Optimalus kelionės planavimas į Angliją: Kaip užtikrinti komfortą ir ramybę kelyje

Įvadas

Kelionė į Angliją visada buvo ir išlieka ypatingas iššūkis net patirtiems keliautojams. Nors šiais laikais galima pasiekti Didžiąją Britaniją lėktuvu per valandą ar dvi, tačiau daugelis žmonių, kurie vertina laisvę, patogumą ar turi pervežti daugiau bagažo, pasirenka kelią automobiliu. Per daugiau nei dvidešimt metų dirbant tarptautinių pervežimų srityje, esu matęs viską – nuo chaotiškai suplanuotų maršrutų, kurie baigdavosi stresse ir vėlavimuose, iki tobulai suderintų kelionių, kurios atrodė ne kaip pavojingas nuotykis, o kaip prabangus poilsis.

Komfortas – tai ne tik prabangus automobilis ar bilietas į verslo klasę keltuose. Komfortas yra internalizuotas ramumas, žinojimas, kas laukia už kampo, ir gebėjimas išvengti nereikalingų nervų. Anglija yra sala, o tai reiškia, kad kelionėje neišvengiamai susidursite su geometriniais ir logistiniais iššūkiais: Lamanšo sąsiauriu, kitokia kairine eismo puse, specifiniais kelių kodais ir griežtais taisyklėmis. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi, kaip suplanuoti šią kelionę taip, kad ji būtų ne tik efektyvi, bet ir kuo maloniausiai jums bei jūsų keleiviams.

Mes kalbėsime ne tik apie tai, ką pasirinkti – keltą ar tunelį – bet ir apie smulkmenas, kurios dažnai nulemia visos kelionės įspūdį. Kaip išvengti didžiųjų europinių spūsčių? Kada geriau išvykti, kad atvyktumėte atsinaujinęs? Ką daryti, jei orai Lamanše pasidaro cikloniški? Atsakymai į šiuos klausimus padės sukurti tobulą kelionės planą, kurioje prioritetas yra ne greitis, o jūsų gerovė.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Ką geriau pasirinkti didesniam komfortui: keltą ar Eurotunelį?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis. Viskas priklauso nuo to, kaip jūsų organizmas reaguoja į kelionę. Eurotunelis (Eurotunnel) yra pats greičiausias būdas persikelti iš Prancūzijos (Calais) į Angliją (Folkestone). Visa procedūra trunka maždaug 35 minutes, iš kurių 35 minutes automobilis važiuoja geležinkeliu vagonu. Jums nereikia išlipti iš automobilio. Tai idealiu atveju yra patogu taip, kad jums nereikia nieko daryti – tik vairuoti į vagoną ir iš jo. Tačiau jei esate ilgos kelionės išsekamas, tunelis gali atrodyti kaip dar viena stabdžio vieta, kurioje negalima ištiesti kojų.

Keltas siūlo visiškai kitokį komfortą. Jis leidžia išlipti iš automobilio, paeiti į palubę, užsukti į restoraną, papietauti ar tiesiog pagulti ant sofos ir pailsėti. Jei keliuate su vaikais arba šunimis, keltas yra daug palankesnis variantas, nes yra specialios zonos gyvūnų išlaidymui ir žaidimų aikštelės. Be to, keltų kompanijos, tokios kaip "DFDS", "P&O" ar "Irish Ferries", siūlo įvairių klasių bilietus, įskaitant "Club Lounge" su nemokamu maistu ir ramia aplinka. Mano, kaip eksperto, nuomone, jei siekiate maksimalaus fizinio atsipalaidavimo prieš paskutinį kelionės etapą Anglijoje, keltas yra geresnis pasirinkimas. Tai leidžia "perjungti pavaras" ir pailsėti.

2. Kurį maršrutą per Europą pasirinkti, kad vairavimas būtų kuo mažiau įtemptas?

Planuodamas kelionę į Angliją, visada vertinu ne tik atstumą kilometrais, bet ir kelių kokybę bei spūsčių tikimybę. Yra du pagrindiniai "koridoriai": šiaurinis (per Vokietiją ir Belgiją/Olandiją) ir pietinis (per Vokietiją ir Prancūziją). Dažniausiai rekomenduoju vengti didžiųjų miestų centų.

Pavyzdžiui, važiuodamas per Vokietiją, būtina apskaičiuoti "Umweltzone" (ekologinės zonos), kurias gali važiuoti tik tam tikrų emisijų standartų automobiliai. Nors lietuviškos transporto priemonės dažnai atitinka šiuos reikalavimus, bet vengti didelių miestų, tokių kaip Kelnas ar Esenas, visada verčiau. Maršrutas per Olandiją dažnai būna ramesnis, nes keliai ten puikiai prižiūrėti, o vairuotojų kultūra yra šiek tiek kantriamesnė nei Belgijoje, kur spūstys prie Briuselio gali sudaryti rimtą grėsmę komfortui.

Jeigu keliuate iš Lietuvos, optimalu yra nukeliauti iki Lenkijos-Vokietijos pasienio, toliau per Ščeciną arba Berlyną (tačiau aplenkiant miestą per apylankas), ir toliau į vakarus. Svarbiausias komforto elementas čia – ypač kelyje į uostą – yra reguliūri poilsio pertraukos. Nenusileiskite prie pirmojo degalinės stulpelio – ieškokite didesnių poilsio aikštelių ("Rasthof") Vokietijoje, kurioje galite ne tik užpilti kuro, bet ir gerti gerą kavę bei pavalgyti šiltą maistą, o ne tik užkandžius.

3. Kokia geriausia kelionės data ir laikas, kad išvengtumėte streso?

Laiko planavimas yra pusė sėkmės. Per savo karjerą pastebėjau, kad stresas kelyje dažniausia kyla dėl skubėjimo. Jei jūsų keltas išplaukia 14:00 valandą, o jūs dar esate 400 km atstumu, tai ne kelionė, o lenktynės.

Rekomenduoju kelionę planuoti su dviem dienų marža, jei tai įmanoma. Jei keliaujate poilsiui, skirti vieną dieną tam, kad nuvažiuotumėte pusę atstumo iki Lamanšo sąsiaurio ir pernakvotumėte viešbutyje ar netgi automobilyje poilsio aikštelėje (jei turite tinkamą įrangą), drastiškai padidins komfortą. Tada antrą dieną galite ramiai važiuoti į uostą, neskubėdami.

Kas dėl savaitės dienų, vengiame penktadienių ir sekmadienių. Penktadieniais visi Europoje grįžta namo arba pradeda savaitgalio išvykas, todėl spūstys prie Briuselio, Antverpeno ir Calais yra katastrofiškos. Sekmadieniais panašus vaizdas – žmonės grįžta iš atostogų. Geriausia diena komfortiškam važiavimui yra antradienis arba trečiadienis. Taip pat verta atsižvelgti į mokyklinių atostogų laikotarpius Anglijoje ir kontinentinėje Europoje – "Half-term" atostogos Jungtinėje Karalystėje sukelia didžiulius antplūdžius uostuose.

4. Kaip pasiruošti automobiliui ilgai kelionei, kad jis neigtų komforto?

Automobilis tampa jūsų antruoju namu kelyje, todėl jo būklė tiesiogiai veikia jūsų savijautą. Pirmiausia, patikrinkite amortizatorius. Jei kelyje kiekvienas įtviras guli būna jaučiamas kaip smūgis į stuburą, po 1000 kilometrų jausitės sulaužęs. Geras pakabos valymas ir patikrinimas yra būtinas.

Antra, klimato kontrolė. Ilgos kelionės su išjungta kondicionieriumi vasarą arba blogai veikiančiu šildymu žiemą sukelia nuovargį. Būtinai užtikrinkite, kad automobilio viduje būtų nuo 20 iki 22 laipsnių šilumos. Taip pat labai svarbi akustinė izoliacija. Jei jūsų automobilis triukšmingas, po kelias valandas vairuojant ausys pradeda skaudėti, o tai sukelia galvos skausmą. Šiek tiek geresnės padangos, mažiau triukšmo skersai vamzdžių (jei tai sunkvežimis ar mikroautobusas) arba tiesiog sumazėjęs garso lygis leis atvykti daug gaivesniu.

Galiausiai, neužmirškite apie ergonomiką. Jei vairuojate savo automobilį, turbūt įpratę, bet jei nuomajatės, paskirkite laiko prisitaikyti vairo aukštį ir sėdynės padėtį. Neteisinga sėdynės padėtis gali sukelti nugaros skausmus, kuris užgožs visą kelionės malonumą.

5. Ar verta rinktis keltų kabiną (kajutę) trumpam perplaukimui?

Daugelis keliautojų mano, kad kajutė reikalinga tik tada, kai keltas plaukia naktį arba kelionė trunka daugiau kaip 4 valandas. Tačiau kalbant apie komfortą, kajutė gali būti gelbėjimas net ir 90 minučių perplaukime. Kodėl? Todėl, kad ji suteikia privatumo.

Įsivaizduokite: jūs tiesiog nukeliavęs 800 kilometrų, esate pavargęs, gal vargina nugarą, o aplinkui sukuria triukšmas vaikų šeimos ar grupės turistų. Nuvykęs į kajutę, galite užsidaryti duris, numesti ant lovos, uždaryti akis ir tiesiog pailsėti 45 minutes. Tai leidžia "nustatyti laikrodį" į nulį prieš įvažiuojant į Angliją, kur kairėje pusėje eismas gali sukelti papildomą stresą. Be to, kajutėse dažnai yra individualios vonios, kas yra didelis pliusas šeimoms su vaikais arba vyresniems žmonėms. Jei jūsų biudžetas leidžia, kajutė yra investicija į jūsų fizinę būklę, o ne prabanga.

6. Kaip "Brexit" pasikeitimai veikia kelionės komfortą ir ką reikia žinoti iš anksto?

Nuo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos kelionės pasikeitė ne tik formaliai, bet ir emociniu lygmeniu. Anksčiau perėjimas per pasienį buvo formalumas, dabad – tai gali būti eilės. Kad išvengtumėte streso prie pat pasienio kontrolės, būtinai pasiruoškite dokumentus iš anksto.

Komfortas čia reiškia "žinoti savo dalykus". Turite su savimi ne tik pasus, bet ir (jei reikalinga) vizas, sveikatos draudimą (EHIC kortelės jau nebegalioja taip kaip anksčiau, reikia GHIC). Labai svarbu nepamiršti apie maisto produktus. Į Angliją nebegalima vežti mėsos ar pieno produktų iš ES (išskyrus kūdikių maistą ir medicininius reikmenis tam tikrais kiekiais). Jei pasienio pareigūnas ras jūsų bagaže dešrą ar sūrį, ne tik prarasite produktus, bet ir prarasite laiką bei gausite nemalonių emocijų.

Taip pat dabar reikia skelbti savo gyvūnus, jei juos vežate. Tai atliekama iš anksto internetu. Jei bandysite daryti tai uoste, prarastumėte valandą ar daugiau. Mano patarimas: atsispausdinkite visus kvitus ir vizų dokumentus, turėkite juos rankose, o ne paslėptę giliai bagažinėje. Tai greitins procesą keliskart.

7. Kaip susitvarkyti su vairavimu Anglijoje (kairėje pusėje) ir išvengti baimės?

Tai vienas didžiausių komfortą slopinančių faktorių. Vairuoti kairėje pusėje yra nenatūralu tiems, kurie įpratę prie dešinės. Stresas čia kyla ne iš vairavimo pačio, o iš baimės padaryti klaidą sankryžose ar žieduose. Kaip ekspertas, rekomenduoju keisti savo įpročius dar kelyje, prieš pasiekiant Angliją.

Pirmiausia, įsidėkite lipduką "Keep Left" ant priekinio stiklo (iš vidaus) – tai jums kas kelias sekundes primins, kur reikia laikytis. Antra, pasirūpinkite navigacijos nustatymais. Nustatykite navigaciją taip, kad ji praneštų apie eismo juostas ("Keep left" ar "Turn right"). Dauguma šiuolaikinių sistemų to gali.

Atvykę į Angliją, pirmąją valandą nevairuokite per Londoną ar didmiesčius. Išsilaipinę kelte ar išėję iš tunelio, pirmiausia nukeliaukite mažesniais keliais (A roads) arba automagistrale (M20/M2), kol įgysite "raumenų atmintį". Komfortas čia susideda iš pasitikėjimo savimi. Jei jaučiate, kad pradėjote panikuoti, nebijokite užsukti į pirmąją aptarnavimo aikštelę ("Services"), pailsėti ir susivokti. Neskubėkite – Anglijoje vairuotojai dažniausiai kantri, jei matyti, kad ką nors bandote įsisavinti, nors sunkiųjųjų transporto vairuotojai gali būti agresyvesni.

8. Kokios apgyvendinimo paslaugos rekomenduojamos poilsio pertraukoms kelyje?

Komfortinga kelionė negali vykti be kokybiško poilsio. Vakarų Europoje, ypač Vokietijoje ir Belgijoje, yra itin geras tinklas "Autohof" arba "Rasthof" aikštelių. Jos skiriasi nuo paprastų degalinių tuo, kad ten yra restoranai su virta maistu, dušai, netgi maži moteliai. Jei jaučiate nuovargį, sustoti ties tokiu "Rasthof" yra geriau nei bandyti pasiekti tikslą išjungtomis akimis.

Taip pat verta paminėti "Truckstops" (sunkvežimių stovėjimo aikšteles). Daugelis jų dabar yra pritaikytos ir lengviesiems automobiliams, siūlo švarius dušus už nedidelį mokestį. Po 10-12 valandų vairavimo šiltas dušas gali padaryti stebuklus.