Patikimas mikroautobusas iš Jungtinės Karalystės: Pilnas gidas atsakingam pirkėjui

Per daugiau kaip du dešimtmečius dirbu tarptautinių pervežimų ir automobilių verslo srityje. Mačiau viską – nuo puikių pasiūlymų, kurie savininkams tarnavo dešimtmetį, iki tokių “puikių sandėrių”, kurias teismo vykdytojas turėjo išvežti dalimis po pirmojo mėnesio. Šiandienos rinka pasikeitė: Jungtinė Karalystė (JK) nebėra Europos Sąjungos dalis, Brexit sukėlė biurokratijos bangą, tačiau vienas dalykas išliko nepakitęs – britų rinka vis dar yra viena patraukliausių vietų ieškantiems kokybiško mikroautobuso.

Lietuvoje vairuotojai vertina britų techniką dėl keleto esminių priežasčių: geresnio kelių dangos būklės Didžiojoje Britanijoje (mažiau duobių reiškia mažiau pakabos gedimų), griežtesnių techninės apžiūros reikalavimų (MOT testas) ir, žinoma, kainos. Tačiau kelionė į Angliją ir atgal su naujai įsigytu transporto priemone nėra paprasta važiavimo pasivažinėjimas. Tai reikalauja pasiruošimo, žinių ir, svarbiausia, atsakingo požiūrio.

Šiame straipsnyje aš dalinsiuosi savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip užtikrinti, kad jūsų kelionė į Peterborough, Birminghamą ar Liverpulio priemiesčius baigtųsi ne avarine stovėjimo aikštelėje, o garagingai važiuojant naujuoju (jiems naudotu, bet jums nauju) mikroautobusu.

Įvadas: Kodėl verta rinktis Britų rinką ir ką pasikeitė po Brexit

Kai prieš dvidešimt metų pradėjau vežti automobilius iš užsienio, siena tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės buvo daugiau formalumo. Dabar, pasauliui pasikeitus, procesas tapo sudėtingesnis, bet neįmanomas. Dažniausiai klientai klausia: “Ar vis dar verta važiuoti?” Atsakymas yra teigiamas, jei žinote, ką ieškoti.

Mikroautobusų segmentas JK yra ypatingai turtingas. Čia randami įvairiausi modeliai – nuo paprastų “Ford Transit Connect” keleivinių versijų iki prabangių “VW Transporter” Caravelle ar “Mercedes-Benz Vito”. Britų klimatas, nors ir drėgnas, yra daug švelnesnis už mūsų. Druska, kuria Lietuvoje apšerkštinami keliai žiemą, yra priešas nr. 1 visiems automobiliams. Anglijoje druskos naudojama daug mažiau, o žiemos yra trumpesnės, todėl radosi daugiau šansų įsigyti techninį važiuoklę nepraradusį automobilį.

Tačiau “Brexit” paliko pėdsaką. Dabar negalima tiesiog atvažiuoti, nupirkti ir važiuoti. Reikia skirti dėmesį muyumo procedūroms, anglų PVM (VAT) grąžinimui ir, svarbiausia, techninei būklei. Daugelis pirkėjų, nukentėjusių nuo nekilnojamojo turto burbulo, perka mikroautobusus verslui (keleivių pervežimui) arba didelėms šeimoms. Nekilnojamojo turto rinkoje dažnai pasitaiko “ciferblatų” (nusuktų rida) problemos, tačiau transporto priemonių srityje, turint teisingus įrankius, galima apsaugoti save nuo apgavysčių.

Šio straipsnio tikslas – suteikti jums visą reikiamą informaciją, kad jausdavotėses saugiai pirkdami ir gabendami mikroautobusą iš JK. Mes nekalbėsime tik apie tai, kaip rasti skelbimą “eBay” ar “Auto Trader”. Mes kalbėsime apie tai, kas slepiasi už to skelbimo – techninės patikros subtilybes, mokesčių skyrimą ir logistikos niuansus, kuriuos aš stengiuos paaiškinti paprastai, tačiau profesionaliai.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikta 10 klausimų ir atsakymų, kurie padės jums suprasti visą proceso spektrą nuo paieškos iki registracijos Lietuvoje.

1. Ar tikrai verta pirkti mikroautobusą Jungtinėje Karalystėje, atsižvelgiant į papildomus biurokratinius ir logistinius išlaidas?

Absoliučiai taip verta, jei atliekate skaičiavimus. Palyginkime kainas. Identiko modelio, amžiaus ir būklės mikroautobusas Lietuvoje kainuos 20–30 proc. brangiau nei Anglijoje. Kodėl? Lietuvoje įkaina įeina importuotojo marža, transportavimo išlaidos ir Lietuvos PVM. Jei važiuojate pats, jūs iškart atsisakote importuotojo maržos (kuri gali būti nuo 1000 iki 3000 eurų) bei pervežimo paslaugų kainos (kuri taip pat svyruoja).

Dabar apie biurokratiją. Taip, “Brexit” pridėjo procedūrų – reikia deklaruoti prekes muitinėje, sumokėti mokesčius Lietuvoje. Tačiau šios išlaidos dažnai būna mažesnės už kainos skirtumą tarp rinkų. Be to, JK rinka yra dešimt kartų didesnė nei Lietuvos, todėl ten galima rasti specifinių konfigūracijų, automobilių su retais užsakymais (pvz., didesniu varikliu, specifine salonės įranga), kurios Lietuvoje tiesiog nepasitaiko. Mano patirtis rodo, jei randate gerą automobilį be didelių rūdžių ir su tvarkinga istorija, pinigai, išleisti bilietams ir keliams, atsiperka per kokybę.

2. Kokius techninius niuansus svarbu patikrinti prieš perkant britišką mikroautobusą, kad vėliau nereikėtų jį remontuoti?

Esu matęs daugybę atvejų, kai pirkėjai žiūri tik į “švarų saloną” ir “blizgančią dažą”. Tai didelė klaida. Britų naudojami mikroautobusai dažnai būna eksploatuojami taksi arba mokykliniais maršrutais. Tai reiškia, kad variklis dirba didžiąją laiko dalį tuščios eigos arba mažu greičiu, kas nepalanku dūmų filtrams (DPF).

Pirmiausia patikrinkite šalčio agentą (kondicionierių). Dėl drėgno klimatos Anglijoje kondicionieriaus kompresoriai dažnai neveikia, o jų keitimas kainuoja brangiai. Antra – pakaba. Nors keliai geresni, britų vairuotojai dažnai važiuoja agresyviau miesto greičio mažinimo zonose (speed bumps), todėl amortizatoriai būna išsekti. Trečia – rūdys. Nors mažiau druskos, drėgmė puola apačias. Kyla ant liftų ir žiūrėkite į ilginius rėmus, vairo mechanizmo atramas (kurios dažnai būna po plastikine apdaila) ir langų apvadus. Jei matai putų masę po dažais – bėk toliau. Ir svarbiausia – tikrasti DPF filtro būklę. Jei variklis “dumija” arba rodo klaidas, įsigijus tokią mašiną Lietuvoje jos techninė apžiūra bus tikra naktmarė.

3. Kaip „Brexit“ pakeitė automobilių importo procedūras? Kokius dokumentus reikia sutvarkyti išvykstant iš JK?

Anksčiau buvo paprasta: nupirkai, parasei sutartį ir važiuoji. Dabar, kai JK paliko Bendrąją rinką, ji tapo trečiąja šalimi. Tai reiškia, kad kai perkate automobilį JK, jis tampa jūsų eksportuojamas turtas.

Svarbiausias dalykas – gauti eksporto sertifikatą (angliškai vadinamas “New Keeper Supplement” arba V5C/2 dalis). Parduodantysis turi įrašyti jus kaip naująjį savininką ir nurodyti eksporto datą. Be šio dokumento negalėsite išvykti iš JK teritorijos legaliai, nes muitinė reikalaus įrodymo, kad mašina iš tikrųjų išvežama. Taip pat reikės gauti Muitinės deklaracijos išvykimui (EXS) numerį. Šiuo atveju geriausia kreiptis į profesionalų vežėją arba muitinės brokerį JK pusėje, kuris padės užpildyti elektroninę deklaraciją “National Export System”. Jei bandysite tai daryti patys be patirties, gali užstrigti sienoje su pilnu mikroautobusu keleivių.

4. Kaip veikia PVM (VAT) grąžinimas ir kokie mokesčiai laukia Lietuvoje atvykus?

Tai vienas sudėtingiausių dalykų, kuriuos klientai dažnai supainioja. Yra du scenarijai. 1) Perkat iš verslo (dealership): Jūs sumokėjote anglišką PVM (20 procentų). Kadangi eksportuojate prekę į kitą ES šalį, šis PVM gali būti grąžintas. Tam reikia užpildyti specialią formą ir pateikti įrodymus (Muitinės dokumentus), kad mašina išvyko iš šalies. 2) Perkat iš privataus asmenio: PVM nėra. Jūs sumokate tik sutartą kainą.

Atvykus į Lietuvą, jei mašina skirta verslui (pvz., keleivių pervežimui), galite registruoti ją kaip verslo turtą ir atsiskaityti PVM su Lietuvos valstybe. Jei mašina skirta asmeniniam naudojimui (nors tai mikroautobusas, bet registruojamas kaip keleivinis automobilis M1 kategorija), turite sumokėti: – Muitinės mokestį (paprastai 10 proc. nuo automobilio vertės, nors lengvieji automobiliškai mikroautobusai gali turėti kitokias tarifas). – PVM (21 proc. nuo (kainos + muito). Be to, jei mikroautobusas yra M1 kategorijos (mažiau kaip 9 vietos įskaitant vairuotoją), taikomas akcizas pagal variklio darbinį tūrį ir CO2 emisijas. Nuo šių mokesčių nepadės nei “draugas” muitininkas, nei “žinomi” – viskas yra centralizuotoje sistemoje.

5. Ar reikia keisti spidometro skalę iš mylių į kilometrus ir ką daryti su galiniu žibintu?

Techninio reglamento reikalavimai yra griežti. Lietuvoje, kaip ir visoje ES, spidometras turi rodyti kilometrus per valandą (km/h). Britiška mašina rodo mylias per valandą (mph). Yra dvi galimybės: 1) Pakeisti visą prietaisų skydelį į kontinentinę (Europos) versiją. Tai brangiausias, bet estetiškiausias variantas. 2) Antlipdyti specialią lipdukų skalę virš mylių. Tai pigiau, tačiau reikia atsargiai parinkti lipduką, kad neuždengtų indikatorių. 3) Elektroninis perprogramavimas (kai kurie naujesni modeliai leidžia perjungti nustatymus meniu).

Kas dėl galinio žibinto („rasinio“)? Britiškos mašinos turi raudoną galinį šviesos signalą, kuris šviečia toliau ir yra aštresnis. ES reikalavimai – raudonas šviesos signalas gali būti, tačiau jo nedraudžiama, jei jis atitinka standartus. Tačiau jei mikroautobuse yra debesų žibintas (rear fog light), jis turi būti arba kairėje pusėje (kaip ES), arba įrengtas du vienodi žibintai abiejose pusėse. Britiškas vienas dešinėje pusėje debesų žibintas Lietuvoje nebus praeitas techninėje apžiūroje, jei neįrengsite antrojo kairėje. Tai paprasta operacija, bet apie ją reikia pagalvėti anksčiau.

6. Kaip saugiai apmokėti už mikroautobusą, kad nenukentėtų pinigai?

Internetinės aferos yra vis dar paplitusios. Mano taisyklė – niekada nemokėkite visos sumos iš anksto, ypač jei matote įtartinai žemą kainą. Saugiausias būdas – važiuoti ir apmokėti vietoje. Jei negalite važiuoti patys, naudokite “Escrow” tipo paslaugas (pinigai laikomi tarpininko kol patikrinote mašiną), tačiau Anglijoje tai ne taip paprasta su naudotais automobiliais. Dažniausiai klientai sumoka nedidelį įnašą (depozitą), kad pardavėjas rezervuotų mašiną. Likusią sumą mokate atvykę ir padėję ranką ant variklio dangčio. Būtinai gaukite rašytinę pirkimo-pardavimo sutartį su pardavėjo duomenimis. Jei perkate iš didelio dealero, jie gali sutikti imti banko pavedimą, tačiau mažesnėse firmose dažnai pageidaujami grynaisiais arba tiesioginis pavedimas (tikėtina, kad prašys „bank transfer“ į asmeninę sąskaitą, kas legalu, bet reikalauja padidinto įtarimo).

7. Kokios yra geriausios transportavimo galimybės: važiuoti patys arba užsakyti pervežimo paslaugas?

Jei turite vairuotojo pažymėjimą (kategorija B1, B arba D, priklausomai nuo mikroautobuso svorio ir vietų skaičiaus), ir mėgstate ilgas keliones, važiavimas patys gali būti nuotykis ir taupyti. Tačiau prisiminkite: kelyje gali nutikti gedimas. Naudotas mikroautobusas gali sugesti per 1000 km kelionės. Ar turite su savimi techninį pagalbą? Ar žinote, ką daryti, jei užsidės DPF filtras praeivį Prancūzijoje?

Užsakant pervežimą profesionalų, jūs perkate ramybę. Mes (kaip profesionalūs vežėjai) naudojame autovežimus. Tai sumažina rida, neapdilina padangų ir apsaugo nuo įvykių kelyje. Be to, jei perkate mašiną, kuri neturi techninio galiojumo (MOT testas pasibaigęs), negalite ja važiuoti legaliai JK keliais. Tokiu atveju autovežimas yra privalomas. Kaina svyruoja, tačiau dažnai tai būna mažiau nei bilietas lėktuvu ir gyvenimas viešbutyje kelias dienas.

8. Kaip užtikrinti, kad mikroautobusas neturi buvęs avarijoje (ar yra švarios istorijos)?

Anglijoje yra puiki sistema, leidžianti patikrinti istoriją. Niekada nenusipirkite mašinos be “HPI check” (arba panašios paslaugos, pvz., “Total Car Check”). Už keletą svarų gausite detalią ataskaitą. Joje rasite informaciją: – Ar mašina nebuvo pripažinta „nąša“ (Write-off)? Anglijoje avarinių mašinų kategorijos yra griežtos (A, B, C, S, N). Kategorijos C ir S gali būti suremontuotos, tačiau jų vertė smarkiai krenta. Aš asmeniškai nerekomenduočiau mikroautobuso, kuris buvo avarinis, net jei jis suremontuotas – pakaba gali būti pavojinga. – Ar mašina nebuvo pavogta? – Ar yra finansavimo įsipareigojimų (jei taip, ją gali konfiskuoti bankas)? – Ar nusukta rida (mileage anomaly)?

Taip pat pasitarkite su pardavėju dėl serviso istorijos (Service History). Pilna knygelė su OEM dalių (Original Equipment Manufacturer) žymėjimais yra kokybės garantas. Jei istorijos nėra – reikia mašiną labai detalžiai apžiūrėti servise prieš perkant.

9. Kiek laiko užtrunka mikroautobuso registracija Lietuvoje (“Regitra”) po atvykimo?

Processas susideda iš kelių etapų: Muitinės nustatymas, Mokesčių sumokėjimas, Techninė apžiūra, Registracija. Po “Brexit”, muitinės proceso greitis pagerėjo, tačiau reikia kantrybės. Pirmiausia turite pateikti deklaraciją EMCS sistemoje (jei mokėjote akcizą) arba paprastą importo deklaraciją. Muitinė turi nustatyti mokesčių sumą. Tai gali užtrukti nuo 1 iki 5 darbo dienų. Sumokėjus mokesčius ir gavus dokumentus, važiuojate į techninę apžiūrą (“KET”). Čia patikrins spidometrą, galinius žibintus, CO2 emisijas (būtina akcizo nustatymui) ir pagrindinius saugumo elementus. Jei viskas tvarkoje, galima registruoti. Iš viso, nuo tada, kai paduodate dokumentus muitinės postui iki tada, kai gaunate valstybinius numerius, praeina vidutiniškai 2–3 savaitės. Jei skubate, egzistuoja „greitojo“ apžiūros paslaugos, tačiau jos kainuoja brangiau.

Svarbu: negalima važiuoti Lietuvos keliais su britiškais numeriais po mokesčių sumokėjimo, kol negavite laikinų lietuviškų numerių. Tai dažna pažeidimų priežastis – žmonės mano, kad kol neregistruota, gali važiuoti su senais. Ne, mokesčius sumokėjus – turi gauti laikinus numerius.

10. Kokios yra pagrindinės klaidos, kurias darba pirkėjai iš JK, ir kaip jų išvengti?

Pirmoji ir didžiausia klaida – įsileidimas emocijoms. Matote “Mercedes” Vito su odos salonu už 3000 eurų less. Jis atrodo kaip dovana. Bet kodėl taip pigus?