Optimalūs terminai daiktų transportavimui iš JK mikroautobusu: Eksperto Vadovas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtmetis, sukaupiau nemažai patirties, leidusios suprasti vieną svarbiausių dalykų logistikoje – tai ne tik nuvažiuoti iš taško A į tašką B. Ypač kalbant apie krovinių gabenimą iš Jungtinės Karalystės (JK) į Lietuvą (ir atvirkščiai), laiko valdymas tampa esminiu veiksniu, lemiančiu sėkmę. Po „Brexit“ situacija keliuose pasikeitė, o klientų lūkesčiai dėl greičio ir skaidrumo tik augo. Vienas populiariausių ir dažniausiai renkamų būdų mažesniems ir vidutiniams siuntiniams persiųsti yra transportavimas mikroautobusu. Šiame straipsnyje aš dalinsiuosi savo žiniomis, padėsiančiomis suprasti, kurie yra tikrieji, optimalūs terminai šiems pervežimams, kokias kliūtis reikia įveikti ir kaip tinkamai planuoti siuntos išsiuntimą, kad ji pasiektų adresatą laiku ir saikiai.

Nors dauguma klientų pageidauja, kad jų siunta būtų pristatyta „vakar“, profesionalus logistikos ekspertas žino, kad realistinis laiko įvertinimas yra pusė sėkmės. Mikroautobusų transportas yra unikalus tuo, kad jis yra lankstesnis už didžiąsias sunkiasveikes mašinas, tačiau turi savo specifiką, susijusią su tūriu, svoriu ir, svarbiausia, muitinės procedūromis. Šiame tekste mes ne tik panagrinėsime standartinius pristatymo laikus, bet ir atsakysime į sudėtingiausius klausimus, kylančius planuojant pervežimą iš Anglijos, Škotijos ar Velso. Mūsų tikslas – suteikti jums pilną informaciją, kad galėtumėte rūpintis savo verslu ar asmeniniais reikalais, o ne galvoti, kur dingo Jūsų krovinys.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje straipsnio dalyje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man dažnai užduoda klientai, ir pateikiau išsamius atsakymus, paremtus ilgamečia praktika. Tai padės Jums susidaryti kompleksinę vaizdą apie procesą.

1. Koks vidutinis pristatymo laikas, kai krovinys vežamas mikroautobusu iš JK į Lietuvą?

Atsakant į šį klausimą, svarbu skirti tranzitinį laiką ir bendrą terminą nuo užsakymo iki pristatymo. Esant standartiniam režimui, kai mikroautobusas surenka dalinius krovinius (kai kurių klientų siuntas) ir važiuoja reguliaru maršrutu, optimalus laikas yra nuo 4 iki 7 darbo dienų. Tačiau reikia aiškiai suprasti, kas įeina į šį laikotarpį. Paprastai tai apima 1–2 dienas krovinio surinkimui (paėmimui iš siuntėjo JK), 1 dieną kelionei iki uosto (Dover, Folkestone arba kt.), patį perėjimas per Lamanšą (Eurotunelis arba keltas), kelionę per Belgiją, Vokietiją arba Nyderlandus ir galiausiai – atvykimą į Lietuvą bei iškrovimą.

Jei kalbame apie „ekspres“ režimą, kai mikroautobusas važiuoja tiesiai prie Jūsų siuntėjo ir vėliau tiesiai prie Jūsų gavėjo be sustojimų kitiems klientams (dedikuotas reisas), terminas gali trumpėti iki 2–3 dienų. Tačiau tokia paslauga kainuoja brangiau, nes mokamas tuščiosios kelionės grįžtant dalis. Taigi, planuodami 5–6 dienas, Jūsų visada saugiu pusėje, o atvejais, kai viskas vyksta idealiai (nėra eilių muitinėje, geros oro sąlygos), siunta gali atvykti ir per 3 dienas. Tačiau profesionalus planavimas visada remiasi ne geriausiu, o vidutiniu scenarijumi.

2. Ar „Brexit“ turėjo įtakos transportavimo terminams, ir jei taip, tai kaip?

Žinoma, „Brexit“ sukėlė revoliuciją logistikoje, o ne tiesiog evoliuciją. Iškęlus emocijų bangą, liko techninės kliūtys, kurios tiesiogiai veikia terminus. Anksčiau, kai Jungtinė Karalystė buvo ES narė, sienos kirtimas tarp JK ir kontinentinės Europos buvo formalumas – dažnai tik trukdžių patikra. Dabar tai yra „trečiosios šalies“ riba, reiškianti, kad kiekvienas krovinys turi būti deklaruojamas.

Tai reiškia, kad prieš išvykdami arba prėjus per sieną, vairuotojas turi turėti tinkamai užpildytus eksporto (iš JK pusės) ir importo (į ES pusę) dokumentus. Jei dokumentuose yra klaida (net blogai nurodytas HS kodas ar svoris), krovinys gali būti sulaikytas muitinėje. Tokios delsos gali trukti nuo keletos valandų iki kelių dienų. Mano patirtis rodo, kad dauguma delsų ne dėl vairuotojo, o dėl dokumentacijos, kurią pateikia siuntėjas ar gavėjas, netobulumo. Todėl, nors fizinis važiavimo laikas nepasikeitė (geografiškai kelias toks pat), administracinis laikas, skirtas paruošti ir patvirtinti krovinių deklaracijas, pasidarė esminis komponentas, kurį reikia įskaičiuoti į bendrą terminą.

3. Kokios yra pagrindinės delsos priežastys, gabenant daiktus mikroautobusu?

Be jau minėto „Brexit“ ir muitinės procedūrų, yra keletas kitų, dažnai pasitaikančių priežasčių, kodėl siunta gali vėluoti. Viena dažniausių – netikslus krovinio aprašymas. Klientas gali parašyti „namų apyvokos daiktai“, tačiau muitinės pareigūnui tai pernelyg abstraktu. Jei reikia išsamios inventoriaus sąrašo (packing list), jo trūkumas sustabdys pervežimą.

Kita priežastis – techninės problemos ar oro sąlygos. Žiemos mėnesiais perėjimas per Lamanšą arba vėjuoti kalnai Vokietijoje gali sulėtinti eismą. Mikroautobusai, nors ir lankstesni, yra jautresni blogoms oro sąlygoms nei sunkvežimiai, ypač jei yra pilnai pakrauti ir svorio centras yra aukštai.

Taip pat reikia paminėti surinkimo (konsolidacijos) laiką. Jei Jūsų siunta yra maža (pvz., 1–2 europalette), ji važiuoja su kitų klientų siuntomis. Kartais reikia laukti, kol mikroautobusas užpils kitą vietą tame pačiame regione, kad būtų ekonomiškai naudinga išvykti. Šis laukimas gali prailginti terminą 1–2 dienas, tačiau tai leidžia sumažinti pervežimo kainą klientui. Viskas yra kompromisas tarp greičio ir kainos.

4. Ar galima gabenimo terminą užtikrinti 100 proc.?

Apie tai, kaip sako, „stipriai pasakyti“ – ne, 100 proc. garantijos logistikoje nėra ir negali būti. Mes dirbame su viešuoju keliu, muitinėmis, techninėmis įrangomis ir žmonėmis, ir visi šie elementai yra neprognozuojami. Net didžiausios pasaulio logistikos kompanijos nenurodo „absoliučios“ garantijos, nes tai būtų neteisinga ir profesionali.

Tačiau tai nereiškia, kad turime būti bejėgiai. Profesionalus ekspertas gali pasiūlyti 99 proc. tikrumą, remdamasis patirtimi. Mes galime užtikrinti terminą taip, jei įvyks staigus nesklandumas (pvz., avarija keliane), imame visą atsakomybę ir spręžiame problemas savo lėšomis (rasti kitą transportą, perkrauti ir t.t.), tačiau laikas vis tiek bus prarastas. Todėl aš visada patariu klientams planuoti savo veiklą taip, kad turių 1–2 dienų „plovą“. Jei siunta atvyks anksčiau – puiku, jei vėluos dieną dėl audros La Manše – Jūsų verslas nepriklys nuo to.

5. Kaip veikia krovinio surinkimas JK ir kaip tai įtakoja išvykimo datą?

Jungtinė Karalystė – didelė šalis. Mikroautobusas negali važiuoti į kiekvieną kampą vienam klientui dėl 10 kg siuntos. Todėl dažniausiai formuojami maršrutai pagal geografines zonas. Pavyzdžiui, vienas mikroautobusas gali dirbti „Londono zona“ (Londonas ir apylinkės), kitas – „Šiaurės Anglija / Midlandsas“, o trečias – „Škotija“.

Jeigu Jūsų siunta yra Liverpulyje, o maršrutas planuojamas tik po 3 dienų, kai mikroautobusas apims Londoną, tai Jums teks laukti. Šis surinkimo etapas yra būtinas, kad būtų pasiektas optimalus kainos ir greičio balansas. Kai kurios kompanijos siūlo „kritinį išvykimą“ (direct collection), kai atvyksta specialus mikroautobusas tiesiai pagal Jūsų adresą, tačiau tai paprastai kainuoka 2–3 kartus brangiau. Standartiniu atveju, užsakymą pateikus pirmadienį, surinkimas gali vykti antradienį-arba trečiadienį, o išvykimas į Lietuvą – trečiadienį arba ketvirtadienį. Suprantant šią logiką, klientas gali tiksliau planuoti, kada jam reikia išsiųsti daiktus.

6. Kaip kelyje vyksta vairuotojo poilsis, ir ar tai prailgina kelionę?

Tai labai svarbus klausimas, susijęs ne tik su terminais, bet ir saugumu. Pagal ES ir JK reglamentus, vairuotojas turi griežtai laikytis poilsio ir vairavimo laikų. Jis gali vairuoti 4,5 valandas, po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Per parą gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas, o per savaitę – ne daugiau kaip 56 valandas. Po 4,5 valandų vairavimo vairuotojas fiziškai negali tęsti kelionės, net jei iki Lietuvos liko 50 km.

Dėl šios priežasties, net jei fizinis atstumas nuo Londono iki Vilniaus yra maždaug 1800 km ir techniškai galėtų nuvažiuoti be sustojimų per maždaug 18–20 valandų, realiai kelionė trunka 24–30 valandų tik važiavimo etape, be poilsio pertraukų. Be to, vairuotojas privalo miegoti. Ilgos kelionės trunka 2–3 dienas. Mikroautobusuose, kurie dažnai yra perdaryti į keleivinius arba turi specialias „gyvenamosios“ kabines, vairuotojas gali nakvyti automobilyje, tačiau tai neleidžia jam pažeisti darbo laiko normų. Todėl „naktinis reisas“, kai vairuotojas važiuoja be sustojimų 24 valandas, yra neįmanomas ir nelegalus. Tai natūraliai apibrėžia minimalų galimą terminą.

7. Ar savaitgaliai ir šventės įtakoja pristatymo laiką?

Taip, įtakoja, ir kartais labai stipriai. Reikia atsiminti, kad tarptautiniuose pervežimuose susiduria skirtingų šalių šventės. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje šventės gali būti kitą dieną nei Lietuvoje (pvz., Kalėdos ar Velykos). Be to, muitinės postai ir sandėliai dažniausiai nedirba savaitgaliais arba dirba pagal sutrumpintą grafiką.

Jeigu krovinys atvyksta į Lietuvos muitinę sekmadienio vakarą, jis gali būti apdorotas tik pirmadienio ryte. Jeigu ši diena yra šventė – tik antradienį. Tokios delsos vadinamos „sandėliavimo dienomis“. Aš visada patariu klientams, jei jums reikalingas siuntos pristatymas pirmadienį ryte, geriau ją išsiųsti ne prieš pat savaitgalį (pirmadienį-antradienį), o anksčiau, kad būtų laiko apeiti potencialias savaitgalio spąstus. Optimalus terminas visada skaičiuojamas pagal darbo dienas, ne kalendorines.

8. Kuo mikroautobuso transportavimas skiriasi nuo sunkvežimio (TIR) terminų požiūriu?

Mikroautobusai turi tam tikrų pranašumų greičio atžvilgiu, tačiau ir trūkumų. Sunkvežimiai dažnai važiuoja fiksuotais maršrutais tarp didelių sandėlių (hubų), o ten kroviniai gali „stovėti“ laukiant perkrautymo. Mikroautobusas dažniausiai veža „door-to-door“ (nuo durų iki durų), todėl krovinys nėra perkraunamas tarp skirtingų mašinų, taip sutaupant 0,5–1 dieną perkrautimo laiką terminaluose.

Tačiau sunkvežimiai gali važiuoti greičiau autostradomis (dažniau 90 km/h greičiu), o mikroautobusai, dėl techninių apribojimų arba ekonominio važiavimo (85 km/h), gali būti lėtesni. Be to, sunkvežimis turi daugiau galimybių „užglaistyti“ muitines, nes jis dažniau važiuoja reguliariai, o vairuotojai turi daugiau patirties su specifiniais terminų sandėliais. Tačiau mažiems siuntimams (iki 800–1000 kg) sunkvežimio laukimas gali trukti ilgiau nei mikroautobuso išvykimas, todėl mažiems siuntiniams mikroautobusas dažniau yra greitesnis sprendimas.

9. Ar klientas gali sekti savo krovinio judėjimą realiu laiku?

Šiuolaikinėje logistikoje tai yra standartas, o ne privalumas. Visi mūsų mikroautobusai yra aprūpinti GPS stebėjimo sistemomis. Aš asmeniškai visada nurodau savo klientams, kad gausime nuorodą, kurioje gali matyti mašinos vietą žemėlapyje. Tai leidžia klientui suprasti, ar mašina dar renka siuntas Anglijoje, ar jau plaukia keltu per Lamanšą, ar jau važiuoja Vokietijos autostrada.

Tačiau čia reikia būti atsargiam su interpretacija. Jei matote, kad mašina stovi vienoje vietoje 3 valandas, tai gali reikšti ne tik, kad yra problemų. Tai gali būti planinis vairuotojo poilsis, arba – dažniausiai – tai gali reikšti, kad mašina stovi prie siuntėjo durų ir laukia, kol iškraunami arba kraunami kiti daiktai. Surinkimo etapas Anglijoje dažnai atrodo kaip „stovėjimas“ žemėlapyje, nors tai yra aktyvus darbas. Todėl stebėjimas turi būti suprantamas kontekste – ne vien tik judėjimas, bet ir veikla.

10. Ką klientas turi padaryti, kad užtikrintų greičiausią galimą pristatymą?

Tai, galbūt, svarbiausias klausimas. Nors mes, ekspedicijos kompanija, atsakome už logistiką, klientas turi atlikti savo namų darbus. Pirmiausia – tikslūs dokumentai. Jei siunčiate prekes, turite turėti paruoštą komercinę sąskaitą (invoice), kurioje nurodytos tikslios prekės, jų svoriai, HS kodai (jei žinote) ir prekių kilmės šalis. Jei siunčiate asmeninius daiktus – reikalingas inventoriaus sąrašas su apytikriu vertės įvertinimu.

Antra – pasiekiamumas. Jei vairuotojas atvyksta paimti siuntos, o siuntėjo nėra vietoje, arba sandėlio darbuotojas nežino, kur yra krovinys, prarandamos valandos. Kartais valandų praradimas reiškia, kad mašina spėja paskutinį keltą arba ne. Jei praleidžiate keltą, teks laukti kito, kas gali trukti 4–6 valandas arba iki ryto. Todėl greičiausias terminas priklauso ne tik nuo mano vairuotojo kojos (pedalo), bet ir nuo Jūsų pasiruošimo bei ryšio su mumis.

Išvada

Apibendrinant, optimalūs terminai daiktų transportavimui iš Jungtinės Karalystės mikroautobusu nėra fiksuotas matematinis dydis, o dinamiškas procesas, priklausantis nuo daugelio veiksnių. Nuo 4 iki 7 darbo dienų – tai realus ir profesionalus standartas, kurį turi turėti omenyje kiekvienas verslo ar asmuo, planuojantis siuntą. „Brexit“ sukėlė papildomų iššūkių, tačiau su patirtimi ir žiniomis šios kliūtys tampa įveikiamos.

Svarbiausia yra suprasti, kad greitis logistikoje kainuoja. Jei Jums reikalingas siunta per 48 valandų, tai įmanoma, tačiau tai reikalaus dedikuoto reiso ir didesnių investicijų. Jei Jums svarbi kaina, turbūt teks susitaikyti su ilgesniu terminu, susijusiu su krovinių konsolidacija. Mano dviejų dešimtmetių patirtis moko, kad geriausias klientas yra informuotas klientas. Žinodami, kas vyksta „už scenos“ – nuo vairuotojo poilsio iki muitinės deklaravimo subtilybių – Jūs galite ne tik tiksliau planuoti savo veiklą, bet ir išvengti nereikalingo streso.

Transportavimas mikroautobusu iš JK lieka vienu efektyviausių būdų gabenti vidutinius ir mažus siuntinius, suteikiant gerą balansą tarp kainos, saugumo ir laiko. Rūpinkitės dokumentų tvarka ir būkite pasiekiami – o apie likusį kelią ir laiko apskaičiavimą pasirūpinsime mes, profesionalai, kuriems šis kelias yra kasdieninis darbas.