Optimalus kelionės maršrutas į Angliją: be persėdimų ir greitai

Įvadas

Per daugiau nei dvi dešimtis metų dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, daugybę kartų girdėjau tą patį klausimą: „Kaip kuo greičiau ir be nereikalingų rūpesčių nuvykti į Angliją?“. Nors atrodo, kad šiandieninės technologijos ir išvystytas kelių tinklas turėtų užtikrinti paprastą atsakymą, realybė yra šiek tiek kompleksinė. Kelionė į Jungtinę Karalystę nėra paprasta važiavimas per vieną valstybę – tai yra strateginis planavimas, kuris apima ne tik geografinius atstumus, bet ir muitinės procedūras, kelių mokesčius bei specifinius transporto priemonių reikalavimus.

Kai kalbame apie „optimalų maršrutą be persėdimų“, turime omenyje tokį kelią, kuris minimizuoja stresą, nereikalauja keisti transporto priemonės viduryje kelionės (pavyzdžiui, išlipti iš traukinio į autobusą) ir leidžia kuo efektyviaiau panaudoti laiką. Dažniausiai toks maršrutas reiškia nuvažiuoti automobiliu arba mikroautobusu iki vieno iš „sąsiaurio“ perėjimų taškų – jūrų uosto arba Eurotunelio – ir jį kirsti tiesiogiai. Nors skrendant lėktuvu kelionė trunka trumpiau, logistika atvykus vietovėje (bagažas, pervežimas iš oro uosto) dažnai suėda laiką, kurį sutaupėte ore. Todėl asmeninis arba krovininis automobilis vis dar lieka patogiausiu ir lankstesniu sprendimu tiems, kurie nori vežtis daugiau daiktų arba keliauti su šeima.

Šiame straipsnyje aš pasidelsiu ant to detaliau, pasidalinsiu savo patirtimi ir pateiksiu aiškų veiksmų planą. Mes aptarsime ne tik pačią trasą, bet ir tai, ką reikia žinoti prieš išvykstant, kad kelionė nevirštų košmaru. Esu matęs viską – nuo paprastų Technikos apžiūros (TA) praleidimų iki sudėtingų situacijų pasienio punktuose po „Brexit“. Ši žinios padės jums išvengti tų klaidų, kurias dažnai daro naujokai. Kelionė į Angliją gali būti maloni nuotykių dalis, jeigu tik viską gerai suplanuojate.

Taigi, kur reikia važiuoti? Populiariausiu ir greičiausiu maršrutu iš Lietuvos laikomas kelias per Lenkiją, Vokietiją, Nyderlandus (arba Belgiją) ir Prancūziją, link Kalė arba Dunkerko uostų, arba tiesiogiai į Eurotunelio terminalą Šerburane (Coquelles). Šis maršrutas yra apie 1800–2000 km ilgio, priklausomai nuo konkretaus išvykimo vietos ir tikslinio taško Anglijoje. Nors atstumas didelis, kelių kokybė (ypač Vokietijoje ir Prancūzijoje) leidžia įveikti jį santykinai greitai. Tačiau yra ir alternatyvų, pavyzdžiui, keltas iš Nyderlandų (Hook of Holland) į Harwich, kuris leidžia išvengti Prancūzijos, bet dažniausiai brangnesnis ir reikalauja ilgesnio laiko jūroje.

Svarbu paminėti, kad po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos („Brexit“), pasienio kontrolės pasikeitė. Dabar net ir trumpam išvykstantiems į Angliją reikia būti pasiruošusiems pateikti paso duomenis ir atsiskaityti už galimas muitines procedūras, jei keliaujate ne tik su asmeniniais daiktais. Šie papildomi etapai gali šiek tiek prailginti kelionę, tačiau su tinkamu paruošimu jie neturi tapti stabdžiu.

Geriausias būdas mąstyti apie šią kelionę – tai ne kaip važiavimą „iš taško A į tašką B“, o kaip grandinę iš kelių etapų. Kiekvienas etapas turi savo niuansų: Vokietijos greitkeliai (Autobahn) ir jų greičio limitų nebuvimas (arba juos nustatantys skydeliai), Belgijos ir Prancūzijos mokami keliai, galiausiai – patrigubas pasienio kontrolės prieš įplaukiant į keltą arba įvažiuojant į traukinį. Visa tai sujungta į vieną vientisą procesą, kurį mes dabar išanalizuosime išsamiau, atsakydami į dažniausiai kylančius klausimus.

DUK (Dažniausiai uždukami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau 10 klausimų, kuriuos dažniausiai girdėju iš savo klientų ir draugų, planuojančių kelionę į Angliją. Atsakymai į juos paremti mano ilgamete praktika ir žiniomis apie šiuolaikinę logistiką.

1. Koks yra greičiausias maršrutas automobiliu iš Lietuvos į Angliją?

Greičiausias ir dažniausiai naudojamas maršrutas veda per Lenkiją (automagistralė A2), Vokietiją (A2, A3, A1 arba A30), Nyderlandus arba Belgiją (priklausomai nuo tikslaus taško) ir Prancūziją (A1, A26) iki Kalė miesto. Ten turite dvi pagrindines pasirinkimo galimybes: važiuoti keltu (DFDS arba P&O) į Doverį, kuris trunka apie 90 minučių, arba pasirinkti „Eurotunnel Le Shuttle“ (traukinys), kuriuo važiuojate 35 minutes. Traukinys yra techniškai greičiausias persikėlimo būdas, nes jis dažniau plaukioja (kas 15–30 minučių), o keltų tvarkaraštis gali būti šiek tiek retesnis. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad prieš įvažiuojant į tunelį, būtina atvykti maždaug 30–60 minučių anksčiau dėl saugos patikros. Bendrasis nuvažiavimo laikas nuo Vilniaus iki Londono (įskaitant vieną pertrauką ir persikėlimą) svyruoja nuo 20 iki 24 valandų, jei važiuojate be ilgos nakties poilsies. Tačiau saugumo sumetimais visada rekomenduoju daryti bent vieną ilgesnę (4–5 valandų) pertrauką nakčiai.

2. Ar verta rinktis keltą vietoj Eurotunelio?

Tai priklauso nuo jūsų prioritetų ir biudžeto. Mano patirtis rodo, kad Eurotunelis yra optimalus tiems, kurie vertina laiką ir nori patekti į Angliją kuo greičiau. Jūra niekada nebuvoa problema – tunelis veikia nepriklausomai nuo oro sąlygų. Be to, jums nereikia išlipti iš automobilio, ką labai vertina vairuotojai su vaikais ar gyvūnais. Keltas, savo ruožtu, gali būti „poilsio“ etapas. Jūs galite išlipti, pavalgyti restorane, atsipalaiduoti (ypač jei renkatės keltą iš Nyderlandų į Harwich, kuris yra ilgesnis). Taip pat keltai dažnai siūlo pigesnius bilietus, jei juos užsakančite iš anksto arba keliaujate ne populiariausiomis valandomis. Tačiau keltai gali būti veikiami audrų, kas gali sukelti nedidelius vėlavimus. Jei jūsų tikslas – greitis ir efektyvumas, rinkitės tunelį. Jei norite pasimėgauti jūra ir pigiau keliauti – keltas gali būti geras pasirinkimas.

3. Kokius dokumentus būtina turėti pasienio kontrolėje po „Brexit“?

Tai viena svarbiausių sričių, kurioje padarydami klaidą galite sugadinti kelionę. Nuo 2021 metų Lietuvos piliečiams, kaip ir visiems ES piliečiams, reikalingas galiojantis paso dokumentas (asmens tapatybės kortelė nebėra tinkama įveikti JK sienos). Be to, jei jūs ne ES šalies pilietis, gali reikėti vizos. Jei važiuojate svetimų šalių numeriais (ne Lietuvos), būtinai patikrinkite, ar turite Tarptautinę vairuotojo kortelę, jei jūsų vairuotojo pažymėjimas nėra lotyniškais rašmenimis. Taip pat labai svarbu turėti „Green Card“ – žaliąją draudimo kortelę, kuri patvirtina, kad jūsų transporto priemonė yra apdrausta civilinės atsakomybės draudimu Jungtinėje Karalystėje. Be šios kortelės jums neleis įvažiuoti net į keltą ar tunelį. Jei keliaujate su nuosava arba įmonės transporto priemone, kuria ketinate prekiauti arba atlikti darbus, reikės PRRS (Prekybinės transporto priemonės registravimo sertifikato), bet tai daugiau taikoma profesionaliems vežėjams.

4. Kaip susitvarkyti su muitine ir ką leisti vežti?

Dabar, kai JK nebe ES narė, egzistuoja muitinės kontrolė tiek išvykstant, tiek atvykstant. Jei keliaujate asmeniniais tikslais ir nevežate jokių prekių parduoti, Jums nereikia deklaruoti daiktų, jei jie skirti asmeniniam naudojimui ir neviršija tam tikrų normų. Atkreipkite dėmesį į suvalgytų maisto produktų draudimus. Į Angliją negalima suvežti mėsos, pieno produktų ir kai kurių vaisių iš ES šalių (išskyrus labai mažus kiekius asmeniniam vartojimui, pvz., mėsos kūdelę prieš akis). Aš visada patariu klientams nebandyti vežti dešrų, sūrių ar kiaušinių krepšeliuose – muitininkai yra labai griežti šiuo klausimu, o baudos gali būti didelės. Jei vežate brangius daiktus (pvz., naują nešiojamąjį kompiuterį ar brangias laikrodžius), gali tekti įrodinėti, kad jie jums priklauso ir kad juos neplanuojate parduoti (pavyzdžiui, rodant pirkimo čekius).

5. Kiek kainuoja toks maršrutas ir kur didžiausios išlaidos?

Kelionės kaina susideda iš kelių dalių: kuras, kelių mokesčiai (vignetės ir mokami keliai), ir persikėlimas per Lamanšą. Kuras – didžiausia kintamoji dalis. Vokietijoje ir Nyderlanduose kuras paprastai brangesnis nei Lenkijoje, tačiau Prancūzijoje kainos gali svyruoti. Gera žinia ta, kad Vokietijoje nėra fiksuotų kelių mokesčių automobiliams (skirtingai nei sunkvežimiams), tačiau ten yra nemažai vietų, kur reikalinga „Umweltplakette“ (ekologinė kortelė) – be jos negalivažiuoti į žaliuosius miestus. Didžiausios išlaidas keliautojus dažnai staigina Prancūzijos automagistralių mokesčiai (péage). Nuvažiuoti nuo Belgijos sienos iki Kalės kainuoja apie 30–40 eurų. Pats persikėlimas (keltas ar tunelis) kainuoja nuo 80 iki 200 eurų vienam krypčiui, priklausomai nuo sezono, užsakymo laiko ir automobilio aukščio. Visoje kelionėje vienam krypčiui reikėtų numatyti 250–400 eurų vienam automobiliui (be nakvynės ir maisto), priklausomai nuo automobilio suvartojamo kuro.

6. Ar yra kokių nors specialių vairavimo Anglijoje niuansų, apie kuriuos reikia žinoti iš karto?

Tai vienas svarbiausių saugumo klausimų. Anglijoje važiuojama kairiąja juosta. Pirmąsias kelias minutes tai gali būti labai painu, ypač sužings į žiedines sankryžas (roundabouts), kurios Anglijoje yra išplitusios kaip niekur kitur. Mano patarimas: vos tik išvažiavę iš keldo ar išlipę iš traukinio Doverio ar Folkstono uoste, sustokite sažinioje (pirmoje galimybėje) ir prisiminkite: vairuotojas visada yra ties viduriu kelio. Taip pat nepamirškite, kad posūkiai į sankryžose taip pat keičiasi – „dešinė“ dabar yra „saugioji“, o „kairė“ – skubioji. Be to, Anglijoje yra griežti greičio limitai, daugybė vaizdo stebėjimo kamerų, o miestuose dažnai matote „20 mph“ (apie 32 km/h) zonas. Būkite budrūs. Taip pat nepamirškite, kad daugumoje vietų neleidžiama sukti į raudoną šviesą (net dešinėn), jei nėra specialaus leidimo ženklo.

7. Ką daryti, jei kelyje sugenda automobilis?

Profesionalas visada pasakoja: „Gerk vandenį, kol vanduo teka“. Prieš išvykstant būtina patikrinti automobilio techninę būklę: tepalus, skysčius, padangas (ypač, jei kelionė planuojama žiemą). Tačiau avarijos gali įvykti ir su geriausiu automobiliu. Jei tai nutinka Vokietijoje arba Prancūzijoje, būtinai turėkite su savimi „Euro accident form“ (Europos avarijos deklaraciją), kurią užpildžiate su kita šaliimi, jei įvykė buvo eismo įvykis. Jei tiesiog sugenda automobilis, skambinkite į savo draudimo kompanijos pagalbos liniją (ji turi veikti visoje Europoje). Svarbu: ant automobilio turi būti šalies kodas (LT) arba atitinkamas lipdukas, kad pagalbininkai suprastų, iš kurios šalies atvykote. Jei nutiko Prancūzijoje ir esate greitkelio (péage) juostoje, nenaudokite mobiliojo telefono už vairo – nuvažiuokite iki artimiausios poilsio aikštelės arba geltonojo telefono bokšto.

8. Kaip planuoti poilsį ir kur geriausia nakvyti?

Vairuotojo nuovargis yra didžiausias priešas. Yra taisyklės, nurodančios, kad sunkvežimių vairuotojai turi ilsėtis po 4,5 valandų vairavimo, tačiau asmeninių automobilių vairuotojams tokių grieštų taisyklių nėra. Visgi, dėl saugumo aš visada rekomenduoju taikyti panašų grafiką: važiuoti maždaug 3–4 valandas, tada 15–20 minučių pertrauka. Nakvynių pasirinkimas labai didelis. Vokietijoje ir Prancūzijoje gausu „Autohof“ arba „Aire de repos“ – poilsio vietų prie greitkelių. Jos yra saugios, turi kavinių ir tualetų. Prancūzijoje daugelis jų nemokamos, tačiau tenka mokėti už dušą. Vokietijoje dažniausiai reikia sumokėti 1–2 eurus už privažiavimą. Jei norite ilsėtis ilgiau (nakotis), geriau rezervuoti viešbutį pakelėje (pavyzdžiui, „Campanile“, „Premiere Classe“ ar „Ibis“), nes jie yra pigūs, švarūs ir saugūs. Niekada nenaudokite atsitiktinių neapsaugotų kiemų poilsio – tai rizikuojate susidurti su vagystėmis.

9. Ar įmanoma keliauti su augintiniais (šunimis, katėmis)?

Žinoma, ir tai yra ganėtinai paprasta, tačiau reikalauja griežtos dokumentacijos. Pagal ES taisykles (kurių Anglija dabar laikosi atskirai, bet principai panašūs), jūsų augintinis turi būti mikroschemuotas (čipas) ir turėti galiojantį pasą. Taip pat reikalinga skiepyjimas nuo pasiutligės (paskutinis reikšmingas skiepas turi būti padarytas ne mažiau kaip 21 dieną prieš kelionę, bet ne vėliau kaip nustatyta galiojimo laiku). Svarbus dalykas: į Angliją atvykus, būtina gydytojo patvirtintas gydymas nuo kirminų (echinokokozės). Šis gydymas turi būti atliktas ne mažiau kaip 24 valandos ir ne daugiau kaip 120 valandų (5 dienos) prieš įvažiuojant į JK. Jei šios taisyklės nebus laikomos, jums gali neleisti įveikti sienos arba gyvūnas bus siunčiamas į karantiną. Keliaujant keltu ar tuneliu, gyvūnai turi būti transporto priemonėje (tunelyje) arba specialiose patalpose (keltuose), todėl būtinai nurodykite juos užsakant bilietus.

10. Kokios pagrindinės klaidos, kurias daro keliautojai pirmą kartą važiuodami į Angliją?

Pagrindinė klaida – pernelyg optimistiškas laiko planavimas. Žmonės dažnai mano, kad nuvažiuoti 2000 km įveikti per 18 valandų be ilgos pertraukos yra įmanoma saugiai. Tai ne tik pavojinga, bet ir nelegalu kai kuriose šalyse (nuovargio vairavimas gali būti baudžiamas). Kita dažna klaida – nerūpestingumas dokumentais. Užmirštas pasas arba „Green Card“ gali sustabdyti kelionę prieš pat uostą. Trečia klaida – pinigų nebuvimas. Nors viskur galima mokėti kortele, rekomenduoju turėti šiek tiek grynųjų (eurų ir svarų sterlingų) atsarginiam fonui, ypač Prancūzijoje mokamose trasose arba mažose parduotuvėse. Ir galiausiai – nėra pasiruošimas vairavimui kairiąja juosta.