svarbiausių klausimų. Net jei maršrutas atrodo trumpas, „minimalus sustojimas“ negali būti pasiekiamas pažeidžiant vairuotojo poilsio režimus. Mūsų srityje veikia griežtos taisyklės: po 4,5 valandų vairavimo būtina padaryti 45 minučių pertrauką (kurią galima suskirstyti į 15 + 30 minučių), o po 9 valandų vairavimo – 9 valandų ilgio poilsį (arba 11 valandų jei darbo diena buvo ilgesnė).

Planuodami maršrutą su minimaliais sustojimais, mes stengiamės suderinti šias privalomas pertraukas su keltų ar tunelio laukimo laiku. Pavyzdžiui, jeigu kelionėje atsiranda 4,5 valandų vairavimo blokas prieš pat išvykimą į keltą, 45 minučių pertrauką galima „praleisti“ laukiant kelve, taip sutaupant laiką. Tačiau reikia būti labai tiksliais su laiku, kad nenumatyta eilė keltuose neleistų viršyti leidžiamo vairavimo laiko.

Tad „minimalus sustojimas“ šiuo atveju reiškia ne pertraukų atsisakymą, o jų planingą integravimą į kelionės grafiką taip, kad jos nesustabdytų judėjimo veki.

4. Ar yra prasmė rinktis maršrutą per Šiaurės Vokietiją ir Olandiją (naudojant „Hook of Holland“ keltą), kad išvengtumėte Pietų Anglijos spūsčių?

Tai yra labai geras klausimas, ir atsakymas priklauso nuo jūsų galutinio tikslo Anglijoje. Jeigu keliaujate į šiaurinę Angliją ar Midlandso regioną (pvz., Birmingamą, Mančesterį, Liverpulį), maršrutas per Olandiją (naudojant keltą iš Hoek van Holland į Harwich arba iš Roterdamo) gali būti efektyvesnis, nors ir atrodo ilgesnis žemėlapyje.

Kodėl? Nes keltai iš Olandijos (pvz., „Stena Line“) paprastai plaukia naktį. Tai leidžia vairuotojui atvykti į uostą, užlipti į keltą, išsimiegoti privalomą poilsį (kuris dažnai trunka apie 6–7 valandas plaukimo metu), ir ryte atvykti į Harčičą (Anglija). Taip išvengiama vairavimo poilsio pertraukų žemyje, o atvykus į Angliją, vairuotojas jau pailsęs ir paruoštas važiuoti toliau į šiaurę, išvengdamas didžiulių spūsčių, kurios būdingos M25 aplinkkelio pietinėje dalyje bei Londono apylinkėse, keliaujant iš Doverio. Taigi, šiuo atveju „sustojimas“ jūroje tampa efektyviu laiko taupymo įrankiu.

5. Kaip „Brexit“ (Didžiosios Britanijos išstojimas iš ES) paveikė maršrutų pasirinkimą ir sustojimų trukmę?

„Brexit“ sukėlė revoliuciją mūsų planavime. Iki 2021 m. sienos kirtimas buvo formalumas, tačiau dabar tai reiškia privalomas muitinės procedūras. Tai tiesiogiai veikia maršrutus, kuriuose yra „minimalus sustojimas“, nes dabar reikia planuoti papildomą laiką dokumentų patikrinimui.

Jei naudojate maršrutą per Kalė, ten įrengtos specialios „Smart Borders“ zonos, tačiau eilės gali būti ilgos, ypač jei dokumentai yra netvarkingi. Daugelis ekspertų dabar labiau vertina maršutus per Zeebrugge (Belgija) arba Rotterdamą (Olandija), nes ten dažnai yra mažiausia spūsčių dėl procesų optimizavimo ir mažesnės apkrovos, palyginti su „perkamia“ Kalė ruta. Tačiau čia reikia atsižvelgti ir į keltų tvarkaraštį – jų mažiau, tad klaidingas apskaičiavimas gali sukelti ilgesnį laukimą uoste nei pati muitinė.

Norint išlaikyti minimalų sustojimų skaičių po „Brexit“, būtina, kad visi muitinės dokumentai (pvz., Safety and Security Declaration, Exodus) būtų pateikti elektroninei sistemai dar prieš atvykstant į uostą. Bet kokia klaida dokumentuose privers vairuotoją sustoti ir spręsti problemas „vietoje“, kas suardys visą grafiką.

6. Kurios Europos šalys reikalauja ypatingo dėmesio planuojant kelionę be nereikalingų sustojimų?

Vokietija ir Belgija. Nors Lenkija ir Lietuva turi savo iššūkių, būtent Vokietijos autostradų (Autobahn) eismas yra neprognozuojamas. Net ir šiuolaikinės navigacinės sistemos negali visiškai tiksliai numatyti, kada susiformuos didelė spūstis dėl avarijos ar remonto darbų.

Norint išvengti sustojimų Vokietijoje, patirčių vairuotojai dažnai vengia važiuoti per Frankfurto arba Kelno ruožus intensyviausiomis valandomis. Jeigu įmanoma, renkasi šiaurinius arba pietinius apėjimus, nors ir kiek ilgesnius. Taip pat reikia atsiminti apie vokiškąją „vokiškąją drausmę“ degalinėse – jos dažnai būna perpildytos, o ilgas laukimas degalams gali suvalgyti brangų laiką.

Belgijoje iššūkis yra ne tik eismas, bet ir kelių būklė bei griežtas greičio kontrolė. Ilgesnis sustojimas dėl baudų ar techninių problemų šioje šalyje gali smarkiai pakeisti planus, todėl čia reikia važiuoti ypatingai atsargiai.

7. Ar yra kokių nors slaptų niuansų, susijusių su degalų užpildymu, kurie leidžia taupyti laiką?

Taip, tai vienas iš svarbiausių dalykų. Mums, ekspertams, žinoma, kurios degalinės yra „greitojo aptarnavimo“ (trunk-and-shunt) tipo, o kurios reikalauja ilgo laukimo. Planuodami maršrutą su minimaliomis pertraukomis, mes visada ieškome didelių, automobilių kelių aptarnavimo centrų (pavyzdžiui, tinklai kaip „Tank & Rast“ Vokietijoje), kur degalai ir maistas yra vienoje vietoje, o aikštelės didelės.

Taip pat stengiamės planuoti degalų įpylimą taip, kad jis sutaptų su būtina 45 minučių pertrauka. Būtina nenaudoti mažų kaimo degalinių, kuriose ne tik gali būti brangiau, bet ir tenka daugiau laiko praleisti išvažiuojant atgal į autostradą (dažnai šios degalinės yra nutolusios nuo kelio). Taupyti laiką reiškia taupyti degalus – važiuojant pastoviu greičiu be staigių stabdymų ir įsibėgėjimų.

8. Kaip orų sąlygos gali paveikti „minimalaus sustojimo“ strategiją, ypač žiemą?

Žiema šiaurės Europoje visada yra neprognozuojamas veiksnys. Net jei maršrutas yra idealiai suplanuotas, stiprus sniego liūtis Vokietijoje arba rūkas Lamanšo sąsiauryje viską sugriauna.

Jei prognozuojamos blogos oro sąlygos, strategija „važiuoti kuo greičiau“ tampa pavojinga. Mūsų patarimas: jei oras blogėja, geriau laiku sustoti ir palaukti, nei bandyti važiuoti pirmyn ir galiausiai užstrigti sniego gūžtyje kelias valandas. Tokie „priverstiniai“ sustojimai dažniausiai būna ilgiausi ir nepatogiausi.

Taip pat reikia atsižvelgti į vėjo stiprumą ties Lamanšo sąsiauriu. Kai stiprus vėjas pučia įšonar, keltai gali būti atšaukti arba didėlaiviai negali plaukti standartiniu greičiu. Tokiu atveju Eurotunelis tampa vieninteliu sprendimu norint išlaikyti grafiką, nes jis yra atsparus orams. Todėl lanksčia strategija (turėti planą B su tuneliu) yra būtina norint pasiekti tikslą su minimaliais nenumatytais sustojimais.

9. Kuo skiriasi maršrutų planavimas kroviniams į pietinę Angliją (pvz., Londonas) palyginti su šiaurine Anglija?

Skirtumas yra esminis. Jeigu krovinių paskirties vieta yra Londonas ar Pietų Anglija, maršrutas per Kalė/Doverį ir toliau M20/M25 autostradomis yra vienintelis racionalus pasirinkimas. Nors M25 aplinkkelis gali būti užstrigęs, jis vis tiek yra arčiau nei važiuojant į šiaurę ir tada grįžtant atgal į pietus.

Tačiau jeigu krovinys eina į Šiaurės Angliją (Šiaurės Rytų Angliją, Škotiją), tuomet maršrutas per Kalė gali tapti neefektyvus dėl to, kad teks pravažiuoti visą Anglijos ilgį (apie 400–500 km). Tokiu atveju maršrutas per Zeebrugge ar Roterdamą į Harwichą ar Iminghemą leidžia išlipti Anglijoje daugiau šiauriau ir taip sutaupyti kelias valandas vairavimo, be to, išvengti didžiausios Anglijos spūsčių širdies – Londono aplinkkelio.

Taigi, „minimalus sustojimas“ šiuo atveju nėra tiesioginis atstumas, o optimalus įsėdimo į salą punktas.

10. Kokius patarimus Jūs, kaip ekspertas, duotumėte vairuotojams ar klientams, norintiems pasiekti maksimalų efektyvumą?

Geriausias patarimas, kurį galiu duoti po 20 metų patirties: laikas skirtas planavimui grąžinasi dešimt kartų. Nebevažiuokite „pagal jausmą“. Naudokitės moderniomis programomis, kurios rodo ne tik trumpiausią kelią, bet ir degalinių užimtumą, bei, kas svarbiausia, tiksliai planuokite darbo laiką.

Jei norite mažiau sustoti, pradėkite ne nuo vairo, o nuo žemėlapio ir dokumentų. Užtikrinkite, kad visi „Brexit“ dokumentai yra tvarkingi (tai sutaupo valandas pasienyje).