Optimalus maršrutas: greitas pervežimas į ir iš Anglijos

Didžioji Britanija visada buvo ir išliks viena iš pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Neišvengiamai, susidūrę su poreikiu transportuoti prekes į šią šalį ar iš jos, verslininkai ir asmenys dažnai kyla klausimą: kaip tai padaryti greitai, efektyviai ir, svarbiausia, be nereikalingų nesklandumų? Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė geopolitinė situacija, technologijos ir vairuotojų darbo sąlygos, tačiau vienas dalykas išlieka nepakitęs – maršruto parinkimo svarba.

Anglija (arba, tiksliau sakant, Didžioji Britanija) yra sala. Šis geografinis faktorius lemia tai, kad nėra tiesioginio kelio, važiuojant tik automagistralėmis. Visada reikia kirsti vandens telkinį – Lamanšą arba Šiaurės jūrą. Todėl optimalaus maršruto sąvoka čia apima ne tik automobilių kelių pasirinkimą kontinentinėje Europoje, bet ir tinkamo perkėlos (ferrys) arba tunelio pasirinkimą. Po „Brexit“ šis pasirinkimas darosi sudėtingesnis dėl papildomų muitinės procedūrų, kurios gali smarkiai sulėtinti pervežimą, jei jos nebuvo tinkamai suplanuotos.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip sudaryti tokį maršrutą, kuris leistų jums užtikrinti greitą prekių pristatymą. Kalbėsime ne tik apie geografiją, bet ir apie tai, kaip išvengti ilgų eilių prie Didžiosios Britanijos sienos, kokius dokumentus reikia turėti paruošus ir kodėl pigiausias variantas visada nebuvo greičiausias. Mano tikslas – padaryti taip, kad jūsų krovinių judėjimas taptų nekažkokiu loterijos procesu, o prognozuojama, tiksliai veikiančia logistinos grandine.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Žemiau pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, kuris padės suprasti subtilias pervežimų į Angliją ir iš jos niuansas.

1. Koks yra greičiausias maršrutas iš Lietuvos į Angliją?

Renkantis greičiausią maršrutą, reikia vadovautis ne tik atstumu kilometrais, bet ir laiku, kurį praleisiate pasienio kontrolėse bei laukdami keltų. Klasikinis ir dažniausiai naudojamas maršrutas eina per Lenkiją, Vokietiją (A16 autostrada), Belgiją ir Prancūziją, link Kalė arba Dunkerko uostų. Šis maršrutas yra populiariausias dėl gerai išvystytos infrastruktūros.

Tačiau, jei jūsų krovinys skubus, verta apsvarstyti Eurotunelio pasirinkimą vietoje keltų. Nors jis yra šiek tiek brangesnis, jis garantuoja dažnesnį išvykimą (kas 15-30 minučių) ir trumpesnį persikėlimą (35 minučiai po geležinkelio, palyginti su 1,5–2 valandomis keltu). Be to, keltuose dažnai tenka laukti įsiregistravimo ir išsilaipinimo, o tunelyje šie procesai yra daug greitesni. Taigi, optimalus greitasis maršrutas yra: Vilnius – Kaunas – Varšuva – Berlyn – Hanoveris – Esenas – Lježas – Briuselis – Lislis (Lille) – Kalė – Eurotunelis – Folkstonas – Londonas (arba kitas tikslas Anglijoje).

2. Ar „Brexit“ įtakojo greitą pervežimą, ir ką reikia žinoti apie muitinę?

„Brexit“ sukėlė revoliuciją logistikoje. Anksčiau Anglija buvo kaip ES dalis – prekės važiuodavo be sustojimų. Dabar tai yra trečioji šalis, todėl kiekviena siunta privalo eiti per importo arba eksporto procedūras. Tai yra pagrindinė „vožtuvų vieta“, kurioje dažniausiai dingsta greitis.

Kad pervežimas būtų greitas, būtina, kad visi muitinės deklaracijos būtų pateiktos ir patvirtintos prieš tai, kai sunkvežimis atvyksta į uostą ar tunelį. Jei deklaracijos nėra, vairuotojas gali būti sulaikytas ir nukreiptas į „Red Lane“ (raudonąją juostą), kurioje vykdomas papildomas tikrinimas. Tai gali užtrukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Greito pervežimo raktas – turėti patikimą muitinės brokerį, kuris iš anksto (prieš išvykstant arba kai vairuotojas yra kelyje) pateikia ENS (Entry Summary Declaration) ir EXS (Exit Summary Declaration) deklaracijas. Be šių dokumentų, net geriausias maršrutas nepadės išvengti delsos.

3. Kiek laiko vidutiniškai trunka pervežimas į Angliją?

Vidutinis tranzito laikas priklauso nuo to, ar tai yra pilnavertis sunkvežimis (FTL – Full Truck Load), ar dalinis krovinių pervežimas (LTL – Less than Truck Load). Jei kalbame apie pilną sunkvežimį, kuris važiuoja tiesiai į tašką, ir vairuotojas laikosi tachografo reikalavimų (nuo 45 minučių poilsio iki 9 valandų miego), kelionė iš Vilniaus iki Londono vidutiniškai trunka apie 32–40 valandas.

Tačiau tai yra gryvas vairavimo laikas. Reikia įsivaizduoti, kad vairuotojai turi poilsio pertraukas, o prieš įplaukiant į Kalę (Calais) arba Doverį, gali susidaryti eilės. Jei viskas vyksta sklandžiai ir dokumentai tvarkingi, galima tikėtis, kad prekės bus prie gavėjo per 2–3 dienas (išsiuntimo diena skaičiuojama kaip 0, o pristatymas – 2 arba 3 diena). Dalinių krovinių atveju laikas gali padidėti iki 4–5 dienų dėl prekių perkrovimo sandėliuose (konsolidacijos).

4. Kokius uostus arba perėjimus geriausia pasirinkti?

Svarbiausios perėjimo vietos yra Kalė-Doveris (keltai ir tunelis) bei Dunkerkas-Doveris (keltai). Tačiau kartais, norint išvengti didžiulių eilių, kurios susiduria pietų Anglijoje (ypač prie Doverio), verta apsvarstyti šiaurines perėjimas.

Maršrutai per Olandiją (Hook of Holland – Harwich) arba Belgiją (Zeebrugge – Hull, Ipswich arba Felixstowe) gali atrodyti ilgesniais geografiškai, tačiau jie dažnai leidžia išvengti „Operacijos Stack“ (kai M20 autostrada uždaroma dėl eilių). Be to, šie uostai yra artiau šiaurės Anglijos (Midlands, Šiaurės Anglija), todėl jei jūsų tikslas yra Mančesteris, Birmingemas ar Liverpulis, važiavimas pro Zeebrugge gali būti ne tik greitesnis, bet ir ekonomiškesnis dėl mažesnių kuro sąnaudų Anglijoje.

5. Kaip pasiruošti dokumentus, kad vairuotojas nebuvo sulaikytas?

Dokumentų tvarka – pusė sėkmės. Greitam pervežimui būtina turėti: 1. CMR konosamentą – tarptautinio vežimo sutartį. 2. Komercinę sąskaitą-faktūrą (Commercial Invoice) – turi būti nurodytos tikslios prekės, jų vertė, svoris, pirkėjas ir pardavėjas. 3. Pakuotės sąrašą (Packing List). 4. Muitinės deklaracijas – EORI numeris (tiek siuntėjo, tiek gavėjo), MRN numeris (Movement Reference Number).

Labai dažna klaida yra neteisingai užpildyta komercinė sąskaita, pvz., nenurodytas HS kodas (prekių kodas) arba neteisinga prekių vertė. Muitinės sistemos yra automatizuotos, net menkiausias neatitikimas sukelia „alertą“. Mano patirtis rodo, kad geriausia visus dokumentus patikrinti su brokeriu dar tada, kai prekės tik kraunamos į sunkvežimį Lietuvoje. Tai sutaupo daugiausiai laiko vėliau.

6. Ar verta rinktis dalinių krovinių (groupage) pervežimą, jei skubu?

Jei skubu – dalinis pervežimas yra rizikingas. Nors jis yra pigesnis, jame reikia laukti, kol sunkvežimis užsipildo kitų klientų krovinių, o prieš atvykstant į Angliją, dar gali būti perkraunamas į kitą transportą (jei tai yra taip vadinamas „hub“ sandėlis).

Kiekviena perkrovimo operacija yra papildoma rizika pažeisti prekes, užtrukti dieną ar dvi ir sukelti muitinės nesklandumų (jei vieno siuntėjo dokumentai tvarkingi, o kito – ne, gali būti sulaikytas visas sunkvežimis). Jei jums svarbiausia yra greitas pervežimas, visada rekomenduoju užsisakyti pilną (FTL) arba dalinį vietą mažame sunkvežimyje (pvz., 3,5 t arba 7 t sunkvežimis), kuris važiuoja tiesiai be tarpinių sustojimų.

7. Kokie yra pagrindiniai „vožtuvai“, kurie sulėtina pervežimą Anglijoje?

Be jau minėtos muitinės, yra du fiziniai „vožtuvai“: 1. Eilės prie Doverio ir Kalė. Jos susidaro dėl blogo oro, techninių gedimų keltuose arba padidėjusio srauto (pavyzdžiui, prieš šventes). 2. Anglijos vidaus eismas. Anglijos autostrados, ypač M25 (aplink Londoną) ir M6 (į šiaurę), yra labai užloaded. Įvykus avarijai, eismas gali stovėti valandomis.

Patirtis moko, kad šiuos atvejus galima dalinai numatyti. Stebėjame eismo pranešimus Anglijoje (per „Highways England“ sistemas) ir esant galimybei nukreipiame vairuotojus aplinkkeliais. Taip pat stengiamės planuoti išvykimą taip, kad vairuotojas atvyktų į uostą ne patį „piko“ valandą (pvz., vėlai vakare ar anksti ryte).

8. Kaip apskaičiuoti optimalų išvykimo laiką, kad prekės atvyktų anksčiau?

Čia reikia atsižvelgti į vairuotojo darbo laiką. Taisyklės yra griežtos: 4,5 valandos vairavimo – 45 minučių poilsis; po 9 valandų vairavimo – 9 valandos miegas. Jei vairuotojas išvyksta pirmadienį ryte iš Vilniaus, jis nebus galėti pristatyti prekių Londone antradienio vakare, nes tiesiog fiziškai neturės teisės vairuoti tiek laiko be poilsio.

Optimalus išvykimas yra pirmadienio vakare arba antradienio anksti ryte, kad trečiadienio dieną prekės jau būtų prie gavėjo. Taip pat svarbu atsižvelgti į uosto tvarkaraštį. Jei užsakyta bilietas į keltą, kuris išplaukia tik 2 kartus per dieną, o vairuotojas pavėluoja 10 minučių, jis gali praleisti jį ir laukti kito 6–8 valandas. Todėl visada planuojame 2–3 valandų atsargą prieš išvykimą į jūrą.

9. Ar yra kokių nors specifinių reikalavimų pačiam transportui ar vairuotojui?

Taip, po „Brexit“ pasikeitė ir vairuotojų reikalavimai. Vairuotojas turi turėti galiojantį pasą (nepakanka asmens dokumento). Be to, sunkvežimiai privalo turėti specialią leidimą plaukti į Angliją (Kent Access Permit – KAP), jei jie važiuoja pro Kento grafystę. Šis leidimas išduodamas tik tada, kai yra gautas gerasis muitinės pranešimas (Good Clearance).

Be to, transporto priemonė turi atitikti techninius reikalavimus (Londono zonoje reikalingas ULEZ sertifikatas, jei sunkvežimis neįsivažiuoja į miestą, gali tekti rinkti kitą maršrutą). Ignoruojant šiuos dalykus, vairuotojui gali būti skirta didelė bauda, kurią vėliau tenka mokėti pervežėjui ar klientui, o tai neprisideda prie greito ir sklandaus proceso.

10. Kodėl verta pasikliauti profesionalia logistikos kompanija, o ne ieškoti savarankiškai vairuotojų?

Esu šioje srityje daugiau nei 20 metų ir galiu pasakyti tikrai: pigiausias pasiūlymas dažnai tampa brangiausiu klaida. Savarankiškai ieškant vairuotojo per „Facebook“ ar kitas platformas, rizikuojate neturėti jokio užtikrinimo. Kas nutiks, jei vairuotojas suges Anglijoje? Kas padės su muitinės dokumentais, jei jis padarys klaidą? Kas atsakys, jei krovinys dingus?

Profesionali kompanija turi ne tik vairuotojus, bet ir 24/7 veikiančią dispečerių komandą, brokerius, draudimą (CMR draudimas, kuris apsaugo krovinio vertę), ir alternatyvių maršrutų planus. Mūsų užduotis yra užtikrinti, kad jūsų prekės ne tik važiuotų greitai, bet ir saugiai. Mums žinomi kelių darbai, eilių modeliai ir muitinės niuansai, kuriuos paprastas vairuotojas gali tiesiog nepastebėti arba ignoruoti.

Išvada

Optimalaus maršruto į ir iš Anglijos paieška nėra paprastas geografinis uždavinys – tai kompleksinė užduotis, reikalaujanti žinių, patirties ir nuolatinio stebėjimo. Greitas pervežimas šiuo atveju reiškia ne tik tai, kad sunkvežimis važiuoja maksimalia leidžiama greičiu, bet ir kad maršrutas yra suplanuotas taip, išvengiant eilių prie uostų, tinkamai paruošti muitinės dokumentai ir pasirinktas tinkamas laikas išvykti.

Dvidešimt metų patirtis moko, kad detalių dėmesys čia lemia sėkmę. Nuo to, ar teisingai užpildyta komercinė sąskaita, iki to, ar pasirinktas Eurotunelis vietoje keltų, gali priklausyti dienos ar net savaitės skirtumas. Tikiuosi, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti, kas slepiasi už „greito pervežimo“ termino, ir leis jums priimti pagrįstus sprendimus dalijantis savo krovinius su Didžiąja Britanija. Pasitikėkite ekspertais, planuokite iš anksto, ir jūsų prekės visada pasieks tikslą laiku.