Optimalūs krovininių vežimų reisai iš Anglijos į Lietuvą: Eksperto vadovas

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė geografinė ir politinė žemėlapis, tačiau viena šaknys liko nepakitusi – prekybos ryšiai tarp Didžiosios Britanijos ir Lietuvos yra gyvybiškai svarbūs. Anglija visada buvo viena pagrindinių partnerių mūsų šaliai, tiek dėl didelės lietuvių diasporos, tiek dėl intensyvaus verslo bendradarbiavimo. Tačiau, kalbant apie logistiką, „Brexit“ sukrėtė šią sritį pagrindai: tai, kadaise buvo paprasta techninė procedūra, dabar tampa strateginiu iššūkiu.

Kas gi yra „optimalus reisas“? Dauguma klientų pagalvotų, kad tai tiesiog pigiausia kaina ar greičiausias pristatymas. Tačiau mano patirtis rodo, kad optimalumas – tai subalansuotas trikampis: kaina, laikas ir saugumas. Optimalus reisas yra toks, kuris krovinį pristato saugiai, laiku ir be staigmenų, o sąskaita faktūra atitinka nustatytas biudžeto lūkesčius.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo žiniomis, kaip šiandien organizuojami efektyvūs reisai iš Anglijos į Lietuvą. Mes ne tik aptarsime techninius niuansus, bet ir atsakysime į klausimus, kuriuos dažniausiai užduoda tiek verslo atstovai, tiek asmenys, planuojantys pervežimus. Suprasdami procesą iš vidaus, galėsite išvengti dažniausių klaidų, kurios kainuoja brangiai – tiek laiko, tiek pinigų.

Šiuolaikinėje logistikoje nebėra vietos spėlionėms. Viskas turi būti suplanuota: nuo to, kaip krovinys užfiksuojamas sandėlyje Londone ar Mančesteryje, iki to, kaip jis praeina muitinės kontrolę Klaipėdoje ar Vilniuje. Svarbiausia yra suprasti, kad kelyje į Lietuvą mūsų laukia ne tik fizinis atstumas, bet ir biurokratinės klampynės, kurias gali įveikti tik tikrai subręsusios ir patirties turinčios komandos.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, kuris padės jums suorientuotisi tarptautinių pervežimų labirinte.

1. Kaip „Brexit“ pakeitė reisų iš Anglijos į Lietuvą organizavimą?

„Brexit“ buvo didžiausias posūkis pervežimų srityje per paskutinius dešimtmetį. Iš esmės, Didžioji Britanija tapo trečiąja šalimi, kas reiškia, kad kiekvienas krovinys, kertantis Lamanšą, turi praeiti muitinės procedūras. Anksčiau tai buvo vidinės ES prekybos procedūros – be sustojimų, be papildomų dokumentų. Dabar situacija kitokia.

Pirmiausia, kiekvienas siuntėjas ir gavėjas turi turėti EORI numerius (Economic Operators Registration and Identification). Be šio kodo, krovinys nebus išleistas iš Anglijos arba nebus įleistas į Lietuvą. Antra, atsirado poreikis deklaruoti prekes. Tai reiškia, kad teisingai užpildyta prekių deklaracija ir komercinė sąskaita faktūra tampa ne formalumu, o būtina sąlyga. Mano patirtis rodo, kad dauguma vėlavimų tiesiogiai susiję būtent su blogai parengtais dokumentais, o ne su pačiu transportu. Trečia, atsirado galimybė taikyti 0 % PVM tarifą eksportui ir importui (jei abiejų šalių PVM mokėtojai pateikia teisingus dokumentus), tačiau tai taip pat reikalauja gilaus žinių.

2. Kokio tipo transportas pasirenkamas: dalinis krovimas ar pilna mašina (FTL)?

Pasirinkimas tarp dalinio krovinio (LTL – Less than Truckload) ir pilnos mašinos (FTL – Full Truckload) priklauso nuo jūsų poreikių, tačiau čia slypi slaptas optimalumo raktas.

Jei turite nedidelį kiekį krovinių, pavyzdžiui, keletą palečių su asmeninėmis daiktais arba nedidelę prekių partiją, dalinis krovinimas yra ekonomiškesnis. Čia veikia konsolidacijos principas – mūsų (arba pervežėjo) logistikos specialistai surenka kelias siuntas į vieną sunkvežimį. Tai leidžia mokėti tik už užimamą vietą. Tačiau šis variantas trunka ilgiau, nes reikia laukti, kol mašina užsipildys, ir sustoti iškraunant kitus klientus.

Pilnos mašinos (FTL) variantas pasirenkamas, kai krovinių pakanka užpildyti visą sunkvežimį (paprastai 33 europaletes) arba kai laikas yra kritinis. Tokiu atveju mašina važiuoja tiesiai iš siuntėjo prie gavėjo be sustojimų (išskyrus techninius reikalavimus). Nors kaina gali būti didesnė vienetui, greitis ir saugumas (krovinys neperkraunamas) čia nenuvertinami. Mano nuomone, jei galite sau leisti FTL ir norite maksimaliai sumažinti riziką, rinkites šį variantą.

3. Kiek trunka standartinis reisas iš Anglijos į Lietuvą?

Tai vienas dažniausiai klausiamų klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis. Viskas priklauso nuo maršruto ir krovinio tipo.

Optimalus reisas daliniam krovinui (konsoliduotam) paprastai trunka nuo 4 iki 7 darbo dienų nuo krovinių paėmimo dienos. Kodėl tiek ilgai? Anglijoje reikia susirinkti siuntas iš skirtingų vietų, nuvežti į sandėlį konsolidacijai, turi pervežti per Lamanšą (keltu arba per tunelį), vėl sustoti ES muitinėje ir tik turi pristatyti prie gavęs. Jei kelias trukdo didelės eilės ties „Dover“ arba sunkios oro sąlygos, terminas gali pasidėti dieną-dvi.

Jei kalbame apie pilną mašiną (FTL), laikas gali sumažėti iki 2–4 dienų. Tiesioginis reisas be sustojimų yra daug greitesnis, tačiau čia taip pat svarbu vairuotojo poilsio režimas, kurį reglamentuoja ES taisyklės. Geriausi pervežėjai visada suteikia realaus laiko sekimą, todėl klientas žino, kur yra jo krovinys, ir nekantriai nebelaukia prie durų.

4. Kokius dokumentus būtina parengti sėkmingam pervežimui?

Dokumentų parengimas – tai pusė sėkmės. Esu matęs situacijų, kai brangūs kroviniai buvo užstrigę pasienio punktuose dėl vienos trūkstamos eilutės dokumentuose.

Bazinį rinkinį sudaro: 1. Komercinė sąskaita faktūra (Commercial Invoice). Joje turi būti nurodytos tikslios prekės, jų kiekis, svoris, vertė ir prekių kodai (HS kodai), pagal kuriuos skaičiuojami mokesčiai. 2. Pakuotės sąrašas (Packing List). Detalus kiekvinis ir svorio aprašymas, padedantis muitinės officeriui patikrinti, ar krovinys atitinka deklaraciją. 3. Ex Works sąskaita (jei prekės paimamos iš sandėlio Anglijoje). 4. CMR sąrašas. Tai tarptautinis vežimo dokumentas, kuris įrodo sutartį tarp siuntėjo ir pervežėjo.

Be to, jei prekės yra specialios (maisto produktai, gyvūnai, chemija), gali prireikti papildomų sertifikatų ar leidimų (phytosanitary certificates, CEP formos ir t.t.). Visada rekomenduoju klientams patikrinti dokumentus dar prieš įkeliant krovinį į mašiną – tai taupo nervingą laiką ir pinigus.

5. Kaip susiformuoja kaina ir ką ji įeina?

Kainos formavimas – sudėtingas procesas, kurį lemia kintamosios rinkos sąlygos. Daugelis klientų mano, kad kaina priklauso tik nuo atstumo kilometrais, tačiau tarptautiniuose reisuose tai tik dalis lygties.

Pagrindiniai kainos komponentai: * Kuro kaina. Kuro kainos svyravimai tiesiogiai veikia frakto kainą. * Kelto arba Eurotunelio kaina. Tai viena brangiausių pozicijų kelionėje iš Anglijos. * Muitinės brokerio paslaugos. Nuo „Brexit“ tai tapo privaloma išlaida, nes be profesionalo deklaruoti prekes beveik neįmanoma. * Angliškų rinkliavų (Road User Levy). Norint važiuoti Anglijos keliais, reikia turėti specialią LEY licenciją. * Užsakymo apimtis. Kasdienis (express) reisas kainuos brangiau nei standartinis, kai krovinys gali būti planuojamos savaitės eigoje.

Optimalus reisas ne visada yra pigiausias. Kartos už 50 eurų mažesnė kaina gali reikšti, kad krovinys bus nuvežtas į tarpinį sandėlį Vokietijoje ir laukias savaitę. Todėl visada vertinu kainos ir kokybės santykį.

6. Ar reikia mokėti muito ir PVM, ir kaip tai veikia?

Tai vienas painiausių klausimų klientams. Nuo 2021 m. sausio 1 d. prekės, keliančios iš JK į ES, laikomos importu.

PVM (Pridėtinės vertės mokestis): Jei gavėjas Lietuvoje yra PVM mokėtojas (turi PVM kodą), importo PVM gali būti apskaičiuotas ir mokamas mokesčių deklaracijoje (taip vadinamas „atidėtas apmokestinimas“). Tai labai palengvina likvidumo poreikį, nes nereikia mokėti pinigų tiesiogiai pasienyje. Jei gavėjas yra fizinis asmuo (ne PVM mokėtojas), PVM turi būti sumokėtas iš karto importo metu, dažniausiai per pervežėjo arba brokerio sąskaitą.

Muitas: Dauguma prekių, keliaujančių iš Anglijos, yra muitų nemokamos (0 % muitinės tarifas), tačiau tai priklauso nuo prekių kilmės ir rūšies. Yra prekių, pavyzdžiui, alkoholio, tabako ar certain tekstilės, kurioms taikomi didesni muitai. Svarbu tiksliai nurodyti prekių kodus (HS kodus), nes nuo jų priklauso mokesčių dydis.

7. Kokius maršrutus naudojame ir kodėl vienas geresnis už kitą?

Yra du pagrindiniai maršrutai, kuriuos naudojame kelyje iš Anglijos į Lietuvą. Pasirinkimas priklauso nuo to, iš kurios Anglijos dalies krovinys pasiimamas.

1. Maršrutas per Dover-Calais (Prancūzija). Tai trumpiausias ir populiariausias kelias per Lamanšą. Keltai arba Eurotunelis veikia kaip vamzdis, judantis dažnai. Tačiau šis maršrutas turi savo „kaklą“ – ties Dover ir Kalė susiformuoja didelės eilės, ypač po „Brexit“, dėl papildomų dokumentų patikrinimų. Jei krovinys skubus, šios eilės gali sugadoti planus.

2. Maršrutas per „North Sea“ (pvz., Hull-Rotterdam, Immingham-Rotterdam arba Hook of Holland). Šis maršrutas ilgesnis, tačiau dažnai ramesnis. Keltai iš šiaurės Anglijos į Olandiją (Nyderlandus) leidžia apeiti eilę ties Kalė. Olandija yra viena efektyviausių šalių pasaulyje muitinės procedūromis, todėl kroviniai dažnai sklandžiai praeina per Roterdamo terminalus. Toliau maršrutas eina per Vokietiją ir Lenkiją į Lietuvą. Mano praktika rodo, kad kroviniai, išsiunčiami iš šiaurės Anglijos (Šiaurės Anglija, Škotija), dažniausiai yra pigiau ir greičiau vežami būtent šia jūros keliu.

8. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas kelyje?

Saugumas yra prioritetas Nr. 1. Pervežiant brangius ar jautrius krovinius, negalima pasikliauti tik vairuotojo sąžine.

Pirmiausia, naudojame profesionalią įrangą krovinio fiksavimui – juostas, užraktus, tentus. Antra, visi mūsų vairuotojai yra apmokyti dirbti su tachografais ir laikytis poilsio režimo, kas mažina avarijų riziką. Trečia, didelę reikšmę turi sekimo sistemos (GPS stebėjimas). Mūsų dispečeriai stebi mašiną 24/7. Jei mašina sustoja neplanuotoje vietoje arba nukrypsta nuo maršruto, mes gauname pranešimą ir nedelsdami susisiekiame su vairuotoju.

Be to, dirbdami su patikimais partneriais Anglijoje, užtikriname, kad krovinys į mašiną pakraunamas tvarkingai, neleidžiant jo „judėti“ važiuojant. Ypatingai tai svarbu gabenant baldus, techniką ar lūžgius. Daugelis pervežėjų siūlo ir draudimą, tačiau geriausia draudimas – tai prevencija.

9. Ar galima pervežti asmeninius daiktus ar automobilius, ir kaip skiriasi šie reisai?

Taip, asmeninių daiktų ir automobilių pervežimas iš Anglijos į Lietuvą yra labai populiarus paslaugos tipas, tačiau jis turi savo specifiką.

Asmeniniai daiktai (kai žmogus grįžta gyventi iš Anglijos) gali būti importuojami be PVM ir muito, jei taikomos „Transfer of Residence“ (gyvenamosios vietos keitimo) taisyklės. Tai reiškia, kad asmuo turi gyventi Anglijoje ne mažiau kaip 12 mėnesių, o prekės turi būti naudotos ir asmeniniam naudojimui. Čia būtina ypatingai atsakingai parengti inventoriaus sąrašą su pasirašymu, kad muitinė netvirtintų, jog tai prekybinis importas.

Automobilių pervežimas dažniausiai atliekamas su autovežiais (vieno ar kelių automobilių) arba, jei automobilis nevažiuoja, įprastame sunkvežimyje (su tralų priekaba). Čia labai svarbi VIN kodo deklaracija ir techninės būklės aprašymas. Automobilių pervežimas dažnai reikalauja papildomų draudimų „Kasko“ tipo pervežimo laikotarpiui. Šie reisai dažnai yra greitesni, nes klientai dažnai laukia transporto priemonės atvykimo.

10. Kokios pagrindinės klaidos, kurias klientai daro planuodami pervežimą?

Per 20 metų esu matęs tą patį scenarijų kartojantįsi vėl ir vėl. Čia yra trys dažniausios klaidos:

1. Vėlavimas su užsakymu. Klientai dažnai laukia, kol paskutinis momentas, ir tada nori, kad krovinys būtų paimtas „vakar“. Optimalus reisas reikalauja planavimo. Geriausia kreiptis iš anksto, kad galėtume suderinti grafiką ir išsirinkti geriausią keltą.
2. Dokumentų nepasitikėjimas. Dažnai klientai siunčia nuotraukas sąskaitų vietoje aiškių PDF failų arba pateikia netikslius svorius. Netikslus svoris gali sukelti didžiulius problemas – mašina gali būti perkrauta ir sustabdyta techninės apžiūros metu arba kelyje.
3. Krovinių pakavimo ignoravimas. Būna, kad klientai patys supako daiktus į dėžes be jokios fiksacijos, o vėliau nusteba, kai atkeliauja sulūžęs stiklas ar suplėšytas baldas. Profesionalus pakavimas į europaletes su apsaugine plėvele yra būtinas norint užtikrinti, kad krovinys atvyks toks pat, kaip išvyko.

Vengiant šių klaidų, reisas tampa sklandžus, o klientas išvengta nereikalingo streso.

Išvada

Optimalus reisas iš Anglijos į Lietuvą nėra tiesiog kelias iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis žinių, patirties ir tikslumo. Po „Brexit“ logistika tapo dar reikšmingesnė verslo ir asmeninio gyvenimo daliai. Nors taisyklės pasunkėjo, rinka prisitaikė, ir šiandien galime pasiūlyti sprendimus, kurie yra tiek ekonomiški, tiek patikimi.

Raktas į sėkmę yra komunikacija ir pasitikėjimas. Kaip ekspertas, visada raginu savo klientus nebijoti klausti ir dalintis informacija. Kuo daugiau mes žinome apie jūsų poreikius ir apie patį krovinią, tuo geriau galime jums pasiūlyti sprendimą, kuris bus tikrai optimalus.

Nepaisant to, ar tai yra viena palete su asmeninėmis daiktais, ar didelis verslo krovinys, tikslas vienas – pasiekti Lietuvą saugiai ir laiku. Pasiruošę dokumentus, pasirinkę tinkamą transporto tipą ir patikimus partnerius, galite būti ramūs – jūsų krovinys keliauja geriausia įmanoma kryptimi. Logistika yra ne tiesiog vežimas, tai verslo ir gyvenimo rėmas, kuris, kai veikia sklandžiai, lieka nematomas, tačiau jo trūkumas jaučiamas iš karto. Pasitikėkite savo pervežėju, ir jūsų reisas iš Anglijos taps nebe iššūkiu, o paprasta kasdiena.