Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Patarimai renkantis pervežimą į Angliją: Kaip išvengti rūpesčių ir sutaupyti pinigų
Įvadas
Pervežimo krovinių į Angliją rinkas nuo pat „Brexit“ įvykdymo pasikeitė nežymiai, o kartais – ir drastiškai. Kaip žmogus, kuris šioje srityje dirba jau daugiau kaip dvi dešimtis metų, galiu pasakyti viena: anksčiau tai buvo paprasta logistika, o dabar tai – sudėtingas procesas, reikalaujantis ne tik vairuotojo, bet ir patyrusio eksperto žinių. Daugelis klientų, kurie šią sritį mato tik iš pusiau, dažnai klysta sprendžiami pagal vienintelį kriterijų – kainą. Tačiau, kaip rodo mano ilgametė patirtis, pigiausias pasiūlymas galiausiai tampa brangiausiu išlaidų, nervų ir prarastų klientų požiūriu.
Šiame straipsnyje neapsiribosime sausais faktais. Pabandysiu paaiškinti, kaip slypi pavojai, kodėl dokumentacija šiuo metu yra svarbesnė negu kuro kaina ir kaip išsirinkti partnerį, kuris ne tik nuvež krovinią į tikslą, bet ir užtikrins, kad jis ten pasiektas legaliai bei laiku. Anglija išliea viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, todėl kompetentingas pervežimo pasirinkimas – tai tiesioginis jūsų verslo sėkmės ar asmeninio ramumo faktorius.
Šiuo metu rinka pasižymi dideliu konkurencija, kas yra geria klientui, bet taip pat sukuria pavojų pasikliauti nepatikimais „palydovais“ arba naujokais, kurie nemoka susitvarkyti su naujosiomis muitinės procedūromis. Žemiau pateikiame išsamų atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus, padėsiančių jums nenukrypti nuo teisingo kelio.
DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)
1. Kodėl pigiausias pervežimo pasiūlymas į Angliją dažnai pasidaro brangiausias?
Tai yra klasikinė klaida, kurios aš matau daugiau nei 20 metų. Logistikoje, kaip ir gyvenime, kainos atspindi kokybę ir riziką. Jei gavote pasiūlymą, kuris yra 20–30 % žemesnis nei rinkos vidurkis, būkite tikri, kad kažkas yra negerai. Dažniausiai tokios kompanijos taupo ant vairuotojų atlyginimo (kas lemia prastą vairuotojo motyvaciją ir pavėlinimus), ant techninės buklės (kas didina sugedimo riziką) arba, kas dar pavojingesnė po „Brexit“, ant formalumų.
Pigūs pervežėjai dažnai neturi savo patikimų partnerių muitinės brokerių Anglijoje. Kai kroviniui iškyla problemų Doverio ar Folkstono uoste (pvz., netinkami dokumentai), jie tiesiog palieka mašiną stovėti uoste, kol klientas pats išsiaiškins situaciją. Laikas, praleistas uosto eilėse, yra pinigas. Tokiu atveju, jūsų „taupymas“ virs į didžiulius išlaidas už stovėjimą, baudas ir skubus dokumentų tvarkymą. Mano patirtis rodo, kad vidutinės rinkos kainos pasiūlymas yra saugiausias ir racionaliausias pasirinkimas ilgam laikui.
2. Kokius dokumentus būtina paruošti kroviniui, kad jis neužstrigtų anglų muitinėje?
Šiuo klausimu dažniausiai klysta tie tiekėjai, tiek ir pirkėjai. Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES, dokumentacija tapo „švento gražia“. Pagrindinis dalykas – tai komercinė sąskaita faktūra (Commercial Invoice). Ji turi būti pateikta anglų kalba, nurodyant tikslią prekių vertę, svorį, prekių kodus (HS kodus – 8 arba 10 skaitmenų) ir šalies kilmę (Country of Origin).
Be to, būtinas transportavimo dokumentas CMR ir, jei reikia, eksporto deklaracija EX-1. Be galiojančio EORI numerio (kuriuo turi pasižymėti tiek siuntėjas, tiek gavėjas), kroviniui nebus leista įveikti sienos. Aš visada patariu savo klientams prieš važiuojant patikrinti, ar Anglijos pusėje tikrai yra parengtas importo deklaravimas. Jei dokumentuose trūksta bent vieno parametro arba jie nesutampa, krovinius gali sulaikyti ilgam laikui, o tai kainuoja brangiai.
3. Ar svarbu, kokį pervežimo būdą pasirinkti: dalinį krovimą (kolektyną) ar pilną mašiną (FTL)?
Visiškai svarbu, ir tai priklauso nuo jūsų prioritetų. Dalinis krovimas (kai krovinius į vieną mašiną surinkia keli klientai) yra pigesnis, tačiau lėtesnis ir rizikingesniu požiūriu į terminus. Kolektyniniai reisai į Angliją dažnai vykdomi pagal fiksuotą grafiką (pvz., 2–3 kartus per savaitę), tačiau mašina turi apvažiuoti įvairias sandėlius, iškrauti/pakrauti kitus krovinius. Be to, kai kurie neatsakingi pervežėjai gali perkrauti mašiną, kas didina prekių pažeidimo riziką.
Pilna mašina (Full Truck Load) yra brangesnė, bet ji duoda jums kontrolę. Mašina važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio į gavėjo sandėlį be sustojimų (išskyrus kelis ir technines pertraukas). Jei vežate brangias, trapas prekes arba prekes, kurios būtinos gavėjui „vakar“, aš visada rekomenduoju rinktis pilną mašiną. Nors kaina bus didesnė, išvengsite vėlavimų ir papildomo krovimo/iškrovimo operacijų, kurios taip pat kelia pažeidimo pavojų.
4. Kas yra „Incoterms“ (gabenimo taisyklės) ir kodėl jis svarbus renkantis pervežėją?
Tai vienas esminių dalykų, kurį dažnai nusimena. „Incoterms“ apibrėžia, kas atsakingas už krovinius konkrečiu momentu ir kas moka už pervežimą bei muitines. Dažniausiai sutinkamos taisyklės yra EXW (gamintojo sandėlis), FCA (siuntėjo sandėlis) arba DAP (pristatymas iki gavėjo).
Jei susitariate pagal EXW taisykles, vairuotojas atvyksta pas jus, ir jūsų pareiga – tik įkrauti prekes į mašiną. Viską kitą (draudimą, muitines, kelią) apmoka pervežėjas arba pirkėjas. Tačiau jei sutariate DAP, jūsų atsakomybė baigiasi tik tada, kai prekės atsiduria Anglijoje priešais gavėjo sandėlio vartus. Renkantis pervežimą, būtina aiškiai suprasti, kokias sąlygas užtikrina pervežėjas. Kartais pervežėjas siūlo „viskas įskaičiuota“, bet turi omenyje tik transportą, o muitines mokesčius užkerta ant gavėjo pečių. Toks nesupratimas sukuria konfliktus vėliau.
5. Kaip „Brexit“ pasikeitė draudimo klausimai ir kas daryti, jei kroviniui atsitiko nesklandumų?
Anksčiau, kai Anglija buvo ES narė, draudimo klausimai buvo paprastesni. Dabar, kai tai trečioji šalis, labai svarbu tiksliai sekti atsakomybės perėjimo momentą. Pagrindinis draudimas tarptautiniuose pervežimuose yra CVR (Civilinės atsakomybės draudimas vežėjui), kuris reglamentuojai CMR konvencijos. Tačiau šis draudimas apsaugo tik nuo pervežėjo kaltės (pvz., avarija, blogas vairuotojo elgesys) ir jo suma dažnai būna ribota (apie 8,33 SDR už kilogramą).
Jei prekės sugenda dėl blogo pakavimo (o tai dažnai būna), CVR draudimas nedirbs. Aš visada patariu savo klientams pasidomėti papildomu krovinių draudimu (Cargo Insurance), kuris draudžia prekes „nuo durų iki durų“ nepriklausomai nuo to, kas kaltas. Jei kroviniui Anglijoje atsitiko nesklandumų, nedelsdami sukurkite pavedimą (protokolą) su vairuotoju, nufotografuokite žalą ir praneškite pervežėjui raštu. Laikas čia – esminis veiksnys (pranešti reikia per 3 dienas, o ieškinį pateikti per 9 mėnesius).
6. Kodėl taip svarbu, kad pervežėjas turėtų patirtį būtent su Anglijos kryptimis?
Anglija nėra Vokietija ar Lenkija, kur galima tiesiog važiuoti ir beveik nebesustoti. Čia reikia žinoti specifinius uostų (Dover, Folkestone, Immingham, Felixstowe) darbo režimus, keltų bei Eurotunelio rezervavimo ypatumus. Naujokai gali nesuprasti, ką reiškia „Safety and Security“ deklaracija (Entry Summary Declaration – ENS), kuri turi būti pateikta bent valanda prieš atvykstant į uostą.
Esu matęs atvejų, kai mažos pervežimo kompanijos siuntė vairuotojus į Angliją be užsibrėžtų vietų keltuose. Vairuotojas atvyksta į uostą, o ten laisvų vietų nėra. Jis privalo laukti 10–12 valandų, o kartais ir dieną. Kas atsitinka tuo metu? Jūsų krovinys stovi, o skaičiuojamas stovėjimo laikas ir užtarnautas vairuotojo poilsis. Patyręs pervežėjas žino, kaip išvengti šių eilių, pasirinkti tinkamą kelio maršrutą ir tinkamai suplanuoti vairuotojo darbo laiką, kad atvyktų tiksliai laiku.
7. Kaip užtikrinti, kad pervežėjas nebus „tarpininkas“, o turintis savo techniką?
Tai padeda išvengti situacijų, kuomet paslaugų teikėjas nekontroliuoja proceso. Rinkdamiesi partnerį, klauskite arba ieškokite informacijos, ar jie turi savo transporto parką. Žinoma, didelės ekspedicijos kompanijos kartais naudoja subrangovus, bet jei tai maža firmelė, kuri neturi nė vienos savo mašinos, tikimybė, kad jūsų krovinį „parduos“ kitam bronių biržoje, yra labai didelė.
Kai krovinys yra perduodamas iš rankų į rankas (nuo brokierio prie subrangovo, o šis dar paskui perduoda kitam), dingva komunikacijos grandinė. Jei atsiranda problema, niekas nenori prisiimti atsakomybės – vienas kaltina kitą. Aš visada rekomenduoju rinktis kompanijas, kurios turi bent dalį technikos savo nuosavybėje arba ilgalaikius, patikimus subrangovus, su kuriais dirba jau ne vienerius metus. Stabilumas šioje srityje brangiau kainuoja, bet užtikrina saugumą.
8. Kokius papildomus mokesčius gali paslėpti nepatikimi pervežėjai?
Čia reikia būti itin atidiems. Pigus pasiūlymas dažnai neturi įskaičiuotų „papildomų“ mokesčių, kurie atsiranda paskutinę minutę. Pavyzdžiui, anglų uostuose yra vadinamasis „PSVA“ (Pre-Loading Vehicle Approval) procesas – tai mašinos ir krovinio patikrinimas prieš įplaukiant į keltą ar įvažiuojant į tunelį. Jei dokumentai netvarkingi, gali būti paskaičiuotas baudas mokestis.
Taip pat dažnai pasitaiko „waiting time“ mokestis už laukimą prie kliento. Jei pervežimo sutartyje nenurodyta, kiek laiko vairuotojas gali laukti nemokamai (paprastai tai 1–2 valandos), o jūsų sandėlis vėluoja su iškrovimą, pervežėjas gali paskaičiuoti po 50–100 EUR už užsakytą valandą. Taip pat gali būti mokesčiai už kuro priedus, kurie keičiasi pagal rinkos situaciją, už „AdBlue“ pildymą arba papildomus dokumentų tvarkymo mokesčius už grynus pinigus (cash on delivery). Patariu visada klausti, ar pateikta kaina yra galutinė (all-in).
9. Kaip veikia krovinių sekimas ir kodėl tai svarbu?
Anksčiau pakvięs vairuotoją sužinodavai, kur jis yra, tik po kelių valandų arba kai jis paskambindavo iš viešbučio. Šiuolaikinėje logistikoje be GPS sekimo neįsivaizduojame darbo. Renkantis pervežimą į Angliją, būtinai klauskite, ar jie teikia realaus laiko sekimo galimybę.
Anglijoje dažnai būna problemų su pristatymo vietų prieiga (narrow streets, restricted zones). Vairuotojas gali pavėluoti ne dėl savo kaltės, o dėl užstrigusio eismo (M25 žiedas prie Londono yra legendarus savo spūstimis). Jei turite prieigą prie GPS sistemos, galite operatyviai pranešti savo klientui apie vėlavimą. Be to, GPS duomenys padeda spręsti ginčus – jei pervežėjas teigia, kad atvyko laiku, o GPS rodo, kad jis stovėjo kavinėje 50 km atstumu, turite įrodymų. Tai didina skaidrumą ir pasitikėjimą.
10. Ką daryti, jei Anglijos muitinė sulaikė krovinią dėl klaidingo HS kodo?
Tai viena dažniausių problemų. HS kodas (Harmonized System Code) nulemia ne tik muito tarifą, bet ir tai, ar reikia specialių leidimų (pvz., maisto produktams, chemijai). Jei pervežėjo partneris brokeris padarė klaidą deklaracijoje, krovinys gali būti sulaikytas „Red Route“ tikrinime.
Pirmiausia, nereikia panikuoti. Sulaikymas nereiškia, kad krovinys prarastas, bet reiškia, kad laikas eina. Reikia nedelsiant susisiekti su pervežėjo atstovu ir paprašyti brokerio išaiškinimo. Dažnai reikia pateikti papildomus dokumentus (pvz., techninius pasus, sudėties aprašymus). Svarbu suprasti: jei klaida įvyko dėl to, kad jūs pateikėte neteisingą informaciją sąskaitoje faktūroje, visi išlaidų (sandėliavimas uoste, dokumentų pataisymas) mokės jūs. Jei klaida brokerio – jis turi atsakyti. Todėl labai svarbu iš anksto su pervežėju aptarti, kas atsakingas už HS kodų nustatymą.
Išvada
Renkantis pervežimą į Angliją, svarbu ne tiesiog rasti žmogų su mašina, o rasti partnerį, kuris supranta šios šalies specifiką. Po „Brexit“ logistika tapo labiau biurokratizuota, o rizikos padidėjo. Mano daugiametė patirtis moko, kad sėkmės formulė paprasta: kokybiška dokumentacija + aiškus susitarimas (Incoterms) + patikimas pervežėjas = ramybe.
Nesileiskite viliojimui pigiausia kaina, nes ji dažniausiai slepia didžiausią riziką. Pasidomėkite pervežėjo istorija, klauskite apie draudimą, muitinės procedūrų tvarkymą ir pasitikėjimo formalaus užtikrinimo. Anglijos rinka pelninga, bet ji atleidžia tik tiems, kurie yra pasiruošę ir dirba su profesionalais. Tikiuosi, šie patarimai padės jums išvengti klaidų ir pasiekti, kad jūsų kroviniai į Angliją keliautų sklandžiai ir be nepageidaujamų staigmenų.