Pasirinkite patikimą mikroautobusų transportą į ir iš Anglijos: Eksperto vadovas be rūpesčių

Per daugiau nei dvi dešimtis metų dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau viską – nuo puikių, be klampų įgyvendintų projektų iki situacijų, kai klientai dėl nekokybiškų paslaugų prarasdavo brangius laiką, nervus ir pinigus. Ryšiai tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės (JK) visada buvo intensyvūs, tačiau po „Brexit“ ši kryptis tapo dar labiau iššūkių verčianti. Nors šiais laikais orų prognozes ir kurso pokyčius galima sekti vienu paspaudimu, logistika išlieka sritimi, kurioje žmogiškasis faktorius, patirtis ir profesionalumas vaidina lemiamą vaidmenį.

Kai kalbame apie mikroautobusų transportą į ir iš Anglijos, turime omeny ne tik paprastą kelią iš taško A į tašką B. Tai yra sudėtingas procesas, apimantis krovos darbus, dokumentų tvarkymą, muitinės procedūras, keltų ar Eurotunelio keleivius ir, žinoma, tūkstančių kilometrų vairavimą. Dažnai klientai, ieškodami pigiausio pasiūlymo, pamiršta, kad kaina ir kokybė šioje srityje dažniausiai eina ranka rankon. Šiame straipsnyje aš pasidelsiu prie to, ką reiškia tikrai patikimas transportas, ką turėtumėte žinoti prieš pasirašydami sutartį ir kaip išvengti dažniausių klaidų, kurias gali padaryti net ir patyrę keleiviai ar siuntų savininkai.

Mikroautobusų (dažniausiai tai 3,5 tonų kategorijos transporto priemonės) pasirinkimas yra idealus sprendimas tiems, kuriems reikia pervežti daugiau nei gali sutalpinti lengvasis automobilis, bet mažiau nei reikia pilnam sunkvežimiams. Tai „aukso vidurkis“ – lankstus, greitesnis ir, svarbiausia, pritaikomas individualiems poreikiams. Tačiau rinktis reikia atsakingai. Toliau pateikiamas išsamus vadovas, padėsiantis suprasti šios paslaugos esmę ir subalansuoti lūkesčius.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje sukaupiau daugiausia klausimų, kuriuos man per metus užduoda klientai. Atsakymai į juos padės jums susiformuoti pilną nuomonę apie mikroautobusų pervežimų rinką.

1. Kiek laiko užtrunka krovininio mikroautobuso kelionė iš Lietuvos į Angliją?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis. Teoriškai, vairuotojui važiuojant be sustojimų, nuo Vilniaus iki Londono nuotolis yra apie 1800–1900 km, kas, jei būtų leidžiama vairuoti nenutrūkstamai, užtruktų maždaug 18–20 valandų. Tačiau profesionaliame transporte tai yra neįmanoma ir, svarbiausia, nelegalu.

Esamu reglamentuojamais vairuotojų darbo ir poilsio laikais (taksografo kontrolė), toks maršrutas trunka maždaug 2–3 dienas. Pirmą dieną vairuotojas pasiekia Lenkiją arba Vokietiją, antrą – Prancūziją arba Belgiją, o trečią dieną jau atvyksta į JK. Taip pat reikia atsižvelgti į keltų ar Eurotunelio tvarkaraščius. Jeigu reikia važiuoti per šiaurinę Angliją (pavyzdžiui, į Mančesterį, Leedsą ar Edinburgą), kelionės trukmė gali padidėti dar viena ar dviem valandomis. Taigi, planuokite, kad jūsų siunta arba patys Jūs kaip keleiviai pasieks tikslą ne anksčiau kaip po 48–72 valandų nuo išvykimo, jei viskas vyksta pagal planą. Tačiau visada palikite laiko rezervą (paprastai dar 1 diena) dėl galimų eismo įvykių, blogo oro ar didelių užvarų prie Kenterberio ar Kalė uostų.

2. Kodėl mikroautobuso pervežimo kaina gali skirtis kelis šimtus eurų?

Kainos formavimasis transporto srityje yra atviras knygas, bet dažnai suprantamas tik specialistams. Skirtumai dažniausiai lemia trys pagrindiniai faktoriai: kuro kaina, keltų bilietų kaina ir vairuotojo atlyginimas.

Pigūs pasiūlymai dažnai slepia rizikas. Pavyzdžiui, jei pasiūlymas yra žymiai žemesnis nei rinkos vidurkis, gali būti, kad vairuotojas nesilaiko poilsio režimo (važiuoja „per tachografą“), kas yra nelegalu ir pavojinga. Taip pat gali būti, kad transporto priemonė yra sena, neturi visasamio draudimo arba krovinys bus perkrautas, kas gali baigtis baudomis užsienio policijos.

Kita svarbi kainos dalis – keltai. Bilietas į Angliją (Dover-Kalė arba Dunkerkas-Dover) kainuoja nemažai, o šios kainos svyruoja priklausomai nuo sezono. Patikimi vežėjai į kainą įskaičiuoja ir galimas užklausas, ir krovinio įkrovimo/iškrovimo darbus, jei tai numatyta. Taigi, kai renkatės pigiausią variantą, klauskite: „Ką ši kaina neapima?“. Dažnai pasirodo, kad už krovimą reikia mokėti papildomai, arba draudimas neapima brangių daiktų.

3. Ar po „Brexit“ pasikeitė muitinės formalumai ir kas dabar reikalinga pervežiant daiktus?

Tai, galima sakyti, yra svarbiausias pokytis per pastaruosius dešimtmetį. Išėjus Jungtinei Karalystei iš Europos Sąjungos, prekybos ir pervežimų taisyklės pasikeitė pagrindai. Dabar kiekvienas krovinys, net jei tai yra asmeniniai daiktai kilnojamantis iš vienos šalies į kitą, privalo būti deklaruojamas.

Jei pervežate prekes (parduodate ar siunčiate kaip dovaną), būtina pateikti eksporto (išvykimo) ir importo (atvykimo) deklaracijas. Už tai paprastai atsakingas vežėjas arba jis pasamdo muitinės brokerį. Klientui svarbu suprasti: jei dokumentai užpildyti neteisingai arba jų nėra, krovinys gali būti sulaikytas pasienyje. Anglijoje muitinės kontrolė yra griežta, o vėlavimai gali kainuoti brangiai dėl sandėliavimo mokesčių.

Asmeniniams daiktams (kai kilnojatės gyventi) taikomi lengvatiniai režimai (pvz., „Transfer of Residence“ relief), tačiau tam reikia pateikti specifinius dokumentus (pvz., gyvenamosios vietos liudijimą JK, sąrašą daiktų su vertėmis). Patikimas vežėjas visuomet padės susitvarkyti su šiais popieriais, tačiau reikia tai padaryti iš anksto. Nesiruoškite dokumentų paskutinę minutę – tai garantuotas vėlavimas.

4. Kokius daiktus draudžiama vežti mikroautobusu ir kodėl?

Nors mikroautobusai yra universalūs, yra griežtai apibrėžtas sąrašas dalykų, kurių jais negalima pervežti. Pirmiausia tai yra pavojingos medžiagos: sprogmenys, degiosios medžiagos (dideliais kiekiais), aerozoliai ir chemikalės, kurie gali kelti grėsmę saugumui.

Taip pat draudžiama pervežti gyvūnus be specialių sąlygų (šunys, katės turi turėti chipą, pasą ir antžeminį skiepymą, o pervežimas turi atitikti gyvūnų gerovės reikalavimus – ne kiekvienas krovininis mikroautobusas tam pritaikytas). Negalima vežti narkotikų, ginklų be leidimų ir bet kokio kontrabandinio krovinio.

Dažnai kyla klausimas dėl alkoholio ir tabako gaminių. Asmeniniam naudojimui juos vežti galima, tačiau tam yra nustatyti limitai (pvz., 800 cigaretės, 10 litrų spirito ir t.t.). Jei limitai viršijami, tai laikoma prekyba ir gali būti konfiskuota, o vairuotojas nubaustas. Visada geriau iš ankerto pasikonsultuoti su vežėju, jei planuojate pervežti didesnius kiekius tokių prekių.

5. Kaip apdraudžiami kroviniai ir kas daro, jei daiktas sugenda kelyje?

Tai yra vienas svarbiausių klausimų, į kurį klientai dažnai nekreipia dėmesio, kol neįvyksta nelaimė. Pagal tarptautines konvencijas (CMR), vežėjas yra atsakingas už krovinį nuo momento, kai jis priimtas, iki jo išdavimo. Tačiau standartinis atsakomybės limitas dažnai yra žemas (pvz., 8,33 SDR vienam kilogramui), kas padengia tik dalį brangių daiktų vertės.

Patikimi transporto kompanijos siūlo papildomą krovinio draudimą („All Risk“ arba panašią). Prieš pasirašydami sutartį, būtinai klauskite apie draudimo sąlygas. Ar draudžiami elektroniniai prietaisai? Ar draudžia stiklinius daiktus (indus, vitrinas)? Kas atsitinka, jei daiktai sugenda dėl blogo kelių dangos (įdubimų) Anglijoje?

Svarbiausia – sudarykite detalią krovinio sąrašą (inventorių). Kilo metu vairuotojas pasirašo važtaraštį, kuriame turi būti pažymėta, kiek yra dėžių, kokiame būvyje jų pakuoja. Jei atvykus į vietą pastebėsite, kad dėžė sutrupėjusi ar drėgna, tai turi būti užfiksuota važtaraštyje. Be šio užrašo, gauti kompensaciją bus beveik neįmanoma.

6. Ar galiu keliauti toje pačioje mikroautobuse kartu su savo daiktais?

Tai labai populiari paslauga, vadinama „keleivinis-krovininis reisas“. Taip, dauguma mikroautobusų, kurie veža siuntas į Angliją, turi vietų keleiviams (paprastai 2–4 vietos). Tai yra patogu, nes galite kartu su savo daiktais atvykti į tikslą ir net nereikia rūpintis bilietais į lėktuvą ar traukinį.

Tačiau yra svarbių niuansų. Pirmiausia, kelionė truks ilgai (2–3 dienos viena kryptimi), todėl reikia fiziškai ištverti. Antra, mikroautobuse nėra tokių patogumų kaip traukinyje – tualetas yra tik sustojimuose (dešrelyje). Trečia, jei keliaujate kartu su krovininiu mikroautobusu, turite žinoti, kad jis gali sustoti daugelyje vietų iškrauti/pakrauti kitų klientų siuntas. Tai gali prailginti kelionę.

Taip pat svarbu pasirūpinti vizomis, jei reikia. Jei esate trečiosios šalies pilietis, gali reikėti JK vizos, nors ir tranzitu pervežant siuntas. Patikimas ekspertas visuomet patars dėl dokumentų reikalavimų. Keliaujant su daiktais, užtikrintumas, kad jie nepasimetytų, yra kur kas didesnis, nes esate akivaizdžiai.

7. Kokius maršrutus naudoja mikroautobusai ir ar įtakoja tai kainą?

Maršruto pasirinkimas tiesiogiai veikia ne tik laiką, bet ir kainą. Populiariausias ir trumpiausias maršrutas yra per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją (arba Olandiją) ir per Kenterberio (Dover) uostą į Angliją. Taip pat naudojamas Eurotunelis po Lamanšu, kuris leidžia pravažiuoti traukiniu per 35 minutes, tačiau jo kaina dažnai būna šiek tiek aukštesnė už keltą, bet leidžia išvengti jūros mėglimo.

Yra ir šiauriniai maršrutai, pvz., per Švediją ir Daniją į Harvičą ar Iminghemą. Šie maršrutai yra ilgesni, bet kai kuriems atvejais gali būti patogesni, jei reikia pristatyti siuntas į šiaurinę Angliją (prieš tai nevažiuojant per visą Londoną). Londonas yra milžiniškas miestas su ULEZ (Ultra Low Emission Zone) mokesčiais ir nuolatiniais spūstėmis. Važiuojant pro Londoną, prarandama daug laiko, o kompanijoms tenka mokėti didelius mokesčius už įvažiavimą į miestą. Jei Jūsų tikslas yra šiaurėje, klauskite, ar maršrutas neįeina į Londoną – tai gali pagerinti patikimumą ir sumažinti vėlavimo riziką.

8. Kaip turėčiau supakuoti daiktus, kad juos saugiai pervežti?

Dvidešimt metų patirtis mokė vieno: gerai supakuotas daiktas – tai pusė sėkmės. Mikroautobusai važiuoja ne idealiai lygiais keliais. Anglijoje daugiau „greitkelio“ ruožų, o Lietuvoje ar Vokietijoje gali būti staigių „lovių“. Krovinys viduje turi būti užfiksuotas.

Nenaudokite minkštų maišelių (pvz., iš parduotuvės), jei juose yra trapių daiktų. Geriausia naudoti standartines dėžes, kurios gali būti dedamos viena ant kitos. Stikliniai indai, paveikslai, elektronika turi būti užpakuoti į burbuliukų plėvelę ir įstatyti į kietas dėžes su užpildu (putplasčiu). Baldus reikia išmontuoti (nuimti kojas, išimti stalviršius), jei įmanoma, ir gerai apvynioti, kad nebraižytų kitų daiktų.

Labai svarbu nurodyti dėžėse ką jos turi (pvz., „Knygos“, „Indai“, „Drabužiai“). Tai padeda vairuotojui krauti daiktus strategiškai: sunkiausios dėžės į apačią, o trapios – viršun, toliau nuo sienų, kur gali smogti per posūkius. Jei daiktų mažai, juos reikia prifixuoti juostomis, kad jie nešoktų mikroautobuso viduje važiuojant tuščiu keliu.

9. Kas atsitinka, jei vairuotojas vėluoja arba susiduria su technine gedimu?

Techniniai gedimai – tai realybis. Nors patikimos kompanijos reguliariai aptarnauja savo techniką, padanga gali plyšti, o variklis gali suirti netikėtai. Čia svarbu ne tai, ar gedimas įvyks, o kaip kompanija jį išspręs.

Jei vairuotojas vėluoja, pirmiausia susisiekite su dispečeriumi. Profesionali kompanija visuomet turi ryšį su vairuotoju ir gali suteikti realios informacijos. Jei gedimas toks didelis, kad kelionės negalima tęsti ta pačia mašina, kompanija turi siūlyti sprendimą: išsiųsti kitą vairuotoją iš artimiausios bazės (jei tokią turi) arba organizuoti pervežimą su partneriais.

Niekada nepasirašykite sutarčių su firmomis, kurios neturi fiksuoto telefono arba el. pašto. Paslaptis yra ta, kad „vieno vėjo“ vairuotojai, kurie dirba be kompanijos pagalbos, jei sugenda, dažnai palieka krovinį prie kelio ir ieško išeities savarankiškai, o klientas lieka be informacijos dienomis. Pasirinkdami didesnę, patikimą firmą, užtikrinate, kad gedimas bus neutralizuotas minimaliu laiku.

10. Kokius dokumentus turiu parengti pervežimo pradžiai ir pabaigai?

Dokumentų tvarkymas yra būtinas sąlyga sėkmingam pervežimui. Pradžioje Jums reikės turėti asmens dokumentą (pasą ar ID kortelę), jei planuojate keliauti kartu, arba įgaliojimą, jei siuntą perduodate kitiems asmenims.

Jei pervežate prekes, būtinas sąrašas (komercinė faktūra arba proforma-invoice), kurioje nurodyta: siuntėjas, gavėjas, prekių pavadinimas, kodai (HS kodas, jei žinote), vertė ir svoris. Be šio dokumento muitinė neleis išvykti ar įvažiuoti.

Atvykus į vietą, reikės pasirašyti važtaraštį (CMR arba vidaus pervežimo važtaraštį). Atidžiai patikrinkite, ar visi daiktai atvyko, ar dėžės nesuplėšytos. Jei pastebite trūkstamą daiktą ar žalą, užrašykite tai į važtaraštį prieš pasirašydami. Pasirašius „gražiai ir be priekaištų“, bus labai sunku įrodyti, kad žala įvyko kelyne. Pasirūpinkite kopijomis visų dokumentų sau.