Patogiausi kelionės maršrutai į Angliją: Išsamus Eksperto Vadovas

Kelionė į Angliją (Jungtinę Karalystę) iš Lietuvos ar kontinentinės Europos dalies visada buvo ir išlieka iššūkis, kuris reikalauja ne tik gerų vairavimo įgūdžių, bet ir išsamaus planavimo. Per daugiau nei dvidešimt metų dirbau tarptautinių pervežimų srityje, tūkstančius kartų keliavau tarp žemyno ir salos. Per tą laiką matavau, kaip keitėsi pasienio kontrolės reikalavimai, technologijos ir pačių kelių kokybė, tačiau vienas dalykas išliko nepakitęs: sėkminga kelionė priklauso nuo tinkamai pasirinkto maršruto.

Anglija geografiškai yra atskirta Lamanšo sąsiauriu, todėl nėra tiesioginio kelio, kuriuo galėtum tiesiog nuvažiuoti. Visada reikės pasirinkti vieną iš keltų arba Eurotunelio variantų. Šis straipsnis sukurtas tam, kad padėtų jums suprasti ne tik "kaip nuvažiuoti", bet ir "kaip nuvažiuoti patogiausiai, greičiausiai ir pigiausiai", atsižvelgiant į jūsų konkretų atvejį.

Šiandien rinkoje siūloma nemažai maršrutų, kurie skiriasi ne tik tikslais, bet ir kainomis bei kelionės trukme. Kai kurie žmonės siekia maksimalaus greičio ir renkasi trumpiausią kelią per Belgiją ir Prancūziją, kiti – nori išvengti didžiųjų miestų spūsčių ir renkasi kelią per Olandiją, o treti – pageidauja patogumo ir renkasi naktinius keltus, kad išvengtų brangios nakvynės viešbučiuje. Kaip profesionalas, sakau: universalus "geriausias" maršrutas neegzistuoja, tačiau egzistuoja idealus maršrutas būtent jums.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime pagrindines transporto arterijas, apžvelgsime keltų ir tunelio privalumus bei trūkumus, taip pat atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus, susijusius su dokumentais, kainomis ir vairavimo ypatumais Anglijoje. Nuoširdžiai tikiuosi, kad ši informacija padės jums suplanuoti kelionę be nereikalingo streso ir netikėtumų.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Koks yra greičiausias maršrutas automobiliu į Angliją?

Jei jūsų prioritetas – laikas ir norite pasiekti Angliją kuo greičiau, neabejotinai reikia rinktis maršrutą per Vokietiją, Belgiją ir Prancūziją iki Kalė (Calais), o toliau pervežti automobilį per Eurotunelį arba keltu į Doverį.

Šis maršrutas vadinamas "Vakarų ašimi". Važiuojant automagistralėmis, pvz., A4 iš Lenkijos į Vokietiją, toliau A44 arba A2 link Belgijos sienos, o vėliau belgų ir prancūzų autostradomis (E40), nuvažiuojama apie 1200–1300 km iki pat Lamanšo sąsiaurio. Pačios perkelios trukmė trumpiausia yra Eurotunelyje – tai trunka tik 35 minutes nuo važiavimo ant traukinio iki išvažiavimo Anglijoje. Keltui reikia skirti maždaug 90–120 minučių.

Iš viso, atsižvelgiant į poilsį, tai trunka apie 18–20 valandų nuo Vilniaus (jei vairuoja du vairuotojai be ilgos nakvynės). Svarbu prisiminti, kad šiuo maršrutu eina intensyviausias eismas, ypač apie Briuselį ir Kalė, todėl eismo spūstys gali prailginti kelionę.

2. Ar verta rinktis keltą ar Eurotunelį (Le Shuttle)?

Tai vienas dažniausiai diskutuotų klausimų, ir atsakymas priklauso nuo to, ką jums labiau trukdo – jūra ar uždaras erdvė.

Eurotunelis yra absoliutus greičio lyderis. Jūs užvažiuojate į vagoną, išlipate iš mašinos (jei pageidaujate) arba liktinate joje, ir po 35 minučių esate Anglijoje. Nėra jūros ligos rizikos, nėra būtinybės išlipti iš automobilio, jei oras blogas. Tačiau jis šiek tiek brangesnis už pigiausius keltus ir siūlo mažiau pramogų.

Keltai (pvz., DFDS, P&O) siūlo daugiau komforto. Jūs galite pavalgyti restorane, nusipirkti dujų (duty-free) prekių, pailsėti sėdėdami kavinėje. Tai puikus pasirinkimas tiems, kurie reikia atsipalaiduoti po ilgos važiavimo dalies. Be to, keltai iš Kalė į Doverį plaukia dažniau (kas 30–45 min.), todėl, jei vėlate, paprastai lengviau persodinti į kitą reisą nei pakeisti bilietą tuneliui. Tačiau jei jums keliauja jūros liga, keltas gali tapti tikru košmaru, o audros metu kelionė gali būti atidėliota.

3. Koks yra alternatyvus maršrutas, kad išvengti Kalė spūsčių?

Kalė (Calais) ir Doveris yra populiariausias, tačiau ir užčiaupiamiausias kelias. Jei norite išvengti milžiniškų eismo spūsčių, susiformuojančių ties pasienio kontrolės punktais (ypač po Breksito), galiu rekomenduoti maršrutą per Olandiją – Hook of Holland.

Šis maršrutas veda per Vokietiją (A1), pro Hanoverį ir Osnabriuką, link Nyderlandų. Pasiekus Hoek van Holland (Hook of Holland), keltu "Stena Line" keliaujate į Harwich (Anglija). Šis kelias šiek tiek ilgesnis kilometražu, tačiau dažnai ramesnis. Be to, šis keltas yra specializuotas keleiviams ir vairuotojams, siūlo puikias poilsio zonas.

Kita alternatyva – keltai iš Belgijos (Zeebrugge) į Angliją (Hull arba Portsmouth). Tai yra ilgesnės kelionės (apie 4 valandos arba naktiniai reisai), tačiau leidžia praleisti laiką jūroje ir išvengti šiaurės Prancūzijos bei Belgijos autostradų triukšmo.

4. Ar pigiau važiuoti per Vokietiją ar Lenkiją?

Kaina – tai visada kompromisas. Lenkija siūlo nemokamus kelius (pvz., S3 arba S5), tačiau jų kokybė, nors ir gerokai pagerėjo pastaraisiais metais, vis dar atsilieka nuo Vokietijos autostradų. Be to, Lenkijoje ir Vokietijoje greičio ribodžiai dažnai stebimi foto radarais, o baudos gali būti gana aukštos.

Vokietijos autostrados (Autobahn) didžiąja dalis yra nemokamos, tačiau jose būna didelis eismas. Jei keliaujate sunkesniu transportu arba su priekaba, reikia atsižvelgti į Vokietijos mokesčius už naudojimąsi keliais (vok. Maut), kurie taikomi sunkvežimiams, tačiau lengvieji automobiliai nuo jų dažniausiai atleisti.

Taigi, lengvajam automobiliui pigiausia dažniausiai būna važiuoti būtent per Vokietiją dėl gerų kelių ir trumpesnio atstumo, jei nukreipiate maršrutą per Briuselį. Tačiau jei norite išvengti vokiškų greičio kamerų ir norite ramesnės kelionės, maršrutas per Lenkiją gali būti psichologiškai patogesnis, nors ir šiek tiek ilgesnis.

5. Kokius dokumentus reikia tur�ti pasiepus Angliją po Breksito?

Tai vienas svarbiausių klausimų, dėl kuriuo dažnai kyla nesusipratimų. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė nebėra ES narė, todėl taisyklės pasikeitė.

Būtina turėti: 1. Galiojantį pasą. Asmens tapatybės kortelė (LT ID kortelė) nėra tinkama kelionėms į JK, jei jos galiojimo laikas ilgesnis nei 10 metų nuo išdavimo datos (nepaisant galiojimo datos nurodytos kortelėje). Saugiausia turėti pasą. 2. Vairuotojo pažymėjimą. 3. Transporto priemonės registracijos dokumentą (techninį pasą). 4. Įmonės leidimą (jei važiuojate įmonės automobiliu). Jei tai ne asmeninis automobilis, būtina turėti raštišką įmonės sutikimą vairuoti automobilį užsienyje. 5. "Green Card" – žaliąją draudimo kortelę. Jūsų įprasta civilinės atsakomybės draudimo polisas (KASKO arba OCTA) Lietuvoje nebegalioja JK be šios kortelės. Būtinai susisiekite su draudiku kelionei iš anksto.

Taip pat nepamirškite, kad negalima vežti mėsos ar pieno produktų (dešros, sūris, pienas) asmeniniam vartojimui, jei jie yra ne iš ES, tačiau įvežant iš Lietuvos (ES) į JK, yra leidžiama ne didesnis kiekis kaip asmeniniam poreikiui (paprastai iki 20 kg mėsos, bet rekomenduoju patikslinti dabartines taisykles, nes jos kartais keičiasi).

6. Kaip susidoroti su vairavimu kairėje pusėje Anglijoje?

Tai vienas didžiausių baimių tiems, kurie važiuoja pirmą kartą. Patirtis rodo, kad prisitaikyti yra lengviau, nei atrodo. Svarbiausia – nepamiršti, kad vairuotojas visada turi būti artiau kelio vidurio (prie "žolės").

Patarimai: * Ženklinimas. Jei jaunate nesaugiai, ant galinio stiklo užklijuokite lipduką "Vairuoju kairėje pusėje" (arba angliškai "Think Left"), tai įspės kitus vairuotojus. * Žiedai (Roundabouts). Anglijoje žiedai yra visur. Svarbiausia taisyklė: žiūrėkite į dešinę. Jei kairėje laisva – važiuokite. Signalizuokite išvažiavimą tik prieš pat išvažiavimą, ne anksčiau. * Posūkiai. Atsiminkite – posūkis į dešinę yra "plačus" (per priešpriešinę juostą), o posūkis į kairę yra "siauras". * Parkavimas. Parkuodami stovėkite taip, kad automobilis būtų kairėje nuo jūsų (priešingai nei Lietuvoje).

Pirmosios 30-60 minutes gali būti stresinės, tačiau smegenys greitai persijungia. Būkite ypatingai atidūs posūkiuose miestuose – tai vieta, kur dažniausiai įvyksta incidentai dėl įpročių.

7. Kur geriausia praleisti naktį važiuojant į Angliją?

Jei kelionė trunka ilgiau nei vieną dieną, svarbu tinkamai suplanuoti poilsį. Maršrutu per Vokietiją ir Belgiją populiarios poilsios zonos yra netoli Hanoverio, Eseno arba ties Liège (Belgija).

Mano patarimas: nebūkite godūs ir nakvynei rinkit ne "kelių pakraščio" viešbučius, o specializuotas poilsio zonas su restoranais (pvz., vokiški "Autohof" arba olandiški "Van der Valk"). Jose yra saugi aikštelė, geri dušai ir maistas. Jei važiuojate per Olandiją, būtina užsukti į vieną iš daugybės "Aquaduct" (akvedukų) poilsio vietų – tai unikalus patyris.

Jei renkatės naktinį keltą (pvz., iš Zeebrugge į Hull), tai puikus būdas sutaupyti laiko ir pinigų už viešbutį. Užsisakykite kabiną, išsimiegokite jūroje, ir rytą jau būsite Anglijoje, pasiruošę važiuoti toliau.

8. Kokie yra kelių mokesčiai ir ką reikia žinoti apie degalų kainas?

Kelionės kainos sudėtis ne tik keltų bilietai. * Vokietija: lengvieji automobiliai be priekabos – dažniausiai nemokamai. Sunkvežimiai ir automobiliai su priekaba – mokamas mautas. * Belgija: Autostrados nemokamos. * Prancūzija: Visos autostrados mokamos (péage). Jos yra labai kokybiškos, tačiau brangios. Kelionė nuo sienos iki Kalė kainuos apie 20–30 eurų, priklausomai nuo maršruto. * Olandija: Keliai nemokami, tačiau daugelyje vietų yra greičio apribojimai ir foto radarai. * Anglija: Autostrados daugiausia nemokamos, išskyrus keletą tiltų ir tunelių (pvz., Dartford Crossing netoli Londono, M6 tolimesnėje dalis).

Degalų kainos: Vokietijoje ir Olandijoje degalai paprastai brangesni nei Lietuvoje. Anglijoje benzinas ir dyzelinas taip pat nėra pigūs, tačiau dažnai pigesni nei Prancūzijoje. Rekomenduoju užsisakyti degalų "kuponą" keltuose (pvz., P&O arba DFDS) – juos galima iškeisti degalinėse Anglijoje už sutaupytus 10–15 procentų.

9. Kas daryti, jei automobilis sugenda užsienyje?

Profesionalas visada pasiruošęs blogiausiam scenarijui. Prieš išvykdami į tokia ilgą kelionę, būtina turėti galiojantį draudimą (KASKO arba pagalbinio transporto draudimą), kuris galioja užsienyje.

Jei automobilis sugenda Prancūzijoje ar Belgijoje: 1. Įjunkite švyturėlę, užsidėkite lietpaltę. 2. Paskambinkite į savo draudimo kompanijos pagalbos liniją (telefonas turi būti parašytas draudimo poliso gale). 3. Niekada nesiderėkite su "atsitiktiniais" pagalbininkais, kuris sustoja kelio šaliaje. Tai dažna apgavystės schema, ypač Prancūzijoje.

Jei sugenda Anglijoje, pagalbos tarnybos (AA, RAC) veikia labai efektyviai, tačiau be draudimo jų paslaugos gali kainuoti labai brangiai. Visada turkite su saviniu šaltą vandenį, papildomą alyvą ir šviesų komplektą, kuris atitinka šalies standartus (Anglijoje švyturėliai turi šviesti geltonai).

10. Kokiais metais laikais geriausia važiuoti, kad išvengti eismo spūsčių?

Eismas maršrutu į Angliją yra labai sezoninis. * Kalėdos ir Naujieji Metai: Tai "aukso amžius" keltų kompanijoms. Kainos šokteli dvigubai, o eilės gali būti po 5–6 valandų. Jei keliaujate šiuo laiku, būtinai atvykite į uostą 3–4 valandas iki išvykimo. * Vasara (liepa–rugpjūtis): Didelės spūstys ties Briuseliu ir Antverpenu. Stenkitės vengti važiuoti penktadieniais vakare (kai visi skubės į savaitgalį) ir sekmadieniais vakare (grįžtant). * Geriausi laikai: Pavasaris (gegužė) ir ruduo (rugsėjis–spalis) orai dar gana geri, o eimas daug mažesnis. Taip pat vidurinis savaitės dienos (antradienis, ketvirtadienis) yra ramiausios.

Jei turite galimybę, planuokite perkelą ne popietę, o anksti ryte (pvz., 6:00 val. ryto) arba vėlai vakare – tuomet eilės trumpesnės.

Išvada

Kelionė į Angliją – tai ne paprasta nuvažiavimas iš taško A į tašką B.