Optimalus maršrutas keleivių transportavimui į Angliją su komfortu

Kelionė į Angliją (Jungtinę Karalystę) iš Lietuvos ar kaimyninių Baltijos šalių visada buvo iššūkis, tačiau pastaraisiais metais, atsižvelgiant į pasikeitusius geopolitinius ir biurokratinius reikalavimus, ji tapo dar sudėtingesnė. Per daugiau kaip dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip keitėsi keliai, pasienio kontrolės punktai ir, svarbiausia, keleivių lūkesčiai. Šiandien niekas nenori tiesiog „nuvykti“ – visi nori nukeliauti saugiai, greitai ir, žinoma, su maksimaliu komfortu.

Kai kalbame apie optimalų maršrutą, negalime remtis tik Google Maps rodomu trumpiausiu atstumu. Optimalumas šiuo atveju yra kompleksinis dydis, apimantis ne tik kilometrus, bet ir kelių kokybę, galimas spūstis, pasienio formalumų trukmę bei fizinę keleivių būklę po daugelio valandų važiavimo. Straipsnyje analizuosime geriausius kelių variantus, techninius niuansus ir pateiksiu patarimus, kaip šią kelionę paversti neprilygstama patirtimi, o ne kančia.

Šiuo metu egzistuoja du pagrindiniai koridoriai: vadinamasis „šiaurinis“ maršrutas, einantis per Skandinaviją (Klaipėda–Kopenhaga–Hamburgas), ir „pietinis“, einantis per Lenkiją ir Vokietiją (Kaliningradas arba Lenkija–Vokietija–Belgija–Prancūzija). Ilgalaikė patirtis rodo, kad, nepaisant Skandinavijos maršruto grožio, komerciniais ir ekonominiais sumetimais „pietinis“ maršrutas, einantis per Lenkiją ir Vokietiją bei toliau į Belgiją ar Prancūziją, išlieka prioritetas dėl geriau išvystytos infrastruktūros ir trumpesnio atstumo iki Didžiosios Britanijos žemyninio uosto.

Tačiau pasirinkus kelią per kontinentinę Europą, iškyla klausimas: kaip kirsti Lamanšą? Čia pasirinkimas dažniausiai krinta tarp Eurotunelio (Eurotunnel Le Shuttle) ir keltų. Nors tunelis yra greitesnis, keltai dažnai siūlo daugiau komforto – galima paeilioti išlipti iš automobilio, pavalgyti, atsipalaiduoti. Profesionaliame pervežime mes dažnai pasirenkame keltus (pvz., iš Dunkerque’o ar Calais’o į Doverį), nes tai suteikia keleiviams galimybę „išsitiesinti“ kojas prieš paskutinę, kairiąja puse eismo važiuojančios kelionės dalį Anglijoje.

Svarbu paminėti ir „Brexit“ įtaką. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė nebesiskiria Europos Sąjungos muitinės taisyklių. Tai reiškia, kad net ir keleiviams, keliaujantiems mikroautobusu, gali tekti susidurti su papildomais patikrinimais, ypač jei kelionės tikslas nėra grynai turistinis. Optimalus maršrutas turi įvertinti laiko rezervą šioms procedūroms Doverio arba Folkestone’o uostuose.

Komfortas – tai ne tik minkštos sėdynės. Tai yra planavimas. Mes visada stengiamės išvengti didžiųjų Vokietijos miestų (Vokietijos automagistralių ruožai prie Miulhauzeno, Kelno ar Eseno dažnai užstringa dėl eismo įvykių ar statybų) bei rinktis obvažiuojančius kelius. Taip pat, planuodami maršrutą, atsižvelgiame į poilsio stoteles. Autohof’ai Vokietijoje arba aukštos kokybės poilsio zonos Prancūzijoje („Aires“) leidžia ne tik užpilti degalų, bet ir kokybiškai papietauti bei pasiimti dušą, kas yra būtina ilgos kelionės metu.

Apibendrinant galima pasakyti, kad optimalus maršrutas yra tas, kuris minimizuoja stresą ir maksimaluoja poilsį. Toliau straipsnyje pateikiame išsamų atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus, kad jūsų kelionė į Angliją būtų kuo sklandesnė.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks yra patogiausias maršrutas iš Lietuvos į Angliją, jeigu keliaujame mikroautobusu?

Nors egzistuoja keli variantai, patogiausias ir dažniausiai renkamas maršrutas yra per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją ir Prancūziją (arba Olandiją). Šis maršrutas vadinamas „Vakarų koridoriumi“. Pradedame važiuoti nuo Varšuvos arba Suvalkų, toliau einame autostrada A2 per Vokietiją (Berlynas, Magdeburgas, Hanoveris), vėliau per Liuksemburgą arba Belgiją. Šis kelias pasižymi puikia asfalto kokybe ir daugybe poilsio zonų. Svarbu išvengti Vokietijos ruožo tarp Duisburgo ir Kelno („Ruhr“ sritis), kur ypač ryte ir vakare susidaro didelės spūstys. Jeigu kelias eina per Olandiją, reikia atsižvelgti į mokesčius už kelių naudojimą, tačiau kelių dangos ten vienos geriausių. Galutinis taškas prieš Lamanšą yra arba Calais (keltams), arba Calais/Folkestone (tuneliui). Šis maršrutas yra optimaliausias dėl to, kad jame mažiau žiemos sąlygų komplikacijų nei Skandinavijos kelyje, ir jis trumpesnis apie 300–400 km lyginant su keliu per Daniją.

2. Ar geriau keltis keltu ar važiuoti po Lamanšu per tunelį (Eurotunnel)?

Abu variantai turi privalumų, tačiau kalbant apie komfortą, keltai dažnai laikomi pranašesniais, ypač ilgos kelionės atveju. Eurotunelis yra nepalyginamai greitesnis – važiavimas truko tik 35 minutes, ir jūs esate Anglijoje. Tačiau 35 minutes praleidžiate savo automobilyje arba mikroautobuse, negalėdami išlipti. Keltas (pvz., „DFDS“ iš Dunkerque’o ar „P&O“ iš Calais) trunka apie 1 valandą 30 minučių iki 2 valandų, bet šį laiką keleiviai gali išlipti, paeilioti po laivu, apsilankyti parduotuvėse (Duty Free), pavalgyti restorane ar tiesiog pasiimti šviežio oro. Po 10–12 valandų važiavimo nuolatinėje sėdimojoje padėtyje, ši valanda laisvės daro stebuklus. Be to, keltuose dažniausiai yra erdvesnės zonos keleiviams su vaikais arba senjorais. Taigi, jei jums svarbiau greitis – rinkitės tunelį, jei komfortas ir poilsis – keltą.

3. Kiek laiko užtrunka kelionė į Angliją su poilsio pertraukomis?

Teoriškai, važiuojant be sustojimų, nuo Vilniaus iki Londono yra apie 1800–1900 km, kas užimtų apie 18–20 valandų. Tačiau kalbant apie optimalų ir komfortišką maršrutą, tokia greitis yra nepriimtina ir pavojinga. Profesionalus pervežimas numato planuojamas sustojimas kas 4–4,5 valandos. Paprastai tai būna 30–45 minučių degalinių kompleksuose (Vokietijoje ar Prancūzijoje). Taip pat reikia skirti laikui pasienio kontrolėms (tiek įstojant į Šengeno erdvę, jei keliojama per Kaliningradą ar Baltarusiją, bet dabar dažniau per Lenkiją, kur kontrolės minimalios, tačiau svarbi kontrolė prieš išvykstant iš ES į JK). Taigi, realus kelionės laikas su poilsiais ir pasienio formalumomis svyruoja nuo 24 iki 30 valandų, jeigu kelionė vyksta be pernakvojimo. Jei norime didesnio komforto, verta kelionę padalinti į dvi dalis ir pernaktoti viduryje kelio (pvz., Vokietijoje), tačiau tai brangiau ir ilgiau.

4. Kokius dokumentus reikia tur�ti pasiruošus kelionei po „Brexit“?

Tai vienas svarbiausių klausimų. Nuo Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES, pasienio reikalavimai pasikeitė. Visi keleiviai privalo turėti galiojančius paso. Asmens tapatybės kortelės nebėra tinkamos kelionėms į JK (išskyrus atvejus, kai yra speciali leidimas arba gyvenate JK ir turite „settled status“). Jeigu keliaujate mikroautobusu (8+ keleiviai), vairuotojas privalo tur�ti ne tik savo dokumentus, bet ir sąrašą keleivių su jų pasų duomenimis (dažnai reikalaujama „Manifesto“). Taip pat svarbu atsižvelgti į vizų reikalavimus. Lietuvos piliečiams vizos nereikia, tačiau jeigu mikroautobuse yra keleivių iš trečiųjų šalių (pvz., Ukrainos, Baltarusijos), jiems gali reikėti vizos arba specialaus leidimo. Taip pat griežtai tikrinamas draudimas. Jeigu tai ne tik asmeninė, bet ir komercinė transporto priemonė, reikės „Community Licence“ ir „Green Card“ draudimo, galiojančio JK.

5. Kaip pasiruošti ilgai kelionei, kad jaustumės komfortiškai?

Komfortas prasideda ne nuo mikroautobuso modelio, o nuo psikologinio pasiruošimo ir bagažo. Ilgai kelionėje rekomenduojama turėti nedidelį pagalvėlį kaklui (kaklo raiščių įtampai mažinti), antklodę (jeigu norite užmigti) ir patogius, neslystančius batus, kuriuos galima lengvai nusiauti. Būtina pasirūpinti vandeniu – geriau turėti keletą butelių, nes degalinių kainos Vokietijoje ir Prancūzijoje gali būti aukštos. Maistas: verta pasiimti užkandžių (vaisiai, riešutai, sumuštiniai), tačiau vengti per daug sūrių ar riebių maisto produktų, kurie gali sukelti sunkumų virškinimo trakte. Jeigu keliaujate žiemą, būtinai pasiimkite šiltus drabužius, net jei mikroautobuse yra šilta – staigios sustojimai degalinėje gali būti šalti. Taip pat nepamirškite pakrauti įkroviklių telefonams ir planšetėms.

6. Kurios šalies keliai yra geriausi įveikti šiuo maršrutu?

Maršrutas į Angliją kerta kelias šalis, ir kiekviena turi savo ypatumų. Lenkijos keliai pastaraisiais metais gerokai pagerėjo, ypač autostrados A1 ir A2, tačiau vietiniai keliai gali būti blogesnės būklės. Vokietija yra etalonas – „Autobahn“ yra puikios būklės, daugiausia juodas asfaltas, idealus švara, tačiau ten reikia atidžiai stebėti greičio apribojimus (nors yra ruožų be ribojimų, rekomenduojama neviršyti 130 km/h dėl kuro taupymo ir saugumo). Belgija ir Olandija turi gerą kelių tinklą, tačiau juose dažnai būna didelių spūsčių ir daug „remonto“ zonų. Prancūzija turi brangiausias, bet technologiškai pažangiausias autostradas su puikiais poilsio centrais. Anglijoje, išėjus iš uosto, keliai yra siauresni, labai intensyvus eismas, o važiavimas kairiąja juosta visada reikalauja papildomo koncentracijos, todėl paskutinė kelionės dalis dažniausiai būna įtampos.

7. Kaip elgtis su kelių mokesčiais ir vignetėmis?

Planuojant biudžetą, tai svarbus aspektas. Lenkijoje už autostradas reikia mokėti elektroniniu būdu (viaTOLL). Vokietijoje lengviesiems automobiliams mokesčio nėra (išskyrus kai kurias tunelius ar tiltus), tačiau sunkesnėms transporto priemonėms (virš 3,5 t) – taip. Jeigu keliaujate normaliu mikroautobusu (iki 3,5 t), Vokietijoje mokėti nereikia. Belgijoje ir Olandijoje mokesčiai įskaičiuoti į degalų kainą (tam tikros kortelės) arba mokami pasienio punktuose. Prancūzijoje visiškai kitokia situacija – ten yra mokamos autostrados („Péage“). Mokesčiai renkami kas 50–100 km, ir kaina priklauso nuo ašių skaičiaus ir aukščio. Reikia turėti paruoštą grynųjų pinigų kortelę, nes kai kurios trasos gali nepriimti Lietuvos bankų išduotų kortelių. Anglijoje dauguma kelių nemokami, išskyrus kai kuriuos tiltus (pvz., Dartford Crossing netoli Londono) ir tunelius (M6 Toll).

8. Ką daryti, jeigu įvyksta techninė problema arba avarija užsienyje?

Tai kiekvieno vairuotojo ir keleivio košmaras, tačiau būti pasiruošusiam būtina. Pirmiausia, visada turėkite su savimi „Green Card“ draudimo polisą, kuris turi telefono numerį pagalbai užsienyje. Dauguma tarptautinių draudikų siūlo „Assistance“ paslaugas – jie atsiunčia techninę pagalbą. Jeigu keliaujate su patikimu pervežėju, jis turi turėti sutartį su pagalbos tarnyba visame Europos plote. Svarbu turėti šviesos atšvaitus ir saugos liemenes, nes tai yra privaloma beveik visose šalyse. Jeigu mikroautobusas sugenda ant autostrados Prancūzijoje, būtinai išsijunkite iš jo ir užlipkite ant apsauginės sienelės užsaugojimo juostos. Prancūzijoje tai ypač griežtai tikrinama dėl aukšto avarijų skaičiaus greitkeliuose. Niekada nebandykite remti automobilio patys ant greitkelio.

9. Ar saugu keliauti naktį ir kaip tai įtakoja maršrutą?

Naktinis važiavimas turi privalumų ir trūkumų. Privalumas – mažiau spūsčių. Vokietijos ir Belgijos autostrados naktį tampa tuščios, todėl galima važiuoti tolygiai. Tačiau trūkumas – pavojus, vairuotojo mieguistumas ir matomumo ribojimai. Mūsų patirtis rodo, kad optimaliausias laikas išvykti yra anksti ryte (pvz., 4:00 valandą ryto), kadangi tada išvengiate ryto spūsčių prie miestų ir pasiekiate Kalės ar Dunkerko uostą vakare. Jeigu reikia važiuoti naktį, būtina, kad vairuotojas būtų ilsėjęsis. Taisyklės nustato, kad po 4,5 valandų vairavimo privaloma 45 minučių pertrauka. Naktį ypatingai svarbu stebėti elinius ir kitus gyvūnus Vokietijos miškų ruožuose. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad naktį kai kurios poilsio stotelės gali būti uždarytos arba veikti ribotu režimu.

10. Kodėl verta rinktis profesonalų vairuotoją o ne važiuoti patys?

Nors savo automobiliu važiuoti atrodo pigiau, ilgoje kelionėje (apie 2000 km viena kryptimi) tai sukelia didžiulę fizinę ir psichologinę įtampą. Profesionalus vairuotojas turi ne tik patirties, bet ir specialų vairavimo įgūdžių rinkinį – jis žino, kur yra „blakstienos“ (asfaltuojami ruožai), kur geriausia sustoti maistui, kaip elgtis su agresyviu vairuotoju Vokietijoje ar kaip užpildyti vizų anketas pasienyje. Be to, profesinalus pervežimas naudoja specialiai pritaikytus mikroautobusus (pvz., Mercedes-Benz V-Class arba VW Caravelle), kurie turi prailgintas ratines bazes, ergonomiškas sėdynes su atramomis, galinčias pakelti kojas, individualias ventiliacijas ir galimybę žiūrėti filmus. Tai visiškai kitokio lygio komfortas, palyginti su standartiniu keleiviniu automobiliu. O svarbiausia – atvykus į Angliją, jums nereikės kovoti su nuovargiu ir adaptuotis prie kairiosios eismo juodos – galite tiesiog mėgautis kelione.

Išvada

Optimalaus maršruto parinkimas keleivių transportavimui į Angliją su komfortu nėra paprasta geografine užduotis – tai sudėtingas logistinis sprendimas, reikalaujantis žinių, patirties ir atidumo detalėms.