Pasirinkite saugų ir patikimą keleivių pervežimą į UK

Kelionės tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės (UK) jau daugiau kaip dešimtmetį yra viena populiariausių maršrutų kryptų. Migracijos bangos, darbo pasiūlymai bei šeimyniniai ryšiai sukuria nuolatinę keleivių srautą abiem kryptimis. Tačiau, kai kalbame apie kelionę per visą Europą – keliaujant Vokietija, Belgija, Prancūzija ir kertami Lamanšo sąsiauris – rinktis transporto priemonę ne taip ir paprasta. Tai ne tik pasirinkimas tarp pigumo ir komforto, bet ir, pirmiausia, pasirinkimas tarp savo saugumo ir rizikos.

Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvidešimt metų, mačiau, kaip pasikeitė šis rinkas. Anksčiau vyravo „katų maistas“ – tai yra, keliautojai, kuriems svarbiausia buva pakelti koją į autobusą ir nuvažiuoti taip, kad kaina būtų žemiausia galima. Šiandien situacija kitokia. Keleiviai tampa išrankesni, jie vertina laiką, patogumą ir, svarbiausia, garantiją, kad jie atvyks į paskirties vietą saugiai. Nors Britanija išėjo iš Europos Sąjungos, žmonių judėjimas nesumažėjo – tiesiog pasikeitė taisyklės ir reikalavimai vežėjams.

Šiame straipsnyje nenoriu tik reklamuoti paslaugų. Mano tikslas – padėti jums suprasti, kaip veikia ši industrijos dalis iš vidaus. Ką reikia žinoti renkantis pervežėją? Kodėl kaina gali skirtis dvigubai? Kokie pavojiai slepiasi už „pigiausių bilietų“ skelbimų? Ir kaip išvengti nesusipratimų pasienio kontrolėje? Sužinosite tai, ką paprastai lieka už užuolaidų, ir gausite žinių, leisiančių atsakingiau pasiruoti šiai ilgai ir pavojingai kelionei.

Svarbu prisiminti, kad keleivių pervežimas į UK – tai ne tiesiog vairavimas. Tai kompleksinis logistikos procesas, apimantis kelionių dokumentų patikrinimą, jūros perėjimo organizavimą, daugiausia šimtų kilometrų vairavimą automagistralėse bei griežtai reglamentuojamas vairuotojo darbo ir poilsio valandas. Štai kodėl rinktis tikrai verta tas kompanijas, kurios savo veiklą vadina ne verslu, o misija.

DUK

1. Kodėl verta rinktis profesionalų siūlomą keleivių pervežimą, o ne važiuoti savo automobiliu?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ypač tarp tų, kurie pirmą kartą keliasi į tolimą kelionę. Atrodo, kad savo automobilis – tai laisvė: galima važiuoti, kada nori, sustoti kur panorėjo. Tačiau praktika rodo, kad maršrutas Lietuva – Anglija yra vienas iš labiausiai išsekiančių. Kelionė trunka mažiausiai 24–30 valandas, priklausomai nuo maršruto ir sustojimų. Vairuotojui reikėtų įveikti apie 1800–2000 kilometrų viena kryptimi.

Profesionalus pervežimas išlaisvina nuo didelės dalies streso. Jums nereikia rūpintis kuro kainomis (kurios Vakarų Europoje gerokai aukštesnės), keltų bilietų rezervavimu (jie būna išparduoti mėnesiais iš anksto arba brangsta kelionės išvakarėse), technine automobilio priežiūra ar galimu gedimu svetimame šalyje. Be to, po tokios kelionės savo automobiliu, atvykę į vietą, jūs būsite taip išsekę, kad pirmos kelios dienos praeis ne maloniam poilsiui ar darbui, o beiatnaujinant jėgas. Autobuse ar mikrobe autobuse galite užmigti, pailsėti, o į paskirties vietą atvykstate nusprendęę.

Taip pat svarbu finansinis aspektas. Sumažinus visas išlaidas (kuras, keltų bilietas, automobilio nusidėvėjimas, maistas ir nakvynės kelionės metu), dažnai pasirodo, kad bilieto kaina yra panaši ar net mažesnė už savo kelionės išlaidas. O saugumas – tai nediskutuojamas privalumas. Profesionalių vežėjų vairuotojai turi griežtai reglamentuojamas darbo ir poilsio valandas, todėl jie užuot užmigę vairuodami, ilsisi, o jūs galite būti ramūs.

2. Kokių dokumentų reikia kelionės į UK metu, ir ar „Breksitas“ kažką pakeitė?

„Breksitas“ (Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES) sukėlė daug nesusipratimų, nors žmonės vis tiek keliauja. Esantiesiems Lietuvos piliečiams situacija pasikeitė nedidžiau nei kitų ES šalių atstovams, tačiau reikalavimai griežtėjo. Svarbiausia taisyklė: į UK dabar būtina keliauti su galiojančiu pasu. Asmens tapatybės kortelė (pilietybės pasas) daugeliui atvejų nėra nebepriimama, arba jos naudojimas apribotas (pvz., tik tam tikroms grupėms, pvz., apgyvendintiems asmenims, tačiau turistams ar darbuotojams patariama turėti pasą).

Taip pat svarbu atsiminti, kad jei į UK keliaujate ne pirmą kartą arba ketinate ten dirbti, pasienio pareigūnai gali klausti apie jūsų kelionės tikslą. Būtinai turėkite su savimi kvietimą, darbo sutartį ar užtikrinimą, kad galite pragyventi (jei tai būtina). Taip pat patariama turėti grįžimo bilietą (jei kelionės tikslas trumpalaikis), nors keleivių autobusuose dažniausiai tai nėra tikrinama taip griežtai kaip individualiems keliautojams.

Jei su jumis važiuoja vaikai, būtinai reikia jų gimimo liudijimų ar pasų. Jei vaikas keliauja tik su vienu iš tėvų, rekomenduojama turėti antriojo tėvo raštišką sutikimą (notaruotu ar ne – priklauso nuo pareigūnų nuožiūros, bet raštiškas sutikimas privalo būti). Be šių dokumentų gali kilti problemų ne tik išvykstant iš Lietuvos, bet ir įvažiuojant į Jungtinę Karalystę.

3. Kaip suprasti, ar pervežėjas yra patikimas ir legaliai veikiantis?

Rinkdamasis pervežėją, klientas dažnai remiasi tik kaina arba gražia svetaine. Tačiau patikimumas prasideda nuo dokumentų. Legalus keleivių pervežėjas turi turėti licenciją (Lietuvoje tai – keleivių vežimo licencija, išduodama Transporto licencijavimo komisijoje). Ši licencija užtikrina, kad įmonė atitinka techninius reikalavimus, turi atitinkamą draudimą (civilinės atsakomybės draudimas keleivių pervežimui yra privalomas ir jo sumos turi būti didelės) bei patvirtintų vairuotojų kompetenciją.

Paprasčiausias būdas patikrinti – užeiti į įmonės svetainę ir rasti skyrių „Apie mus“ arba „Licencijos“. Ten turėtų būti nurodytas įmonės kodas. Su šiuo kodu galite pasitikrinti įmonės rekvizitus Sodros ar Registrų centro duomenų bazėse. Jei įmonė veikia ilgai (pvz., 5–10 metų ir daugiau), tai paprastai rodo stabilumą.

Taip pat atminkite, kad legalus pervežėjas visada išduoda bilietą. Net jei tai ne popierinis bilietas, o elektroninis, jis turi turėti numerį, išrašymo datą, kelionės maršrutą ir įmonės duomenis. Jei vairuotojas pasako „mes neįrašome, mėginkite pinigus į telefoną“ ir neduoda jokio patvirtinimo – tai yra didžiausia raudonoji vėliava. Tokiu atveju, jei įvyktų avarija ar vairuotojas nustotų vežti, neturėsite jokios teisinės galios reikalauoti grąžinimo ar kompensacijos.

4. Kiek bagažo galima pasiimti ir kaip jis yra apmokestinamas?

Kiekviena pervežimų įmonė turi savo vidinius standartus, tačiau yra ir bendrų taisyklių. Paprastai kaina įskaito vieną didelį lagaminą (svoris 20–30 kg) ir vieną rankinės bagažo dalį (kuri telpa po sėdyne arba ant kelnių). Rankinis bagažas turi būti tokio dydžio, kad netrukdytų kitiems keleiviams ir nebūtų padėtas ant pėsčiųjų perėjos autobuso viduje saugumo sumetimais.

Jei turite daugiau bagažo, pvz., keliaujate ilgam ir vežate daug drabužių, buities technikos ar kitų daiktų, būtinai apie tai praneškite užsakant bilietą. Papildomas bagažas paprastai kainuoja papildomai, ir jo kaina gali priklausyti nuo to, ar jis telpa į bagažinę, ar reikia vietos keleivių salone. Dažnai atvejai, kai keleiviai atvyksta su didele plovimo mašina ar net dviračiu, nepasakę nieko iš anksto. Tokiu atveju vairuotojas turi teisę nepriimti keleivio arba reikalauti papildomo mokesčio vietoje, kuris gali būti kelis kartus didesnis nei užsakant internetu.

Svarbu paminėti, kad negalima vežti draudžiamų daiktų: ginklų (net šaškų), narkotikų, pavojingų cheminių medžiagų ir kt. Taip pat atkreipkite dėmesį į alkoholio ir cigarečių kiekį. Nors JK muitinė turi savo limitus, pervežėjas gali atsisakyti vežti per didelį prekių kiekį, jei tai atrodo kaip komercinė veikla, o ne asmeninis naudojimas, nes tai gali sukelti problemų visam autobusui pasienio kontrolėje.

5. Kokios yra kelionės trukmės ir kas daro įtaką greičiui?

Nenuostabu, kad visi nori atvykti kuo greičiau. Tačiau maršrutą Lietuva – UK nėra įmanoma įveikti greičiau nei per 24 valandas (jei kalbame apie tiesioginį reisą be ilgesnių sustojimų viduryje). Vidutinis važiavimo laikas svyruoja nuo 26 iki 32 valandų. Kodėl tiek daug?

Pagrindiniai veiksniai yra trys: keliai, keltai ir migrantų kontrolė. Vakarų Europos automagistralės (pvz., Vokietijoje ar Belgijoje) dažnai būna užstatytos statybomis arba eismo įvykiais. Bet kokia avarija sužlugsto tvarkaraštį valandomis. Antras veiksnys – keltis per Lamanšą. Net jei kelionės metu nėra jūros bangų ir laivas plaukia laiku, patys uostai (Dover, Calais, Dunkirk) gali būti perkrauti. Ypatingai pavojingos dienos yra švenčių metu arba, kai Jungtinėje Karalystėje pradedamos atostogos, tada eilės į uostą gali siekti kelias dešimtis kilometrų.

Trečias, o gal ir svarbiausias veiksnys šiais laikais – migrantų kontrolė Prancūzijoje (Calais ir Dunkirk regionuose). Prieš įvažiuojant į uostą, britų pareigūnai atlieka griežtas patikras. Jei autobuse yra keleivių su netvarkingais dokumentais, autobusas gali būti sulaikytas ir visi keleiviai patirs didelę delsą. Patikimi vežėjai tikrina dokumentus dar Lietuvoje ar Lenkijoje, kad išvengtų tokių situacijų, tačiau kartais pasienio kontrolė gali būti ilga net ir be problemų. Todėl visada planuokite savo susitikimus Anglijoje su bent kelių valandų atsarga.

6. Kas nutinka, jei autobuse užsidužia variklis ar įvykia avarija?

Tai yra blogiausias scenarijus, apie kurį niekas nenori galvoti, tačiau būtent čia matyti pervežėjo profesionalumas. Dirbdamas šioje srityje mačiau, kaip mažos įmonės, norėdamos sutaupyti, naudoja senus autobusus, kurie turi didelę gedimo tikimybę. Jei toks įvyksta atokioje vietoje Vokietijoje naktį, keleiviai gali likti ant kelio be jokios pagalbos.

Patikimas pervežėjas visada turi techninės pagalbos sutartis visame kelionės maršrute. Tai reiškia, kad užsidužus varikliui, atvyksta mechanikas, arba yra išsiunčiamas rezervinis autobusas. Taip pat įmonė turi draudimą, kuris dengia ne fizinę žalą transporto priemonei, bet ir keleivių patirto nepatogumo kompensaciją.

Prieš išvykdami patikrinkite, kiek amžiaus yra autobusas, kuriuo važiuosite. Naujesniems (5–10 metų) autobusams gedimų tikimybė daug mažesnė, jie turi modernesnes saugumo sistemas (ABS, ESP, oro pagalvės vairuotojui ir keleiviams) ir jaučiasi daug patogiau (toiletas, Wi-Fi, 220V lizdai telefonams). Jei svetainėje nėra informacijos apie autobusų parką, nesijaudinkite klausti telefonu.

7. Ar vaikai gali keliauti be suaugusiųjų lydimo?

Taip, vaikai gali keliauti be tėvų, tačiau tai yra griežtai reglamentuojama. Paprastai įmonės leidžia važiuoti vieniems vaikams nuo 12–14 metų (priklausomai nuo vidinės politikos). Jaunesniems vaikams (pvz., iki 12 metų) būtinas lydintysis suaugęs asmuo.

Jeigu leidžiate vaikui važiuoti vienam, būtinai pasirūpinkite raštišku sutikimu, kur patvirtinate, kad sutinkate, kad jūsų vaikas keliauja be jūsų. Taip pat turite perduoti vairuotojui kontaktinius telefono numerius (t�vų bei to asmuo, kuris važiuoja pasiimti į UK). Be to, patariama perduoti vairuotojui nedidelę pinigų sumą (euromis ir svarais) neplanuojamoms išlaidoms, pvz., maistui ar vandeniui, jei vaikas to nepadarė iš anksto.

Svarbiausia – pasirūpinkite, kad vaikas žinotų savo pilną pavardę, tėvų telefonus ir adresą, į kurį keliauja. Ilgos kelionės gali išgąsdinti net ir brandų žmogų, o vaiko psichologinė būklė yra ypatingai svarbi. Patikimi vežėjai stengiasi padėti tokiems keleiviams, tačiau pagrindinė atsakomybė tenka tėvams.

8. Kaip vežėjai užtikrina saugumą dėl migrantų rizikos šiaurės Prancūzijoje?

Tai jautri tema, apie kurią dažnai tylima, tačiau kiekvienas, kuris važiavo pro Calais, žino, kad problema egzistuoja. Migrantai, bandantys nelegaliai patekti į JK, dažnai bando užlipti po važiuojančiais sunkvežimiais arba net autobusais.

Legalus ir saugus pervežėjas imasi griežtų priemonių. Pirmiausia, tai yra techninės apsaugos: autobusų bagažinės durys turi būti uždaromos raktu arba specialiomis spynomis, kurias neįmanoma atidaryti iš išorės. Antra, vairuotojams yra draudžiama imti keleivių „nuo kelio“ ne nustatytose stotyse. Trečia, prieš įvažiuojant į uostą, vairuotojai privalo atlikti vizualinę apžiūrą – patikrinti, ar po autobusu nėra užsikibusių asmenų.

Jei įvykia incidentas ir migrantas yra randamas autobuse, britų pasienio pareigūnai gali skirti didžiules baudas vežėjui (štai kodėl pigūs ir neatsakingi vežėjai vengia šios zonos arba važiuoja naktį, kai rizika mažesnė, bet pavojingesnė dėl nuovargio). Rinkdamasis pervežėją, klauskite, ar jie tiki savo vairuotojais ir ar jie žino, kaip elgtis šiose situacijose. Patyrusi įmonė visada paskirs vairuotojui poilsį prieš pat pateikimą į uostą, kad jis būtų ramus ir budrus.

**9.