Vežame 24 metus
+370 606 04300

+4456 0156 4237

Skambink kasdien 8-22 val.

Kiekvieną dieną vežam į Angliją ir iš Anglijos keleivius ir siuntas

Pasirinkite geriausią maršrutą kelionei į Angliją: Eksperto vadovas

Vežame kiekvieną dieną

Pasirinkite geriausią maršrutą kelionei į Angliją: Eksperto vadovas,  vežam kiekvieną dieną

Vežame nuo durų iki durų

Pasirinkite geriausią maršrutą kelionei į Angliją: Eksperto vadovas  vežam nuo durų iki durų

Keleiviui nemokamas bagažas

Pasirinkite geriausią maršrutą kelionei į Angliją: Eksperto vadovas nemokamas bagažas keleiviui

iki 30 kg.

Paimame iš visos Anglijos

Pasirinkite geriausią maršrutą kelionei į Angliją: Eksperto vadovas, surenkam ir pristatom visoje Anglijos

Pristatome visoje Anglijoje

Paimame iš visos Lietuvos

Pasirinkite geriausią maršrutą kelionei į Angliją: Eksperto vadovas, surenkam ir pristatom visoje Lietuvoje

Pristatome visoje Lietuvoje


Artimiausi išvykimai
į Angliją:

  • • Lapkričio 16 dieną, pirmadienį, šiandien
  • • Lapkričio 17 dieną, antradienį, rytoj
  • • Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, poryt
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, užporyt
iš Anglijos:
  • • Lapkričio 16 dieną, pirmadienį, šiandien
  • • Lapkričio 17 dieną, antradienį, rytoj
  • • Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, poryt
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, užporyt


    • ● Vežame nuo durų iki durų.
      ● Paimame iš visos Lietuvos ir visos Anglijoje.
      ● Vežame kiekvieną savaitės dieną.
      ● Išvykstame maršrutu: visa Lietuva - Lenkija - Vokietija - Olandija - Belgija - Prancūzija - visa Anglija..
  • Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)

    Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
    Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£

    Siuntas vežame į Angliją

    Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.

    Krovinius vežame į Angliją

    Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.

    Pasirinkite geriausią maršrutą kelionei į Angliją: Eksperto vadovas

    Įvadas

    Per daugiau nei dvidešimt metų darbo tarptautinių pervežimų srityje, tarp Lietuvos ir Didžiosios Britanijos nubėjau ne vieną tūkstantį kilometrų. Mačiau, kaip keitėsi pasienio kontrolės, kaip augo eilės į keltus ir kaip „Brexit“ visiškai pakeitė žaidimo taisykles. Anglija (arba teisingiau – Didžioji Britanija) visada buvo viena patraukliausių, bet viena sudėtingiausių krypčių logistikoje. Nėra nieko blogiau nei netikėtai užstrigti praeityje esančioje šalyje dėl neteisingai pasirinkto maršruto ar neatsižvelgimo į smulkmenas, kurios šioje srityje lemia sėkmę.

    Dauguma klientų, kreipiančiųsi į mane, visada klausia to paties: „Koks geriausias maršrutas?“ Atsakymas niekada nėra vienareikšmis. Jis priklauso nuo to, iš kur keliaujate, ką vežate ir, svarbiausia, koks jūsų biudžetas bei laiko limitas. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir padėsiu jums suprasti, kaip sudaryti tokią maršruto schemą, kuri ne tik vežų krovinių (arba keleivių) saugiai į tą šalį, bet ir išsaugos jūs� nervus bei pinigus. Pasiruošęs? Tuomet pradėkime nuo pagrindų.

    Kelionė į Angliją – tai ne tik fizinis atstumas, tai iššūkis įveikti geografinę ir biurokratinę barjerą – Lamanšo sąsiaurį. Nors šiais laikais atrodo, kad pasaulis yra atviras, šis nedidelis vandens ruožas vis dar yra didžiausia „kaklelio vieta“, per kurią praeina tūkstančiai sunkvežimių kasdien. Pasirinkimas tarp keltų ir tunelio, o taip pat pasirinkimas tarp šiaurinio (per Olandiją) ir pietinio (per Belgiją/Francūziją) maršrutų, gali lemti visos kelionės sėkmę. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visus šiuos aspektus, atsižvelgdami į šiuolaikines realijas, taip pat į tai, kas veikia kainą ir trukmę.

    DUK (Dažnai užduodami klausimai)

    Šioje sekcijoje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man dažniausiai užduoda klientai planuodami kelionę į Angliją. Ši žinios yra sutalpinta dvidešimties metų patirties.

    1. Koks pagrindinis skirtumas tarp maršruto per Kalė (Calais) ir maršruto per Dunkerką (Dunkerque)?

    Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ypač tarp tų, kurie vairuoja iš Lietuvos. Abiejų uostų geografinė padėtis yra panaši – abu yra pačiuose Prancūzijos šiaurės rytuose, prie pat Lamanšo sąsiaurio. Tačiau skirtumas yra ne geografijoje, o eismo intensyvume ir kainose.

    Kalė yra didžiausias ir pačiais žodžiais tariant „pagrindinis“ vartai į Angliją. Čia vyksta milžiniškas srautas: tiek prekių sunkvežimiai, tiek keleiviniai automobiliai. Dėl to, ypač vasaros atostogų metu arba, kai pasienio kontrolei kyla problemų (pvz., muitinės streikai ar techniniai gedimai), eilės gali būti išties įspūdingos. Taip pat Kalėje į keltus įvažiavimas gali būti sudėtingesnis dėl milžiniško prekybos centro „Cité Europe“ sukuriamo triukšmo.

    Dunkerkas, esantis šiek tiek toliau vakaruose, dažnai yra geriausias pasirinkimas tiems, kurie nori išvengti šurmulio. Nors ten ir mažiau keltų išvykimų per dieną, eilės dažniausiai trumpesnės, o patys įvažiavimo į keltą procesai – greitesni ir tvarkingesni. Mano patirtis rodo, kad vairuotojai, kurie renkasi Dunkerką, dažniau gyrasi dėl ramesnės atmosferos. Tačiau, jei jūsų tikslas yra Doveris, keltas iš Kalės yra šiek tiek greičiau (apie 1 val. 30 min.), palyginti su Dunkerku (apie 2 val.). Taigi, jei laikas – pinigas, rinkitės Kalę, jei ramumas ir mažiau streso – Dunkerką.

    2. Ar verta rinktis „Eurotunnel“ (Le Shuttle) vietoj keltų?

    „Eurotunnel“ arba vadinamasis „Le Shuttle“ yra technologinis stebuklas, leidžiantis važiuoti po Lamanšo sąsiauriu traukiniu. Atstumas tarp Folkestone (Anglija) ir Coquelles (Prancūzija) įveikiamas per vos 35 minutes. Tai yra greičiausias būdas persikelti.

    Tačiau, kaip ekspertas, aš visada primenu apie šių dviejų būdų niuansus. Tunelio privalumas yra akivaizdus – jums nereikia išlipti iš automobilio, traukinys važiuoja nepriklausomai nuo oro sąlygų (neregis vėjas neliečia po žeme esančio vagono). Taip pat čia dažniausiai trumpesnės eilės muitinės kontrolėje, nes procesas yra labiau automatizuotas.

    Kadangi tunelis yra brangesnis už keltus, ypač jei perkate bilietus paskutinę minutę. Be to, čia taikomi griežtesni reglamentai dėl kuro bakų – leidžiama vežti neviršijant tam tikro kiekio (dažniausiai 10 litrų statinėje, nors taisyklės gali keistis), o didžiųjų kuro bakų (adblue) užpylimo tunelio teritorijoje draudžiamas dėl saugumo. Taip pat, jei jums patinka malonumas pailsėti, pavalgyti restorane ir pasivaikščioti dele, keltas suteikia galimybę „prailginti kojas“, o tunelyje jūs tiesiog sėdite kabinoje. Sunkvežimių vairuotojams tunelas dažnai būna privalomas dėl greičio, tačiau mažesniems pervežėjams keltas gali būti ekonomiškesnis.

    3. Kodėl man patariau maršrutą per Olandiją (Hook of Holland), nors jis ilgesnis?

    Tai yra klasikinis atvejis, kai trumpesnis atstumas žemėlapyje nereiškia greitesnio kelionės laiko. Dauguma lietuvių vairuotojų įprada važiuoti „pečiais“ per Vokietiją (A7), Belgiją (Liège) ir pasiekti Kalę. Tačiau šis maršrutas per Belgiją tampa vis labiau užstrigęs.

    Belgijos keliai, ypač aplink Briuselį ir Antverpeną, yra chronicškai perkrauti, o kelių dangos būklė palieką norėti geriau. Be to, Belgijoje griežtai stebimi greičio ribojimai daugiaje vietovių, o baudos yra didelės.

    Maršrutas per Olandiją (naudojant keltą iš Roterdamo arba „Hook of Holland“ į Harwich arba Killingholme) atrodo ilgesniu lanku žemėlapyje, tačiau jis turi didelių privalumų. Vokietijos autostrados (ypač šiaurinės dalys) yra puikios kokybės, o Olandijoje keliai yra platūs ir tvarkingi. Svarbiausia yra tai, kad šis maršutas apeina Belgijos spūstis. Keltas „Hook of Holland – Harwich“ yra ilgesnis (apie 6-7 valandų), bet jis vežia tiesiai į Anglijos rytus, išvengiant pietinės Anglijos (Londono apylinkių) spūsčių. Jei jūsų tikslas yra šiaurinė Anglija (Mančesteris, Leedsas) ar Škotija, šis maršrutas gali sutaupyti valandą netgi, atsižvelgiant į tai, kad išvengsite M25 apskritimo (Londono žiedo), kuris yra tikras košmaras vairuotojui.

    4. Kaip „Brexit“ paveikė maršrutų pasirinkimą ir pasienio kontrolę?

    Anksčiau, prieš 2020-uosius metus, važiavimas į Angliją buvo paprastas – sustojai, parodyk pasą ir važiuoji toliau. Dabar situacija visiškai kitokia. „Brexit“ reiškia, kad Anglija yra trečioji šalis, todėl taikomi visi muitinės formalumų reikalavimai.

    Tai tiesiogiai veikia maršrutą. Dabar negalime tiesiog „užkibti“ paskutinio keltą. Būtina laiku atvykti į uostą, kad spėtume praėti „Smart Freight“ sistemą ir fizinę muitinės kontrolę. Kalė ir Dunkerkas turi specialias zonas („juxtaposed controls“), kurios anglų pareigūnai tikrina dokumentus dar Prancūzijos teritorijoje. Jei dokumentai netvarkingi, jūs nebus įleistas į keltą ar tunelį, ir teks suktis atgal.

    Dėl šių veiksnių, aš visada patariu klientams pasirinkti maršrutą, kur leidžia atvykti su laiko atsarga. Jei važiuojate per Belgiją, kur eilės gali būti neprognozuojamos, rizikuojate praleisti keltą. Tuo tarpu maršrutai per Vokietiją ar Olandiją leidžia tiksliau planuoti laiką, nes autostradų eismas ten labiau priklauso nuo prognozuojamų veiksnių (priešingai nei Belgijos miestų spūstys). Be to, dabar būtina turėti teisingai užpildytas transporto dokumentas (CMR) ir, jei reikia, eksporto deklaracijas.

    5. Kur geriau važiuoti: per Briuselį ar per Aacheną?

    Tai klausimas apie tai, kaip pasiekti „vakarus“. Jei važiuojate į Kalę, turite pasirinkimą: važiuoti šiauriau per Liège (Belgija) arba pietesniu maršrutu per Liuksemburgą/Prancūziją (nors tai retai būna efektyvu). Dažniausiai diskutuojama apie kelią per Aacheną (Vokietija) ir toliau į Belgiją.

    Maršrutas per Aacheną yra populiarus, nes jis leidžia apeiti Briuselio regioną. Tačiau Vokietijos-Belgijos pasienio ruožas (prie Aachen) yra vienas didžiausių „gurkšnių“ visoje Europoje. Čia susiduria trys ar net keturios eismo juostos, kurios susiauriaėja į dvi. Čia dažnai vyksta remonto darbai, o eismas juda lėtai.

    Mano patarimas: jei keliaujate naktį arba savaitgalį, maršrutas per Aacheną gali būti geriausias. Tačiau darbo dienomis, ypač rytine ir popietine spūstimi, aš dažnai rekomenduoju šiek tiek nukrypti į šiaurę ir naudoti kelią per Maastrichtą (Olandija) arba netgi pasinaudoti mokamu keliu (pvz., L2L ar panašiais), jei tokia galimybė yra, nors sunkvežimiams tai brangu. Nors per Maastrichtą kiek ilgiau, eismas ten dažniausiai sklandesnis nei per „Aachen“ siauruką.

    6. Kaip oro sąlygos veikia maršruto pasirinkimą?

    Lamanšo sąsiauris garsėja savo neprognozuojamumu. Štai čia eksperto patirtis yra neįkainojama. Žiemą, kai pasirodo stiprus rytų vėjas, keltai tarp Doverio ir Kalė/Dunkerko dažnai atšaukiami arba atidėliojami. Bangos būna tokios aukštos, kad keltai negali prisišvartuoti prie priplaukos.

    Tokiu atveju „Eurotunnel“ tampa vieninteliu gelbėtoju. Traukinys vežia po žeme, todėl vėjas jam nekelia jokios grėsmės. Jei planuojate kelionę žiemą arba vėlyvą rudenį, kai audros dažnos, aš visada patariu turėti rezervinę variantą su tuneliu, nors ir brangesnį.

    Taip pat reikia atsižvelgti į rūką. Doverio uoste kartais sustoja visa laivyba dėl tankaus rūko, tuo tarpu tunelis veikia normaliai. Jei jūsų kroviniui būtinas griežtas pristatymo laikas (Just-in-Time), rizikuoti su keltais žiemą yra neatsakinga. Tokiu atveju, net jei maršrutas į Folkestone (tunelio pusė) yra šiek tiek kitoks, jis yra saugesnis garantiją.

    7. Ką reikia žinoti apie vairuotojų darbo laiką (tachografą) planuojant maršrutą?

    Tai techniškai sudėtingiausia dalis. Pagal ES taisykles, vairuotojas turi atlikti poilsį po 4,5 valandų vairavimo. Jei maršrutas pasirenkamas neteisingai, gali būti taip, kad 4,5 valandų baigsis tiesiai didžiausioje spūstyje prieš uostą.

    Pavyzdžiui, jei važiuojate iš Lietuvos per Vokietiją ir planuojate įveikti didelį atstumą iki pat Kalės viena diena, rizikuojate. Jei užstrigsite eilėje į keltą (o čia eilės gali trukti valandas ar net daugiau), jūsų vairavimo laikas baigsis, o teks pradėti poilsį. Keltuose ir tuneliuose yra specialios poilsio zonos, bet jos dažnai užpildytos, o poilsio laikas ten pradedamas skaičiuoti tik tada, kai vairuotojas užsirašo sistemoje.

    Todėl aš visada planuoju maršrutą taip, kad prie uosto būtų atvykta su bent 1-2 valandų vairavimo atsarga prieš pasibaigiant 4,5 valandų laikotarpiui. Arba, jei atvykstate į uostą anksti, galite pailsėti specialioje stovėjimo aikštelėje (jei yra vietos) prieš pat įvažiavimą į kontrolę. Maršruto planavimas turi būti sinchronizuotas su tachografu, kitaip rizikuojame baudomis Anglijoje (kurios yra vienos didžiausių Europoje) ir vairuotojo nuovargiu.

    8. Ar yra prasmė naudoti mažesnius uostus, tokius kaip Zeebrugge ar Ostend?

    Mažesni uostai, tokie kaip Zeebrugge (Belgija) ar Ostend, gali būti tinkami tam tikriems siuntiniams, tačiau jie turi specifinių trūkumų. Zeebrugge yra gilus vandens uostas, daugiau orientuotas į krovininius laivus (Ro-Ro) ir konteinerius, nors ten yra ir keltų į Angliją (pvz., į Hull arba Felixstowe).

    Jūsų klausimas apie „geriausią maršrutą“ dažniausiai reiškia greitį ir kainą. Zeebrugge keltas gali būti brangesnis ir ilgesnis. Tačiau, jei jūsų tikslas yra Midlands (centrinė Anglija) ir norite išvengti Londono, keltas į Hull ar Immingham gali būti puikus pasirinkimas. Tačiau reikia atsiminti, kad šie keltai dažnai reikalauja išankstinio rezervavimo ir turi griežtesnius terminus atvykimo (check-in).

    Ostendas (nors dabar keleivinės veiklos ten mažiau) ar kitos mažosios perkėlos dažnai būna brangesnės dėl mažesnio konkuravimo. Be to, jų infrastruktūra sunkvežimiams gali būti prastesnė. Esu matęs atvejų, kai vairuotojai ten užstrigdavo dėl techninių nesklandumų uoste, kur nėra tokios gerai suformuotos aptarnavimo sistemos kaip Kalėje ar Dunkerke. Todėl standartiniam keleivių ar krovinių pervežimui aš visada linkstu prie didžiųjų hubų.

    **9. Kaip susidoroti su Londono apskritimo (M25) eismo spūstimis?

    M25 – tai legenda, bet ne gera. Tai 117 mylių ilgio žiedas aplink Londoną, kuris dažnai vadinamas „didžiausiu automobilių stovėjimo aikštele“. Jei jūsų maršrutą įtraukia persikėlimas per Kalę/Doverį, beveik tikrai teks važiuoti bent dalį M25 (arba M20, M2, M11), jei keliaujate toliau į šiaurę ar vakarus.

    Jei jūsų galutinis tikslas yra Londonas ar pietryčių Anglija, M25 neišvengiamas. Tačiau jei važiuojate į šiaurę (Birmingemas, Mančesteris) ar Velsą, aš stengiuosi rasti būdus, kaip apeiti Londoną, kiek tai įmanoma. Kartais tai reiškia važiuojant per M11 (į šiaurę nuo Harwich) arba net naudojant kelią A34, jei atvykstate iš Pietų.

    Tačiau jei vis tiek tenkate važiuoti M25, svarbiausia yra laiko planavimas. Vengkite važiuoti per M25 rytinę (Clockwise) pusę ryte (7:00–10:00) ir vakarinę (Anti-clockwise) pusę vakare (16:00–19:00). Jei jūsų grafikas leidžia, praleiskite naktį poilsio zonoje prieš Londoną (pavyzdžiui, Clacket Lane arba South Mimms aptarnavimo centruose) ir įveikite žiedą naktį arba pietų metu. Taip sutaupysite ne tik valandą, bet ir degalus bei nervus.

    *10. Kokiais kriterijais turėtų vadovautis klientas renkdamasis transporto kompaniją ar planuodamas kelionę savarankiškai?

    Užsakyk nemokamą skambutį Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.


    Vykdomas užsakymas…

    Vykdomas užsakymas…
    Užsakymas priimtas!

    perskambinsime jums per 3 minutes

    Klaida!

    Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.