Optimalūs mikroautobusų pervežimai į Angliją abiem kryptimis be vargo

Įvadas

Per pastaruosius du dešimtmečius tarptautinių pervežimų pasaulis pasikeitė neatpažįstamai. Vieniems tai tiesiog kelionė iš taško A į tašką B, tačiau tiems, kurie šioje srityje dirba kasdien, tai yra sudėtingas logistikos mechanizmas, kurį sudaro tūkstančiai smulkmenų. Ypač tai pasakytina apie maršrutus į Jungtinę Karalystę. Nuo pat momento, kai Britanija paliko Europos Sąjungą, procesas, anksčiau atrodęs paprastas kaip važiavimas per kaimą, tapo reikalaujančiu išsamios žinių, kantrybės ir tikslumo.

Mikroautobusų pervežimai į Angliją ir atgal – tai ne tik fizinis keleivių ar krovinių perkėlimas per Lamanšą. Tai yra atsakomybė, pareigos ir gebėjimas numatyti potencialias problemas dar prieš jos pasirodant horizonte. Dažnai klientai, kreipiantysiesi mūsų įmonės pagalbos, klausia: „Ar tikrai tiek daug komplikacijų?“ Atsakymas paprastas: jei žinote, ką darote, komplikacijų nėra. Jei bandote vežti lauk „kaip kaimyną“ į Lenkiją, rizikuojate užstrigti pasienio punkte arba susidurti su nemaloniais staigmenomis.

Šiame straipsnyje aš norėčiau pasidalinti savo patirtimi ir padėti jums suprasti, kaip šiandien organizuojami optimalūs mikroautobusų pervežimai. Mes kalbėsime ne tik apie tai, kaip sutaupyti pinigų ar laiko, bet ir apie tai, kaip užtikrinti, kad kelionė būtų saugi, legali ir, svarbiausia, be jokio vargo. Nesvarbu, ar planuojate vykti verslo reikalais, organizuojate grupės turą ar gabenate keleivius į jūros pakrantę, tiksliai suprastas procesas yra pusė sėkmės. Žingsnis po žingsnio mes išnagrinėsime visus niuansus – nuo dokumentų iki maršruto pasirinkimo, kad jūsų kelionė į Angliją būtų sklandi, o grįžtant į Lietuvą – dar malonesnė.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

1. Kokius dokumentus būtina turėti mikroautobuso pervežimui į Angliją po „Brexit“?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir ne veltui, nes dokumentų reikalavimai yra tvirtas rėmas, ant kurio laikosi visa legali veikla. Pirmiausia ir svarbiausia, tai vairuotojo pažymėjimas. Jeigu mikroautobuso tonažas viršija 3,5 tonos (kas dažnai nutinka 9 vietų ir didesniuose mikroautobusuose, kai yra pilna keleivių ir bagažo), vairuotojas privalo turėti „C“ kategorijos vairuotojo pažymėjimą bei profesionalaus vairuotojo kvalifikacijos kortelę (Code 95). Be šių dokumentų, britų pareigūnai ne tik kad neleis važiuoti toliau, bet ir gali skirti didžiules baudas.

Antra, transporto priemonės dokumentai. Reikalingi originali techninė pasas (sertifikatas) ir transporto priemonės registracijos liudijimas. Jeigu mikroautobusas nuomojamas arba priklauso ne vairuotojui, būtina turėti notariškai patvirtintą įgaliojimą vairuoti šį transporto priemonę. Trečia, ir labai svarbu po „Brexit“ – tai draudimo „Žalias kortelė“ (Green Card). Lietuvoje išduodamas civilinis atsakomybės draudimas dažnai nėra pakankamas Jungtinės Karalystės pareigūnams be šios specialios kortelės, kurioje lietuviškai ir angliškai nurodyta, kad draudimas galioja JK teritorijoje. Be to, jeigu vyksta komercinis reisas, būtinas tarptautinės vežimo licencija (CVRB arba bendrosios naudojimo licencija) ir CMR draudimas (jeigu gabename krovinius ar keleivių bagažą kaip prekę). Nepamirškite ir keleivių pasų arba tapatybės kortelių – nors ES tapatybės kortelės dar galioja kai kuriems atvejams, pasas yra saugesnis ir universalesnis dokumentas.

2. Kaip pasienio kontrolė vyksta dabar, kai Britanija nebe ES narė?

Išskyrus tą faktą, kad kelyje pasirodė papildomi užtvarai, pati esmė pasikeitė nedideliais, bet reikšmingais niuansais. Važiuojant į Angliją, mūsų (ES) pusėje pasienio kontrolė dažniausiai yra formalumo, tačiau prasidėjus Jungtinės Karalystės kontrolėje (pvz., Doverio ar Folkestone'o uostuose), viskas tampa griežtesnė. Dabar reikia praeiti dvi kontrolės linijas: Jungtinės Karalystės pasienio policijos ir muitinės.

Policija tikrina asmens dokumentus ir vizas (jei reikalingi). Muitinės pareigūnai labai atidžiai tiria, ar nepervežate draudžiamų prekių arba prekių, skirtų prekybai, deklaravus jas kaip asmeninį daiktą. Čia labai svarbu nuoširdumas ir tikslumas. Jeigu vairuotojas sako, kad važiuoja „turistais“, o bagažinėje pilna dėžių su prekėmis, tai kelia įtarimų. Taip pat privaloma pateikti vadinamąjį „Safety and Security“ deklaraciją, kurią dažniausiai pateikia logistikos agentas arba pervežėjas iš anksto elektroniniu būdu. Be šios deklaracijos, įplaukti į keltą arba į Eurotunelį tiesiog nebus leista. Šis procesas gali užtrukti nuo 30 minučių iki kelių valandų priklausomai nuo apkrovos, todėl reikalingas laiko rezervas.

3. Kuris maršrutas yra ekonomiškiausias ir greičiausias: Keltas arba Eurotunelis?

Šis klausimas neturi vieno teisingo atsakymo, nes viskas priklauso nuo jūsų išvykimo vietos kontinentinėje Europoje ir galutinio tikslo Anglijoje. Eurotunelis (Eurotunnel), jungiantis Kalė (Prancūzija) ir Folkestone’ą (Anglija), yra bene greičiausias būdas persikelti per Lamanšą. Kelionė truko vos 35 minutes, o techninis procesas (važiavimas į vagoną) užtrunka mažiau nei valandą. Tačiau bilietų kainos čia gali būti aukštesnės, ypač jeigu perkamos paskutinę minutę, ir reikalinga griežta laiko disciplina – jeigu pavėluote 15 minučių, bilietas gali būti anuliuojamas.

Keltai (pvz., iš Kalė į Doverį, iš Dunkerką į Doverį ar iš Oostende į Ramsgate) siūlo šiek tiek daugiau lankstumo. Kelionė laivu trunka apie 1,5–2 valandas, tačiau tai leidžia vairuotojui ir keleiviams pailsėti, pavalgyti, nusipirkti prekių be mokesčių (duty-free). Kalė-Doverio maršrutas dažniausiai brangiausias dėl populiarumo, tačiau Dunkerkas arba Oostende gali pasiūlyti gerokas nuolaidas, ypač mikroautobusams. Be to, jeigu jūsų maršrutą į Angliją pradedate toliau šiaurėje (pvz., Nyderlanduose ar Belgijoje), olandiški arba belgiški keltai gali būti ne tik pigesni, bet ir taupyti degalus, nes nereikės važiuoti iki pačios Prancūzijos pakrantės. Eksperto akimi vertinant, didelėms grupėms, kurios nori pailsėti, keltas dažnai būna racionalesnis pasirinkimas, o verslo kelionėms, kur laikas – pinigai, Eurotunelis nėra lyginamas.

4. Kokios yra vairuotojo darbo ir poilsio laiko nuostatos tokiuose maršrutuose?

Tai yra vienas svarbiausių saugumo ir legalumo aspektų. Vairuodami mikroautobusą (ypač jeigu tai yra komercinis transportas), vairuotojai privalo laikytis Europos Sąjungos reglamento (EO 561/2006) ir Jungtinės Karalystės atitinkamų įstatymų. Pagrindinė taisyklė: vairuotojas negali vairuoti ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po 4,5 valandų vairavimo privaloma bent 45 minučių pertrauka (kurią galima padalinti į 15 min. + 30 min.).

Paros poilsio laikas turi būti mažiausiai 11 valandų (gali būti sutrumpintas iki 9 valandų ne dažniau kaip 2 kartus per savaitę). Savaitinis poilsis – mažiausiai 45 valandos nenutrūkstant. Kelionė į Angliją ir atgal yra ilga, todėl be aiškaus grafiko ir dviejų vairuotojų (jeigu maršrutas viršija 9 valandas vieno vairuotojo etapu), tai neįmanoma atlikti legaliai. Jungtinėje Karalystėje greičio matuokliai dažnai yra tikrinami kartu su tachografo duomenimis. Jeigu bus nustatyta pažeidimų, baudos yra milžiniškos, o mikroautobusas gali būti sustabdytas tol, kol nebus pakeistas vairuotojas arba užtikrintas poilsis. Mano patirtis rodo, kad geriausia yra suplanuoti maršrutą taip, kad poilsis būtų imamas jį pradedant artėti prie Lamanšo sąsiaurio – taip išvengiame streso ir skubėjimo prieš keltą ar tunelį.

5. Ar reikia specialių leidimų važiuoti į Londoną arba kitus Anglijos miestus?

Taip, ir tai yra dažnai nepaisomas dalykas, kuris gali atnešti nemalonias staigmenas. Londonas turi griežtas emisijas zonas (ULEZ – Ultra Low Emission Zone) ir mokamas važiavimo zonas (Congestion Charge). Jeigu jūsų mikroautobusas neatitinka tam tikrų emisijos standartų (paprastai tai reiškia Euro 6 standartą dyzeliniams varikliams), įvažiavimas į Londoną centrą kainuos labai brangiai – kasdieninė mokestis gali siekti 100 svarų sterlingų ir daugiau.

Be to, Anglijoje yra daug miestų, kurie taip pat turi „Clean Air Zones“ (pvz., Birmingemas, Mančesteris, Bristolis). Prieš vykdami, būtina patikrinti mikroautobuso techninius duomenis ir užsiregistruoti atitinkamose sistemose, pvz., „TfL Online“ portalui Londonui. Daugelis senesnių mikroautobusų, kurie Lietuvoje vežia keleivius vietiniais maršrutais, Anglijoje gali būti priskirti prie didelių taršos šaltinių. Jeigu planuojate važiuoti į centrinius rajonus, verta apgalvoti alternatyvius maršrutus (pvz., važiuoti aplink M25 žiedą ir palikti transportą priemiestiniame stovėjimo aikštelėje) arba išsinuomoti ekologiškesnį mikroautobusą. Ignoruoti šias zonas negalima, nes kameros fiksuoja numerius automatiškai, ir baudos ateina paštu jau po kelių dienų.

6. Kaip apskaičiuojama pervežimo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kaina niekada nėra fiksuota, tai yra lygtis su daug kintamųjų. Pagrindinis komponentas yra degalai, tačiau Anglijoje ir Prancūzijoje jų kainos skiriasi, be to, reikia įvertinti degalų kainų svyravimus. Antroji didžiausia išlaida – tai keltų ar Eurotunelio bilietai. Jų kaina priklauso nuo sezono (vasarą brangiau), savaitės dienos (penktadieniais ir sekmadieniais brangiau) ir rezervavimo laiko. Kuo anksčiau užsirezervuojate, tuo pigiau.

Taip pat į kainą įeina vairuotojo (arba vairuotojų) darbo užmokestis, dienpinigiai, nakvynės (jeigu kelionė trunka ilgiau nei vieną dieną), ir techninė priežiūra. Negalima pamiršti ir mokesčių: mokami keliai Prancūzijoje (pvz., peažė „Sanef“), Belgijoje ir netgi Anglijoje (kai kuriais tiltais ar tuneliais, pvz., Dartford Crossing). Taip pat įtraukiama draudimo ir galimybės grįžti tuščiu (dead mileage) išlaidos. Profesionalus pervežėjas visada pateiks išsamą sąmatą, kurioje matysite, už ką mokate. Jeigu kaina atrodo per maža rinkos vidurkiui, būkite budrūs – tai gali reikšti, kad įmonė taupo ant vairuotojo poilsio, draudimo ar transporto techninės būklės.

7. Kiek laiko užtrunka kelionė ir kaip geriausiai planuoti grafiką?

Vidutinis važiavimo laikas iš Vilniaus (arba kitų didesnių Lietuvos miestų) iki Londono yra apie 30–34 valandas, jeigu važiuojama be ilgesnių sustojimų, kas yra neįmanoma vienam vairuotojui. Realiausias laikas su vienu vairuotoju ir visomis pertraukomis bei nakvyne – 2–3 dienos. Su dviem vairuotojais kelionę įmanoma atlikti per maždaug 24–30 valandas (įskaitant pertraukas ir keltą).

Planuojant grafiką, būtina atsižvelgti ne tik į vairavimo laiką, bet ir į „tankų“ (rush hour) laikus Anglijoje, ypač artėjant prie Londono ar Birminghamo. Važiuoti pro Londoną M25 žiedu ryte (nuo 7:00 iki 10:00) ir vakare (nuo 16:00 iki 19:00) yra tikras išbandymas, kuris gali pridėti papildomų 2–3 valandų. Taip pat reikia laikytis keltų ar Eurotunelio tvarkaraščio. Geriausia strategija – važiuoti taip, kad Lamanšą kirsite naktį arba anksti ryte (pvz., 4:00 val. ryto Eurotuneliu), taip išvengiame spūsčių abiejose pusėse ir pasiekiamame tikslą dar prieš darbo laiko pradžią Anglijoje. Grįžtant, verta planuoti atvykti į uostą su dideliu laiko rezervu – bent 2 valandos iki išvykimo, nes pasienio kontrolė gali užtrukti ilgiau nei planavote.

8. Ką daryti, jeigu kelyje įvyksta techninė gedimas ar avarija?

Techninė gedimas svetimoje šalyje yra vienas blogiausių scenarijų, tačiau su tinkama pasiruošimu jis tampa tik nepatogumu. Pirmiausia, mikroautobusas turi būti aptarnaujamas prieš išvykstant – patikrinti padangas, stabdžius, vandenį, aliejų ir šviesas. Tačiau jei gedulas vis tiek įvyksta, svarbiausia yra saugumas. Reikia užtikrinti, kad mikroautobusas būtų nukreiptas į saugią vietą (hard shoulder) su įjungtomis pavojingumo šviesomis.

Būtina turėti galiojantį pagalbos automobiliui draudimą (CASCO su tarptautine pagalba). Dauguma Lietuvoje įsigytų draudimų apima pagalbą Europoje, tačiau po „Brexit“ verta patikrinti, ar ji galioja Anglijoje. Jeigu ne, reikės turėti kontaktą vietinei pagalbai. Jeigu mikroautobusas negali važiuoti toliau, reikės organizuoti keleivių pervežimą į vietinę viešbutį arba toliau maršrutu, o mikroautobusą remontuoti arba tempti. Mano patirtis rodo, kad geriausia turėti išankstinį kontaktą su partnerais Anglijoje, kurie gali suteikti techninę pagalbą greičiau nei standartinės pagalbos tarnybos. Niekada nebandykite remontuoti sunkaus mikroautobuso patys greitkelyje – tai per daug pavojinga.

9. Ar galima vežti gyvūnus (šunis, kates) mikroautobusu į Angliją?

Taip, galima, tačiau tai reikalauja griežtos procedūros laikytis. Anglija yra šalis, kurioje labai saugoma nuo ligų, todėl gyvūnų įvežimas yra griežtai reglamentuotas. Pagrindinis reikalavimas – gyvūnas turi turėti mikroschemą (čipą), kurios duomenys atitinka asmens dokumentus. Taip pat būtina skiepyti prieš pasiutligę (rabies). Po paskutinio skiepimo turi praeiti mažiausiai 21 diena prieš išvykstant.

Svarbiausia taisyklė: gyvūnas turi būti apdorotas kirmėlių (echinokokozės) prieš 24–120 valandas prieš įvežiant į Jungtinę Karalystę. Ši procedūra turi būti atlikta veterinarijos gydytojo, kuris turi užpildyti specialų sertifikatą (angliškai). Be šio sertifikato su data ir laiku, gyvūnas nebus įleistas į šalį, o baudos gali būti didelės, ir gyvūnas gali būti siunčiamas atgal arba izoliuojamas. Mikroautobusuose gyvūnai dažniausiai vežami transportinėse dėžėse, turi būti užtikrinta, kad jiems pakanka oro, vandens ir kad jie trukdytų kitiems keleiviams. Jeigu keleivių yra alergiška, reikia tai iš anksto susitarti su pervežėju.

10. Kaip užtikrinti keleivių saugumą ir komfortą ilgos kelionės metu?