Optimalūs terminai daiktų gabenimui į Jungtinę Karalystę mikroautobusu: Eksperto vadovas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje beveik du dešimtmečius, aptiko vieną dalyką, kuris klientus nerimina daugiau nei kaina – tai laikas. Kada prekės bus pas jūsų duris? Kodėl trunka tiek ilgai? Ar galima tai padaryti greičiau? Pastaraisiais metais, ypač po „Brexit“, situacija kiek pasikeitė, o logistinio pasaulio taisyklės tapo griežtesnės. Daiktų gabenimas į Jungtinę Karalystę (JK) mikroautobusu yra vienas populiariausių būdų pristatyti smulkesnius krovinius, tačiau norint pasiekti optimalius terminus, reikia suprasti ne tik geografiją, bet ir biurokratijos mechanizmus.

Mikroautobusų (dažniausiai iki 3,5 tonų svorio) transportas suteikia unikalią privalumą – lankstumą. Skirtingai nei dideliems farams (sunkvežimiams), mikroautobusams lengviau manevruoti miesto sąlygose, jie greičiau įveikia keltų perėjimas ir dažnai turi galimybę naudotis „greitaisiais“ keliais, kuriuose sunkvežimiams draudžiama važiuoti. Tačiau „optimalus terminas“ nėra tiesioginis sinonimas žodžiui „kuo greičiau“. Eksperto akimis, optimalumas – tai balansas tarp greičio, saugumo ir, žinoma, realybės. Šiame straipsnyje aš padėsiu jums suprasti, iš ko susideda tas laikas, ką reiškia „2–3 dienos“ ir kaip išvengti nereikalingų delsimų, kurios gali brangiai kainuoti jūsų verslui.

Svarbu prisiminti, kad kalbame ne apj nelegalias „keliones“ su keliais keleiviais bagažinėje, o apie profesionalų krovinių pervežimą. Tai reiškia, kad viską reglamentuoja tarptautinės sutartys, vairuotojo darbo laiko apribojimai ir, svarbiausia, Jungtinės Karalystės muitinės reikalavimai. Suprasdami šiuos procesus, galėsite ne tik realiau planuoti savo sandėlių atsargas, bet ir efektyviau bendrauti su logistikos partneriais.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skiltyje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man klausinėja klientai planuodami siuntas į JK. Ši žinios yra raktas į sklandų procesą.

1. Kiek realiai trunka standartinis siuntos pristatymas iš Lietuvos į JK mikroautobusu?

Dažnai klientai išgirdą „2–3 dienas“ ir mano, kad tai garantuotas laikas nuo ikrovimo dienos. Tačiau po 20 metų patirties galiu pasakyti, kad „standartinis terminas“ yra gana platus sąvoka. Idealiu atveju, kai siunta paruošta ryte, vairuotojas turi visas dokumentas, o keltuose nėra eilių, krovinys gali pasiekti paskirties vietą (pvz., Londoną) maždaug per 48 valandas. Tačiau reikia skirti „važiavimo laiką“ nuo „pristatymo termino“.

Kelionė į JK užima apie 1500–2000 km, priklausomai nuo maršruto (per Kalį (Calais) arba per Olandiją). Fiziškai nuvažiuoti šį atstumą mikroautobusu su laikinais greičio apribojimais (pavyzdžiui, 90 km/h Vokietijoje, 80 km/h Prancūzijoje) užima maždaug 18–20 valandų grynojo važiavimo. Tačiau vairuotojas turi poilsio pertraukas, turi laukti keltų arba Eurotunelio. Be to, jei siunta paimama vėlai dieną, pirmoji diena praeina tik išvažiavus iš Lietuvos. Todėl realiausias ir saugiausias laiko planavimo intervalas, kurį vertėtų nurodyti savo klientui, yra 3–4 darbo dienos nuo krovinio paruošimo.

2. Kaip „Brexit“ pasikeitė pristatymo terminus ir kodėl dabai reikia daugiau laiko?

Iki 2021 metų perėja tarp ES ir JK buvo beveik nematoma – tik pasirašymas dokumente. Dabar tai yra formalus muitinės perdavimas. „Brexit“ sukūrė dvi papildomas „laiko duobes“. Pirmoji – tai dokumentų paruošimas prieš išvykstant. Jei anksčiau vairuotojas važiavo su vienu CMR sąskaita-faktūra, dabar turi būti pateikti eksporto deklaracijos iš ES pusės ir importo deklaracijos JK pusėje.

Antroji, ir dažniausiai nepastebima, dalis – tai fizinė arba elektroninė patikra sienoje. Nors dauguma krovinių kertą sieną naudodami „Good Vehicle Movement Service“ (GVMS) sistemą, kuri leidžia iš ankste užpildyti deklaracijas ir praeiti be sustojimo (t. y. „Green Channel“), bet kokia klaida dokumentuose (neteisingas prekės kodas – HS kodas, trūkstamas EORI numeris) gali sustabdyti mikroautobuso judėjimą. Mano patirtis rodo, kad net 10–15 procentų pirmą kartą į JK siunčiančių klientų dokumentai turi klaidų, kurios uždelia pristatymą mažiausiai parą. Todėl optimalus terminas dabar turi įtraukti ir 1 dienos rezervą dokumentų tvarkymui.

3. Kokios vairuotojo darbo ir poilsio normos įtakoja greitį, ir ar jų įmanoma apeiti?

Tai vienas svarbiausių dalykų, apie kurį nekalba tarpininkai, tačiau kuris lemia fizines ribas. Mikroautobusai, jei jie naudojami verslui (dažniausiai iki 3,5 t), turi būti aprūpinti tachografais (išskyrus senesnius, specifinius atvejus, bet profesionaliame pervežime jie būtinų). ES taisyklės (561/2006 reglamentas) yra griežtos: vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be 45 minučių pertraukos, o per paros ne daugiau kaip 9 valandas (gali būti pratęsta iki 10 valandų dukart per savaitę).

Apeiti šias taisykles neįmanoma legaliai. Jei vairuotojas išvyksta iš Vilniaus pirmadienio ryte, jis fiziškai negali būti Londone antradienio rytą, nes turi praleisti naktį poilsiui (arba būti keičiamas kitu vairuotoju, bet mikroautobusuose dažniausiai važiuoja vienas vairuotojas dėl vietos trūkumo). Optimalaus termino planavime visada reikia atsižvelgti į „45 valandų taisyklę“ – tai savaitinis poilsis, kurį vairuotojas privalo atlikti. Jei kelionė užtrunka ilgiau, vairuotojas gali praleisti savaitgalį kelyje. Todėl siunčiant krovinius penktadienį, dažnai pristatymas nukelia iki pirmadienio arba antradienio ne dėl lėto važiavimo, o dėl poilsio režimų.

4. Ar maršruto pasirinkimas (Kalio – Doverio arba Olandijos – Harwicho keltas) turi įtakos terminams?

Žinoma, ir tai vienas pagrindinių dalykų, kurį mes, ekspertai, vertiname planuodami. Tradicinis maršrutas per Kalį (Prancūzija) ir Doverį (JK) yra trumpiausias atstumu. Tačiau jis yra pačiai didžiausias spūsčių rizika. Jei įvyksta avarija arba muitinės patikra („Operation Stack“ režimas), eilės gali būti keliasdešimt kilometrų, o laukimas gali trukti valandomis.

Alternatyvas maršrutas per Olandiją (Hoek van Holland) į Harwichą (arba Hulą) yra šiek tiek ilgesnis, tačiau dažnai ramesnis. Ten keltai dažniau yra „feribotai“, kuriuose vairuotojai gali ilsėtis kabinose, o ne sėdėti vairuotoje kaip Kaišiadoryse. Taip pat yra maršrutas per Zebriugę (Belgija). Optimalus terminas priklauso ir nuo to, kur JK yra jūsų siunta. Jei tai šiaurės Anglija (Mančesteris, Leedsas), maršrutas per Hulą gali būti netgi greitesnis, nei važiuojant per Kalį ir kertą visą Angliją iš pietų į šiaurę per Londono spūstis. Mes visada stengiamės parinkti maršrutą ne pagal trumpiausią atstumą žemėlapyje, o pagal mažiausią spūsčių riziką.

5. Kokia kliento pareiga, kad terminas būtų laikomasi?

Daugelis klientų mano, kad atidavę krovinį logistikos kompanijai, jie yra atsikratę visų rūpesčių. Tai yra didžiausia klaida. Optimalus terminas prasideda jūsų sandėlyje. Kliento pareiga – laiku paruošti tikslius dokumentus: prekių sąrašą (Packing List), sąskaitą-faktūrą (Invoice), prekių svorius ir matmenis.

Jeigu vairuotojas atvykta paimti siuntos, o dokumentai dar ruošiami, arba pateikti neteisingi svoriai (pavyzdžiui, parašyta 500 kg, o realiai yra 1200 kg), prarandamas valandas ar net pusė dienos. Mikroautobuso talpa yra ribota (paprastai 800–1200 kg pagal užsakymą), ir jei svoris viršija ribas, gali tekti iškrauti dalį krovinio arba keisti transportą. Taip pat labai svarbu tiksliai nurodyti gavėjo adresą ir kontaktinį telefoną JK. Negalėdamas susisiekti su gavėju, vairuotojas negali užbaigti pristatymo, o laikas eina. Todėl „garantuotas terminas“ dažnai priklauso nuo to, kiek greitai klientas atsako į mūsų vadybininko klausimus apie siuntos turinį.

6. Kaip muitinės patikros (kontrolės) gali prailginti laiką, ir kaip nuo jų apsisaugoti?

Nors dauguma siuntų kerta sieną be problemų, atsitiktinės patikros yra realybė. JK muitinė (HMRC) turi rizikos vertinimo sistemą. Jei jūsų siunta yra mažai tikėtina (pavyzdžiui, tekstilės iš Lietuvos, kurioje kainos yra neįprastai žemos ar aukštos), sistema gali „paleisti“ raudoną šviesą. Tada vairuotojas turi važiuoti į specialią aikštelę (pvz., Sevingtono arba Koventrio terminalus) fiziniam patikrinimui.

Fizinis patikrinimas gali trukti nuo 2 valandų iki 2 dienų. Nėra būdo tai apeiti, tačiau galima sumažinti tikimybę. Kaip? Tiksliai deklaruojant prekes. Nenaudokite bendrinių pavadinimų („drabužiai“, „mašinos dalys“). Nurodykite tikslius pavadinimus („vyrų medvilninės liemenės“, „automobilio stabdzių diskai“). Tas pats pasakytina apie vertę. Deklaruoti per mažą vertę gali būti laikoma mokesčių vengimu, kas sukelia didelę muitinės susidomėjimą. Norint išlaikyti optimalų terminą, skaidrumas yra geriausia apsauga.

7. Ar galima garantuoti pristatymą į JK per 24 valandas?

Tai yra klausimas, kurį girdžiu dažnai, ir atsakymas yra: „teoriškai – taip, praktiškai – ne, beveik niekada“. Jei vairuotojas būtų robotas ir nebūtų jokių kitų eismo dalyvių, galbūt būtų įmanoma nuvažiuoti 1800 km per parą. Tačiau realybėje tokie terminai galimi tik tada, jei siunta jau yra „transito“ būsenoje (paimta iš gavėjo anksčiau) ir važiuoja ekspresinis reisas.

Tačiau net tada, jei vairuotojas išvyksta iš Vilniaus pirmadienio 08:00 val., pirmosios 4,5 val. jis važiuoja, turi 45 min. pertrauką. Tada vėl važiuoja, vėl pertrauka. Atvykimas prie uosto (pavyzdžiui, Kalio) įvyksta tik antradienio ryte arba pietais. Keltas perplaukia užima 1,5–2 valandas. Atvykimas į JK – dar valanda. Tada dar reikia nuvažiuoti iki Londono. Taigi, realus 24 valandų terminas (nui pasiėmimo iki pristatymo) yra įmanomas tik tada, kai siunta yra jau pasiruošta Lietuvoje arba Lenkijoje artėjant prie uoto, ir mes tiesiog organizuojame skubų pervežimą. Jei kalbame apie naują užsakymą iš jūsų sandėlio, minimalus realus laikas yra 48–72 valandos.

8. Kokios yra specifinės JK miestų pristatymo ypatybės, kurios gali užtrukti?

Anglija nėra didelė, bet jos transporto sistema yra labiau apkrauta nei mūsiškė. Pirmoji problema – Londono ULEZ (Ultra Low Emission Zone) ir mokesčiai už važiavimą mieste (Congestion Charge). Jei mikroautobusas neatitinka ekologinių standartų (Euro 6), jis negali važiuoti į centrą be brangaus mokesčio. Mums reikia laiko iš anksto užregistruoti transportą ir apmokėti mokesčius, kitaip siunta gali būti sustabdyta.

Be to, JK miestuose daug „narrow streets“ (siaurų gatvių), ypač senosiuose miestuose ar industriniuose rajonuose. Didelis mikroautobusas su kroviniu gali tiesiog negalėti priartėti prie rampos. Tada vairuotojui tenka ieškoti parkavimo, krauti krovinį ant „transpalečio“ ir ritinėti jį pėsčiomis. Tai gali prailginti pristatymą nuo planuotos 1 valandos iki 3–4 valandų. Todėl visada prašome klientų nurodyti ne tik adresą, bet ir pristatymo sąlygas – ar yra pakrovimo aikštelė, ar gali sustoti didelis transportas.

9. Kaip metų laikas ir savaitės diena veikia terminus?

Logistika turi savo „aukšto ir žemo sezono“ bangas. Sausį ir vasarį, kai verslas vėl startuoja po švenčių, užsakymų banga staigiai padidėja. Tada keltų vietos gali būti išpirktos savaitėms į priekį. Jei užsakote pervežimą penktadienį ir norite, kad jį paimtų tą pačią dieną, gali būti, kad vietų jau nebėra, ir reikės laukti iki pirmadienio.

Taip pat reikia atsižvelgti į JK šventes. Jos nesutampa su Lietuvos šventėmis. Pavyzdžiui, „Bank Holidays“ (pirmadienis po sekmadienio) JK yra labai aktyvūs dienai, tačiau dauguma sandėlių ir biurų nedirba. Jei planuojate atvykti šią dieną, gavėjas gali neįleisti krovinio, o vairuotojas liks laukti kelias dienas, kas ne tik prailgina terminą, bet ir padidina sąskaitą už laukimą (detention time). Optimalus planavimas reiškia tikrinti JK darbo kalendorių.

10. Kuo skiriasi dalinis krovinys (dalinių siuntų) nuo pilno mikroautobuso užsakymo terminų?

Dalinis krovinys (LTL – Less than Truckload) reiškia, kad mikroautobuse yra kelių klientų siuntos. Tai yra pigiau, bet terminai gali būti šiek tiek ilgesni. Kodėl? Nes vairuotojas turi sustoti paimti ir iškrauti kiekvieną siuntą. Jei jūsų siunta yra paskutinė iškraunama, jums teks laukti, kol bus iškrautos kitos.

Pilnas mikroautobuso užsakymas (FTL – Full Truckload) yra optimaliausias pasirinkimas terminams. Tada vairuotojas važiuoja tiesiai tiesiai į jūsų adresą, be sustojimų (išskyrus keltus ir poilsį). Jei laikas yra kritinis (pvz., gamybai stojančios detalės arba prekės reklamos kampanijai), visada rekomenduoju rinktis pilną krovinį arba susitarti dėl „direct“ (tiesioginio) reiso, net jei tai kainuoja šiek tiek daugiau.