Optimalus maršrutas į Jungtinę Karalystę mikroautobusu greitai: Ekspertinis vadovas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt metų, sužinojama viena pagrindinė tiesa: laikas – tai ne tik pinigai, tai ir kliento pasitikėjimas, kurį uždirbti sunku, o prarasti – paprasta. Klientas, kreipiantis dėl pervežimo į Jungtinę Karalystę (JK), visada klauso to paties: „Kiek greitai mes galime ten būti?“. Atsakymas nėra paprastas „per 24 valandas“ ar „per dvi dienas“. Jis priklauso nuo kruopštaus maršruto planavimo, supratimo, kaip veikia Brexit sukeltos naujosios realijos, irgebėjimo išvengti dažniausių kliūčių, kurios gana dažnai pavirsta valandomis praleistomis pasienio punktuose.

Kelionė iš Baltijos šalių į Didžiąją Britaniją mikroautobusu – tai specifinis uždavinys. Skirtingai nei sunkvežimiams, kuriems griežtai reglamentuojamos vairuotojo poilsio pausos ir greičiai, mikroautobusais (ypač jeigu jie sveria mažiau nei 3,5 tonos) dažnai siekiama didesnio lankstumo. Tačiau šis lankstumas neturi būti painiojamas su galimybe ignoruoti saugumo ir logistikos taisykles. Šiame straipsnyje aš pasidelsiu ties tuo, kas svarbiausia – kaip susukti tą tūkstančius kilometrų ilgio maršrutą į efektyviausia ir greičiausia kelią, atsižvelgiant į mano ilgametę patirtį.

Šiuo metu optimalus maršrutas nėra tiesi linija žemėlapyje. Tai kompleksinė sistema, apimanti ne tik kelių pasirinkimą, bet ir tinkamą perėjimosi per Lamanšą būdą bei, kas svarbiausia, pilnai paruoštus dokumentus muitinės kontrolėje. Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos situacija pasikeitė: praeityje galėjome tiesiog „pravažiuoti“, šiandien reikia „pateisinti“. Kiekviena minutė, praleista bandant surasti trūkstamą eksporto deklaraciją ar klaidingai užpildytą CMR sąskaitą, yra minute, prarasta maršruto greičiui.

Toliau pateikiame išsamią analizę ir atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus, padėsiančius jums suprasti, kaip suorganizuoti šią kelionę kuo efektyviau.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks yra techniškai greičiausias maršrutas iš Lietuvos į JK, ignoruojant eismo įvykius?

Techniškai greičiausias ir dažniausiai naudojamas maršrutas veda per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją (arba Olandiją) ir Prancūziją, pasibaigdamas ties Doveriu arba Folkestone’u. Atsižvelgiant į mano patirtį, rekomenduoju kryptį: Kaunas–Varšuva–Vroclavas–Niurnbergas–Frankfurtas prie Maino–Kelnas–Lježas (Belgija)–Lisė (Prancūzija)–Kalė (Prancūzija).

Šis maršrutas pasižymi geriausiu kelių tinklo dangos būviu ir, kas svarbiau, mažiausiu tikimybe susidurti su staigiais greičio apribojimais ar sunkiai pravažiuojamais miestais. Nors maršrutas per Olandiją gali atrodyti trumpesnis geografiškai, Belgijos autostrados (ypač E40 ruožas link Lježo) dažnai leidžia išlaikyti didesnį vidutinį greitį, jei kelionės laikas nesutampa su piko valandomis. Svarbiausia yra kuo greičiau pasiekti „Lamanšo sąsiaurio“ perėjimo punktą, nes ten prasideda didžiausios delsos ne dėl kelių, o dėl formalumų.

2. Ar verti rinktis „Eurotunnel“ (Eurotunelį) vietoj tradicinio keltų pervežimo?

Jei jūsų tikslas – greitis, atsakymas yra vienareikšmis: taip, Eurotunelis. Per dvidešimt metų daugybė kartų esu abejojęs, kai keltų bilietai buvo žymiai pigesni, tačiau laiko sąnaudos visada įrodė, kad tunelis laimima.

Keltas iš Kalė į Dover trunka apie 90–120 minučių, įskaitant įplaukimą, išplaukimą ir išlipimą iš laivo. Be to, reikia atvykti bent 60–90 minučių iki išvykimo. Eurotunelio traukinys pervežia jūsų mikroautobusą po sąsiauriu per 35 minutes. Be to, traukinių dažnumas yra kur kas didesnis – kas 15–30 minučių, todėl nereikia prisitaikyti prie konkrečaus išvykimo laiko taip griežtai, kaip su keltu. Jei vairuotojas pavargo ar nori pailsėti, tunelių terminalas (pvz., terminalas prie Folkestone) turi gerai įrengtas poilsio zonas, o pats perėjimas neima daug laiko. Taigi, taupant po 1–2 valandas vienoje vietoje, gerokai pagreitinamas visas maršrutas.

3. Kaip „Brexit“ pasikeitė muitinės procedūros ir kokios jos įtakoja greitį?

Anksčiau „Brexit“ sienos kirtimas buvo formalumas – vos tik sustoję prie užtvaro, vairuotojas parodydavo pasą ir važiuodavo toliau. Šiandena situacija radikaliai pasikeitusi. Dabar, norint įvažiuoti į Jungtinę Karalystę, būtina atlikti eksporto deklaraciją iš ES pusės ir importo deklaraciją į JK pusę.

Tai reiškia, kad jei dokumentai nėra paruošti iš anksto (prieš atvykstant į uostą ar tunelį), maršrutas gali sustoti keletą valandų ar net dienų. Greičiausiai būdas apeiti šią kliūtį – naudotis „Smart Freight“ ar panašiomis sistemomis, kurios leidžia deklaracijas pateikti elektroniniu būdu dar Lietuvoje arba Lenkijoje. Taip pat svarbu turėti teisingą MRN numerį (Movement Reference Number). Be jo, jūsų mikroautobus tiesiog nebus įleistas į JK teritoriją. Mano patirtis rodo, kad klientai, kurie mūsų patariami užtikrina šias procedūras iš anksto, sutaiko vidutiniškai 4–6 valandas pasienio kontrolėje.

4. Kokius dokumentus būtina turėti mikroautobuso vairuotojui, kad nesustotytų kontrolėje?

Dokumentų paketas yra pagrindas, be kurio net geriausias maršrutas neapsaugos nuo delsos. Visų pirma, tai CMR sąskaita-faktūra (jei vežamos prekės) arba TIR knygelė (jei krovinys didelis ir reikia tarptautinės garantijos). Tačiau mikroautobusuose dažnai vežami asmeniniai daiktai (pvz., perkėlimui) arba mažesniais kiekiais prekės.

Beveik visuomet reikalingas: 1. Vairuotojo pažymėjimas (taip pat verta turėti tarptautinį vairuotojo kortelę, jei reikalinga). 2. Kelionės orderis (Waybill), aiškiai nurodantis, kas, ką ir k kur veža. 3. Draudimo „Green Card“ – Būtinas įrodymas, kad transporto priemonė apdrausta JK teritorijoje. 4. Pasas arba asmens tapatybės kortelė visiems keleiviams. 5. EORI numeris (Economic Operator Registration and Identification) – jei tai komercinis reisas. 6. Jei mikroautobuso svoris viršija 2,8 tonos (dažna 9 vietų VW Crafter ar Mercedes Sprinter atveju), gali prireikti specialių leidimų (pvz., „Standard International Goods Vehicle Operator Licence“), jei vežama komerciškai.

5. Kaip elgtis su vairuotojo darbo ir poilsio laiku (tachografu), kad neišsitektų laiko?

Mikroautobusai, kurių bendrasis leidžiamas svoris (MLS) viršija 3,5 tonas, privalo naudoti tachografą ir laikytis ES reglamento (561/2006). Net jei svoris mažesnis, tačiau jei tai komercinis transportas, taisyklės gali būti griežtos.

Greičiausiam maršrutui svarbiausia yra planuoti poilsio pauses kartu su kuro papildymu ar techninėmis pertraukomis. Pvz., 4,5 valandos vairavimas po 45 minučių pertraukos. Nerekomenduojama važiuoti „įtemptai“ iki paskutinės minutės, nes gaištime laiką ieškodant tinkamos vietos poilsiui prie pat pasienio. Mano patarimas: planuokite didžiąją 45 minučių pertrauką Vokietijoje ar Belgijoje, kur kokybiškai užtiksite maistą ir tualetus, o ne priverstinai stabdyti ties Tuneliu, kur kaina gali būti peršoka.

6. Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių ar užtvarų kelyje (vignetės, mokesčiai už taršą)?

Taip, šiuo metu kelių mokesčių žemėlapis yra labai tankus. Vokietijoje sunkvežimiams ir mikroautobusams (>3,5t) reikia mokėti Toll Collect mokesčius, kurie, tiesą sakant, nebe „paslėpti“, o sudaro didelę išlaidų dalį. Lenkijoje taikomas mokesčius už automagistrales (viaTOLL).

Tačiau didžiausia staigmena dažnai laukia Anglijoje. Įvažiavus į JK, reikia mokėti Dartford Crossing mokestį (perėjimas po Temze). Nors jis gana nedidelis (apie 2,5–3 svar sterlingų), jei nesumokėsite internetu per tam skirtą laiką, gausite baudą, kuri svyruoja nuo 70 iki 105 svarų. Taip pat Londono zonoje (ULEZ – Ultra Low Emission Zone) taikomi griežti taršos mokesčiai, jei jūsų mikroautobusas neatitinka standartų. Jei maršrutas eina per Londoną, šis mokesčiai gali prilygti degalų kainai. Geriausias maršrutas vengia Londono centro, naudodamas M25 aplinkkelį.

7. Kur geriau užsukti pailsėti ir papildyti degalus, kad netektų nukrypti nuo maršruto?

Strategiškai degalus ir poilsį geriausia planuoti didžiuosiuose prekybos centruose prie autostradų Vokietijoje ir Belgijoje. Vokietijoje „Autohof“ tipo aikštelės yra saugios, turi gerą maistą ir dažnai pigesnes degalines nei pačiose autostradose.

Nerekomenduoju kelti degalus iš Lietuvos (kaip dar daroma senais įpročiais), nes dėl svorio padidėjimo (mikroautobuso tūris yra ribotas) ir svorio kontrolės Vokietijoje, gausite baudą. Be to, degalų kainų skirtumas Vokietijoje ir Belgijoje nėra toks didelis, kad vertėtų rizikuoti. Jei važiuojate per Belgiją, degalai ten dažnai šiek tiek pigesni nei Prancūzijoje, todėl verta pasipildyti baką dar prieš pasiekiant Lamanšą, nes Prancūzijos autostradų degalinės gali būti vienos brangiausių maršrute.

8. Kaip organizuoti krovinį (jei jis yra), kad muitinėje jo neiškrautytų patikrinimui?

Tai vienas svarbiausių dalykų, garantuojančių greitį. Muitinės pareigūnai turi „profiliavimo“ sistemas, kurios nustato, ką reikia patikrinti. Jei krovinys atrodo chaotiškas, dėžės nepažymėtos, o sąrašas (packing list) nesutampa su tuo, kas matoma viduje – tikimybė būti sustabdytam (angliškai vadinama „red lane“) išauga dvigubai.

Mano patarimas: Užpildykite „High Value“ prekes į priekį (jei jų nedaug) arba padarykite, kad sąrašas būtų kuo aiškesnis. Kiekviena dėžė turi turėti numerį, kuris atitinka sąskaitą. Jei vežate asmeninius daiktus (pvz., perkėlimui), jie turi būti supakuoti ir pažymėti kaip „Household Goods“, o ne kaip „Naujos prekės“, kad išvengtumėte PVM mokesčio ir importo muitų. Tvarka – tai pusė sėkmės prasilenkiant su muitininku.

9. Ar saugu keliauti mikroautobusu naktį, ar geriau planuoti dienos važiavimą?

Saugumo ir greičio balansas čia subtilus. Naktį eismas mažesnis, todėl techniškai galima važiuoti greičiau (ypač Vokietijoje, kur nėra greičio limito kai kuriose ruožuose). Tačiau naktį daugiau pavojų kyla iš patys vairuotojams (nuovargis) ir kelių darbų.

Jei jūsų tikslas – greitis, o vairuotojas yra patyręs ir įpratęs prie naktinių reisų, naktinis važiavimas gali padėti išvengti spūsčių prie didžiųjų miestų (Vroclavas, Frankfurtas, Briuselis). Tačiau jei vairuotojui trūksta patirties, nuovargis gali sukelti avariją, kuri sustabdys maršrutą visam laikui. Mano praktika rodo, kad geriausia važiuoti „prieš saulę“ – išvykti ryte, pravažiuoti Vokietiją dieną, o pasienio kontrolę atlikti vakare ar ankstyvą rytą, kai eismas Tunelyje mažiausias.

10. Ką daryti, jei maršruto metu sugenda mikroautobusas ar įvyksta avarija?

Tai blogiausias scenarijus, bet būtinai reikia turėti planą. Pagrindinė taisyklė – nekelti remonto savo jėgomis, jei tai kelia pavojų arba užtrunka ilgiau nei 2 valandos. Reikalingas tarptautinis draudimas (KASKO arba pagalbinės transporto priemonės draudimas).

Jei gedimas įvyksta Vokietijoje ar Belgijoje, pagalba atvyksta greitai, tačiau tai brangu. Jei gedimas įvykia Prancūzijoje arba tiesiog prieš Tunelį, gali kilti problemų dėl kalbos barjero ir specifinių taisyklių. Visada turėkite sau žinomą pagalbos tarnybų numerius, iš anksto susitarkite dėl galimo krovinio perkelimo į kitą transportą (transhipment). Greitis šiuo atveju priklauso nuo to, kaip greitai paskambinsite draudikui. Uždelstas skambutis gali reikšti, kad krovinys bus pristatytas vėluojant dieną ar dvi, o tai klientui yra kritiška.