Pasirinkite geriausią maršrutą kelionėms į Angliją: Eksperto Vadovas

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė logistinis žemėlapis tarp žemyninės Europos ir Jungtinės Karalystės. Anksčiau kelionė į Angliją dažnai buvo laikoma paprasta procedūra – nuspręskite, keltu arba tuneliu, ir važiuokite. Tačiau po „Brexit“ ir vis pasikeičiančios geopolitinės situacijos, pasirinkimas tampa vis sudėtingesnis. Dabar tai ne tik geografinis sprendimas, bet ir strateginis žingsnis, kuris gali lemti Jūsų biudžeto, laiko ir, svarbiausia, nervų išsaugojimą.

Dažnai klientai klausia: „Koks geriausias maršrutas?“ Atsakymas niekada nėra vienareikšmis. Visiškai kaip ir su avalyne – vieniems tinka lengvi batai greitai ėjimui, kitiems – tvirti bateliai ilgam maršrutui. Tą patį galima pasakyti apie perėjimus per Lamanšą. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi, padėdamas Jums suprasti ne tik geometriją, bet ir logistikos niuansus. Mes aptarsime populiariausius kelių ruožus, paslėptus rūpesčius, susijusius su muitinėmis, ir palyginsime kainas, kad Jūsų kelionė į Angliją būtų ne tik sėkminga, bet ir kuo sklandesnė.

Svarbiausia suprasti, kad „geriausias“ maršrutas priklauso nuo Jūsų išvykimo taško (Lietuva, Latvija, Estija ar Lenkija), transporto priemonės tipo ir to, ką Jūsų laukia Anglijoje – verslo reikalai, poilsis ar galbūt gyvenimo keltas. Mes išnagrinėsime ne tik populiariausią kelią per Calais, bet ir alternatyvas, kurios gali būti efektyvesnės tiems, kurie ieškoka taupymo ar ramybės.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks yra populiausias ir greičiausias maršrutas į Angliją iš Lietuvos?

Nesvarbu, kaip mes suktume, logistikoje vyravo ir vyruoja kelią pro Calais – Dover. Tai yra „aukso standartas“ tarptautiniuose pervežimuose. Jei Jūsų tikslas – greitis ir efektyvumas, šis maršrutas dažniausiai yra nepralenkiamas. Važiuojant iš Lietuvos, pagrindinis kelių ruožas eina per Lenkiją, Vokietiją (dažnai naudojant kelią A10 arba vėliau A61 link Belgijos), o toliau – per Belgiją ir Prancūziją.

Šio maršruto privalumasumas yra tas, kad perėjimas per Lamanšą trunka tik maždaug 90 minučių (keltas) arba 35 minutes (Eurotunelis). Tačiau, kaip ekspertas, turiu įspėti apie „traukinį“ (pavadinimas sąsiaurio perėjimui, ne tik geležinkeliui). Kalbu apie spūstis. Prieš įvažiavimą į Calais arba Dunkerką, ypač pavasarį ir vasarą, susidaro didžiulės eilės. Po „Brexit“ situacija pagerėjo, dėl naujų pasienio kontrolės centrų, tačiau šventėmis ar avarijų atveju čia galima praleisti valandas.

Todėl, jei renkatės šį maršrutą, būtina turėti atsargą laike. Mano patirtis rodo, kad saugiausia yra planuoti atvykti į uostą arba terminalą bent 2 valandas iki nurodyto laiko, o šventinėmis laikomis – dar daugiau. Taip pat verta prisiminti, kad vairuojant pro Belgiją ir Prancūziją, reikia atsižvelgti į kelių mokesčius (vignettes Belgijoje ir „péage“ Prancūzijoje), kurie gali padidinti kelionės kainą, palyginti su keliais į šiaurę (Olandija).

2. Ar verta rinktis „Eurotunel“ (Le Shuttle) vietoj keltų?

Tai vienas dažniausiai diskutuojamų klausimų mano klientų. „Eurotunelis“ arba „Le Shuttle“ yra unikalus inžinerinis stebuklas, leidžiantis važiuoti traukiniu po sąsiauriu per 35 minutes. Kaip profesionalas, aš esu didelis šio metodo gerbėjas dėl vieno pagrindinio dalyko – stabilumo.

Keltas priklauso nuo oro sąlygų. Stiprus vėjas arba rūkas gali atidėlioti arba atšaukti plaukimą, kas gali sugriauti visą grafiką. Eurotunelis veikia beveik visada (išskyrus retas technines avarijas). Be to, procesas yra labai patogus: Jūs užvažiuojate į vagoną, išlipate iš mašinos, galite eiti į tualetą ar parduotuvę (nors ir ribotai), o po 35 minučių vėl sėdate į mašiną ir važiuojate toliau.

Tačiau yra ir „bet“. Eurotunelis dažniausiai būna brangesnis už pigiausius keltus, nors jeigu užsakinėjate bilietus iš anksto, kainos gali būti panašios. Taip pat, Eurotunelio taisyklės dėl aukščio yra griežtesnės – jei Jūsų transporto priemonė su kroviniu arba didele bagažine skrybėlenėje viršija 1,85 metro aukštį, Jums gali tekti rinktis „vagoną“ aukštesniems automobiliams, o tai kainuoja brangiau. Taigi, jei Jums svarbiausia yra tikslumas ir Jūsų automobilis standartinio aukščio – Eurotunelis yra neginčijamas lyderis. Jei norite sutaupyti ir Jums nėra skubos – keltas gali būti geresnis pasirinkimas.

3. Kokie yra alternatyvūs maršrutai, jei norite išvengti Calais spūstų?

Kalbant apie alternatyvas, turiu paminėti du pagrindinius uostus, kurie dažnai būna nepastebėti, tačiau labai efektyvūs: Zeebrugge (Belgija) ir Hook of Holland (Olandija).

Maršrutas per Zeebrugge į Hull (DFDS keltas) yra puikus pasirinkimas tiems, kurie važiuoja iš šiaurės rytų (Lietuva, Latvija, Estija). Vietoj važiavimo visą Belgiją ir Prancūziją iki pietinio kranto, Jūs važiuojate per Vokietiją ir Olandiją į šiaurinę Belgiją. Naktinis keltas į Hull (trunka apie 13 valandų) leidžia Jums užmigti vienoje šalyje ir pamusti kitą. Taip Jūs sutaupote laiko (nereikia važiuoti tūkstančius kilometrų per Angliją į šiaurę) ir pinigų (nereikia mokėti prabangių viešbučių).

Kitas variantas – Hook of Holland (Harwich) su „Stena Line“. Šis maršrutas ypač patogus tiems, kurie vengia Prancūzijos autostradų mokesčių. Važiuojant per Vokietiją ir Nyderlandus, keliai yra geresnės būklės, o mažesnis eismo intensyvumas prie uosto (palyginti su Calais) leidžia ramiau įvažiuoti į keltą. Nors šie maršrutai trunka ilgiau (kelionės laiku jūra), jie dažnai saves apmoka mažesne stresa ir geresniu poilsio kokybe, nes keltuose įrengti kabinai su patogiais lovomis.

4. Kaip „Brexit“ paveikė maršrutų pasirinkimą ir patikros laiką?

„Brexit“ sukėlė revoliuciją logistikoje, ir kaip ekspertas galiu pasakyti – tai ne pirmas metas, kai jaučiami pokyčiai. Anksčiau buvome pripratę prie „greitojo kelio“ ES piliečiams. Dabar, nepaisant to, ar Jūs turite Lietuvos pasą, ar Jungtinės Karalystės, Jums turi praeiti pasienio kontrolę.

Svarbiausia pasikeitimas yra tai, kad dabar yra atskiros eilės ES piliečiams ir JK piliečiams/prieglobsčio turėtojams. Taip pat atsirado eilės krovinių patikrai. Jei Jūs važiuojate su nauja mašina (pvz., nusipirkote Vokietijoje ir vežate į Angliją), būtinai turite su savimi visus pirkimo dokumentus, nes muitinė gali sustabdyti ir klausti apie mokesčių (VAT) sumokėjimą.

Tai veikia ir maršruto pasirinkimą. Prieš pasirenkant uostą, verta pasidomėti, kurie uostai turi modernžiausias pasienio kontrolės sistemas. Pavyzdžiui, Doveris ir Eurotunelis investavo milijonus į naujus kontrolės postus, todėl ten procesas vyksta greičiau. Mažesniuose uostuose, tokiu kaip Newhaven ar Dieppe, patikros gali trukti šiek tiek ilgiau dėl mažesnės infrastruktūros. Visada rekomenduoju klientams tikrinti „Check an HGV is ready to cross the border“ sistemas (nors tai skirta sunkvežimiams, duomenys apie eismo intensyvumą tenka ir lengviesiems automobiliams), kad išvengtumėte streso ties pat uosto vartais.

5. Koks yra pigiausias būdas nuvykti į Angliją keliu, įskaitant kuro sąnaudas?

Kaina visada yra svarbus faktorius, tačiau čia dažnai daroma klaida – žiūrima tik į keltų bilieto kainą. Kaip patyręs vairuotojas, sakau: reikia skaičiuoti visą „kąpinį“ – bilietas + kuras + kelių mokesčiai + maistas/poilsis.

Jei Jūsų tikslas – maksimali ekonomija, tuomet maršrutas per Olandiją ir Didžiąją Britaniją (Stena Line iš Hook of Holland) gali būti pigesnis nei važiavimas į Calais. Kodėl? Nes Olandijoje kuras dažnai būna pigesnis nei Belgijoje ar Prancūzijoje, o automagistralių mokesčiai Olandijoje yra mažesni arba juos galima išvengti (naudojant „A“ kelius vietoj greitkelių). Be to, naktinis keltas užtikrina, kad Jums nereikės mokėti už viešbutį.

Priešingai, maršrutas per Calais gali atrodyti patrauklus dėl pigių bilietų (ypač jei užsakovate su „P&O“ ar „Irish Ferries“ savaitės dienomis), tačiau Prancūzijos autostradų mokesčiai („péage“) kelionės iš Vokietijos gali siekti 50–70 eurų viena kryptimi. Taip pat, reikia atsižvelgti į kuro kainas Prancūzijoje, kurios dažnai būna aukštesnės nei Liuksemburge ar Vokietijoje. Mano patarimas: užpildykite baką Liuksemburge (jei keliuojate per jį) arba Vokietijoje, ir venkite degalinių tiesiai prie uostų – jos yra žinomos kaip brangiausios.

6. Kaip suskaičiuoti kelionės laiką įskaitant perėjimus ir laisvadienus?

Dažnai klientai sako: „Google rodo 12 valandų, tai aš važiuosiu 14.“ Tai optimistinis vertinimas. Praktikoje turime atsižvelgti į neapskaitomąjį laiką – pietūs, tuštinimasis, techninės pertraukos, o svarbiausia – įvažiavimas į uostą.

Mano taisyklė: prie Google nurodyto laiko pridėkite 30 proc. Jei Google sako 12 valandų iki Doverio, planuokite 16 valandų iki to momento, kai išliptsite iš kelto Anglijoje. Kodėl tiek daug? Nes Jums reikia atvykti į uostą bent 1,5–2 valandos iki išvykimo (check-in). Patys plaukimo arba važiavimo tuneliu laikai – tai dar 1–1,5 valandos. O išlipus Anglijoje, dažnai tenka laukti pasienio kontrolės (nors ji greitesnė nei įvažiuojant), o vėliau – Anglijos greitkelių eismas, ypatingai arti Londono, gali būti labai intensyvus.

Jei kelionė tenka šventę (Kalėdos, Velykos, Naujieji), tada pridėkite ne 30 proc., o 50–70 proc. Esu matęs situacijų, kai šeimos nukentėjo dėl to, kad nebuvo apskaičiavusios laiko ir praleido keltą. Bilietų keitimas vietoje gali kainuoti dvigubai brangiau. Taigi, laiko planavimas yra pusė sėkmės.

7. Ar galima važiuoti į Angliją su kėbuliniu sunkvežimiu ar dideliu priekaba?

Tai labai svarbus klausimas verslo klientams ir tiems, kurie perkelia daug daiktų (pvz., persikėlėjai). Standartinis keleivinis keltas tiesiog neleis įsivažiuoti, jei Jūsų aukštis viršys 1,9 metro arba jei Jūsų automobilis yra registruotas kaip komercinis sunkvežimis (pvz., 3,5 tons sunkvežimis).

Jei Jūs turite didelę priekabą arba kėbulinį sunkvežimį, Jums reikia rinktis „Freight“ (krovinių) maršrutus. Pavyzdžiui, DFDS turi daug keltų, kurie specializuojasi sunkvežimiams (Dover-Calais, Dunkirk-Dover). Čia kainos skiriasi – jos žymiai aukštesnės. Taip pat, reikia prisiminti apie „Kent Access Permit“ (KAP) sistemą. Jei Jūsų automobilis yra registruotas kaip sunkvežimis (net jei tuščias), prieš įvažiuojant į Kentą (Anglija), Jūs turite užregistruotis specialioje sistemoje ir gauti leidimą. Be jo, Jus gali nukreipti į apsisukimą ir priversti grįžti atgal.

Mano patarimas: jei renkatės tokią transporto priemonę, nedarykite to „savavaliai“. Geriau pasikonsultuoti su brokeriu arba logistikos kompanija, nes klaidos su dokumentais Anglijoje galiausiai baigiasi šimtais eurų baudų. Alternatyva mažiems verslininkams – naudoti „van“ (furgoną), kuris yra mažesnis nei 3,5 tonos ir atrodo kaip keleivinis automobilis (pvz., VW Transporter, kuris nėra juodas/baltas su firmos logotipu, bet atrodo kaip šeimos automobilis). Tokiu atveju Jums gali tekti važiuoti kaip keleiviams, tačiau visada reikia tiksliai tikrinti keltų kompanijų taisykles dėl „Commercial vehicles“.

8. Kokie svarbiausi dokumentai reikalingi kertant sieną po „Brexit“?

Dabar čia yra kritiškai svarbu. Anksčiau pakako vairuotojo pažymėjimo. Dabar reikalingas pasas (pilietybės kortelė nebėra galiojanti dokumentas kelionėms į JK nors kai kurie pareigūnai gali ją priimti, bet oficialiai reikalaujamas pasas). Turi būti bent 6 mėnesių galiojimo laiko po planuojamo išvykimo.

Jei kelionę atlieka ne savininkas, būtina turėti raštišką savininko leidimą vairuoti automobilį (pvz., „Letter of Authority“). Anglijos pareigūnai yra labai atsargūs dėl automobilių vagysčių, todėl jei automobilio ir vairuotojo pavardės nesutampa, gali būti išklausomi papildomi klausimai.

Taip pat, jei Jūs ne ES pilietis (pvz., turite leidimą gyventi Lietuvoje, bet esate trečiosios šalies pilietis), Jums gali reikėti vizos (ETA sistema arba standartinė vizą). Visada verta patikrinti „GOV.UK“ svetainę prieš kelionę. Dar vienas dalykas, kurį dažnai pamirštame – „Green Card“. Tai draudimo liudijimas, patvirtinantis, kad Jūsų automobilis yra draustas JK. Nors dauguma lietuviškų draudikų jį išduoda automatiškai, būtiniau patikrinti, ar jis yra Jūsų automobilyje. Be „Green Card“, Jums neleis įvažiuoti į keltą ar tunelį.

9. Ar verta rinktis naktinius keltus (pvz., į Hull arba Newcastle)?

Kaip ekspertas, kuris tūkstančius kartų buvo kelyje, aš labai vertinau naktinius keltus. Kodėl? Tai ne tik kelionės būdas, tai ir mobilus viešbutis. Jei Jūs važiuojate iš Lietuvos, tai ilgas kelias. Atvykti į Calais po 15-18 valandų vairavimo ir važiuoti dar 4 valandas Anglijoje iki Londono – tai saugumo pavojus.

Naktinis keltas (pvz., iš Zeebrugge į Hull arba iš Amsterdamo į Newcastle) leidžia Jums atsipalaiduoti. Užsukate į kabiną, išsimaunate, paimate dušą ir miegate, o keltas plaukia. Ryte Jūs atsibundate jau Anglijoje, pailsėjęs ir paruošęs dienai.