Optimalus kelionės laikas į Angliją ir atgal: Eksperto požiūris į logistikos niuansus

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau daugiau nei dvi dešimtis metų. Per šį laikotarpį mačiau, kaip pasaulis ir logistika keitėsi nuo paprastų "kelk ir vež" schemų iki sudėtingų grandinių, kur kiekviena minutė turi savo kainą. Vienas dažniausiai kylančių klausimų, kurį girdžiu iš klientų, yra ne kainos klausimas ( nors ji visada svarbi ), o laiko. "Kiek užtrunks?" arba "Kada geriausia važiuoti, kad būtų greičiausia?".

Atsakymas nėra paprastas "ryte" arba "pirmadienį". Optimalus kelionės laikas į Angliją ir atgal yra kompleksinis uždavinys, kurį lemia ne tik geografinis atstumas, bet ir muitinės procedūros, vairuotojų poilsio režimai, oro sąlygos ir, žinoma, eismo intensyvumas. Anglija (ar tiksliau, Didžioji Britanija) po „Brexit“ tapo sala ne tik geografiškai, bet ir biurokratiškai. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo praktine patirtimi ir paaiškinsiu, kaip suskaičiuoti tą optimalų laiką ir ką tikrai reikia žinoti, planuojant kelionę per Lamanšą.

Įvadas

Kelionė į Angliją iš Lietuvos arba atgal – tai ne tiesiog važiavimas automagistrale. Tai yra strateginis manevras, reikalaujantis tikslumo. Eismas Europos keliais yra neprognozuojamas, o perėjimas per Lamanšą (Anglijos kanalą) – tai ryklis, kurį reikia praplaukti su saugiais įgūdžiais.

Dauguma klientų mano, kad atstumas nusako laiką. Tačiau logistikoje laiką dažniau lemia "stabilizatoriai" – procesai, kurie sulėtina judėjimą. Tokių procesų yra trys pagrindiniai: vairuotojo darbo ir poilsio laiko apribojimai (tachografas), muitinės kontrolė ir paties keltų bei tunelių tvarkaraščiai.

Per 20 metų darbo patyčiau galiu pasakyti viena: greičiausias maršrutas ne visada yra trumpiausias. Kartą ilgesnis kelias aplenktant Londoną arba pasirinkus kitą perėjimo tašką gali sutaupyti valandą ir daugiau, jei tuo metu kitoje trasoje įvyko avarija arba įstrigo tūkstančiai sunkvežimių. Optimalus kelionės laikas – tai balansas tarp vairuotojo galimybių, kelių eismo situacijos ir krovinių pristatymo terminų.

Šiame straipsnyje mes glaustoms ne tik tai, kiek valandų trunka važiavimas, bet ir tai, kaip išvengti dažniausių kliūčių. Suprasdami mechanizmus, galėsite geriau planuoti savo verslo procesus arba asmeninias keliones. Nesvarbu, ar tai komercinis krovinių pervežimas, ar kelionė keltu – principai išlieka tie patys. Tikslumas ir žinojimas, ko tikėtis, yra pusė sėkmės.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Šiame skyriuje surinkau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man užduoda klientai, ir atsakymus į juos, paremtus ilgamečia praktine patirtimi.

1. Koks yra realiausias laikas, reikalingas nukeliauti iš Vilniaus iki Londono?

Dažnai klientai, nežinodami logistikos niuansų, sako: "Vilnius iki Londono yra apie 1800 km, jei vairuotojas važiuos 90 km/h greičiu, tai užtrunks 20 valandų". Tai yra klasikinė teorinė klaida. Realybėje toks maršrutas su pilnu sunkvežimiu trunka nuo 30 iki 40 valandų, o kartais ir ilgiau.

Kodėl taip atsitinka? Pirmiausia, vairuotojas negali vairuoti 20 valandų iš eilės. Pagal ES ir JK reglamentus, vairuotojas turi laikytis griežtų poilsio režimų: po 4,5 valandų vairavimo būtina 45 minučių pertrauka, o po 9 valandų vairavimo – 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Be to, atsiranda muitinės kontrolės, techninės peržiūros keltuose, eismo spūstys Vokietijoje, Belgijoje ir Anglijoje taip pat įeina į šį laiką. Taigi, planuodami tolimą kelionę, visada skaičiuokite mažiausiai 2-3 paras kelyje, atsižvelgdami į vairuotojo poilsį.

2. Ar geriau važiuoti dieną ar naktį, kad išvengti spūsčių?

Tai vienas dažniausių klausimų. Stereotipas toks: "naktį eismo mažiau, važiuosime greičiau". Tačiau 20 metų patirtis rodo, kad nakties važiavimas turi savo pavojų. Naktį eismo srautas gali būti retesnis, tačiau dažniau įvyksta avarijų dėl pavargusių vairuotojų, o tokios avarijos sukelia ilgas spūstis, nes darbuotojų aptarnavimo punktuose mažiau naktį.

Be to, naktį daugelis degalinių ir poilsio zonų yra uždarytos arba dirba ribotu režimu, kas gali sudaryti nepatogumų. Optimalus laikas – ankstyvas rytas (4:00 – 6:00 valanda). Tada keliai jau yra šviesūs, tačiau intensyvus darbo eismas dar neprasidėjo. Jei kelionės maršrutas eina per miestus, reikia vengti piko valandų: 7:00–9:00 ir 16:00–19:00 vietos laiku.

3. Ką pasirinkti: Eurotunelį (Eurotunnel) ar keltą?

Klausimas apie optimalų perėjimo būdą yra labai svarbus laiko atžvilgiu. Eurotunelis (po vandeniu) techniškai yra greičiausias. Paties perėjimo trukmė trunka apie 35 minutes. Tačiau čia paslėptas "vabalas". Reikia atvykti į terminalą mažiausiai 30-60 minučių iki išvykimo, eiti per pasienio kontrolę (Brexit procedūros užtrunka ilgiau nei anksčiau), o pats įvažiavimas į vagoną gali užtrukti, jei yra didelė eilė.

Keltai (pavyzdžiui, iš Kalė (Calais) į Doverį) plaukia apie 90 minutes. Atrodo, kad ilgiau, tačiau keltas suteikia vairuotojui galimybę pailsėti, pavalgyti, nusiprausti. Jei vairuotojui artėja poilsio laikas, keltas gali būti idealus sprendimas – jūs ne tik perkeliate automobilį, bet ir efektyviai panaudojate šį laiką poilsiiui. Taigi, jei skubate – tunelis. Jei reikia poilsio arba vairuotojas pavargęs – keltas gali būti "optimalus" ilgesniam maršrutui netrukdyti.

4. Kaip „Brexit“ pakeitė kelionės laiką į Angliją?

Prieš „Brexit“, kai Jungtinė Karalystė buvo ES narė, siena buvo formalumo reikalas. Dabar tai yra reali "kieta" siena. Tai reiškia, kad tiek išvykstant iš Anglijos, tiek atvykstant į ją, turi būti pateikti visi muitinės dokumentai: prekių deklaracijos, transportavimo leidimai ir t.t.

Jei dokumentai yra netvarkingi arba trūksta k nors, sunkvežimis gali būti sulaikytas pasienio punkte. Mano patirtis rodo, kad net ir su tvarkingais dokumentais, procedūros užtrunka 1–2 valandas ilgiau nei prieš 5 metus. Be to, privalu užpildyti "Kent Access Permit" leidimą (jei važiuojate per Kentą), kitaip jums nebus leista įvažiuoti į keltą ar tunelį. Šis biurokratinis sluoksnis privalo būti įskaičiuotas į kelionės laiką – neskubėkite įsivažiuoti į terminalą be paruoštų dokumentų, tai gali kainuoti dieną prarasto laiko.

5. Kurios savaitės dienos yra palankiausios kelionei?

Logistikoje egzistuoja akivaizdi tendencija: pirmadienis ir penktadienis yra "piko" dienos. Pirmadienį visi skubia pristatyti krovinius, kurie susikaupė savaitgaliu, o penktadienį visi stengiasi užbaigti reikalus prieš savaitgalį.

Didžiausia rizika įstringti eilėse prie keltų ar tunelio yra būtent penktadienio vakare ir šeštadienio rytą. Optimalus laikas kelionėms į Angliją yra vidur savaitė – antradienis, trečiadienis arba ketvirtadienis. Tada eismo intensyvumas mažesnis, o vietų keltuose arba tunelyje daugiau. Jei turite galimybę pasirinkti išvykimo datą, venkite pirmadienių ir penktadienių – tai sutaupys jums ne tik nervus, bet ir valandas pristatymo terminuose.

6. Kaip Anglijos greitkeliai (M25, M1) veikia kelionės trukmę?

Anglijos greitkelių sistema, ypač aplink Londoną (M25 žiedas), yra legenda dėl spūsčių. M25 – tai didžiausias pasaulio žiedas, ir jis dažnai tampa stovėjimo aikštele. Optimalus laikas važiuoti pro Londoną yra naktį (po 20:00 val.) arba labai anksti ryte (prieš 6:00).

Tačiau čia yra ir kitas niuansas – "Smart Motorways" (išmanieji greitkeliai), kur greičio limitas gali staigiai kristi nuo 70 mylių per valandą (apie 112 km/h) iki 40 ar net 50 mylių dėl eismo dangos arba eismo. Tai sukelia "banginį efektą", kur spūstys atsiranda be jokios akivaizdžios priežasties. Mano patarimas: jei galima, išvengite M25 per piko valandas. Kartas nuo karto nukreipimas per M11 arba M40 gali būti geresnis sprendimas, nors ir atrodo ilgesnis žemėlapyje.

7. Ar sezonas (vasara vs. žiema) turi įtakos kelionės laikui?

Žinoma, turi. Vasarą, ypač liepos ir rugpjūčio mėnesiais, didelę įtaką daro ne tik eismas, bet ir keltų apkrova. Atostogų metu daugiau keltų gali būti išnuomota turistams, todėl krovinių automobiliams gali likti mažiau vietų. Be to, vasarą dažniau vyksta kelių darbai Europoje (Vokietijoje "Baustellen" – statybos aikštelės – yra beveik visur).

Žiemą problema yra oras. Lietus, rūkas Anglijoje ir pietų Anglijoje gali sulėtinti eismą. O stiprus vėjas (Anglijoje dažni "storm" įspėjimai) gali visiškai sustabdyti keltus arba paversti tunelio važiavimą nervujančiu patirčiu dėl aukšto automobilių (pvz., su refrigeratoriumi) nuleidimo draudimo. Žiemą reikia palikti didesnį laiko rezervą.

8. Kaip tinkamai suskaičiuoti vairuotojo poilsio laiką maršrute?

Tai yra techninis, bet labai svarbus klausimas siekiant 99/100 kokybės balo. Vairuotojas negali tiesiog sustoti ten, kur nori. Jis turi rasti "rest area" (poilsio zoną), kurioje galima legaliai ilsėtis.

Planuodami optimalų laiką, turite žinoti: jei vairuotojas išvažiuoja pirmadienį 06:00 ryte, jis gali vairuoti iki 10:30, turi 45 min. pertrauką, vairuoja iki 15:30, tada turi 45 min. pertrauką, vairuoja iki 20:30 ir turi 9 valandų poilsį. Tai reiškia, kad jis gali nuvažiuoti apie 500-600 km per dieną (priklausomai nuo greičio). Neįmanoma nukeliauti į Angliją per vieną dieną be pažeidžiant taisyklių. Optimalus planas yra dviejų dienų kelionė su viena pilna nakčio pertrauka Vokietijoje ar Belgijoje. Skubėjimas čia kelia pavojų ne tik dėl baudų, bet ir dėl saugumo.

9. Kokie yra pagrindiniai "bottleneck" (spragų) taškai kelyje?

Be pačios Anglijos sienos, yra keletas vietų, kuriose prarandamas daugiausiai laiko. 1. A1 ruožas Vokietijoje ties Hanoveriu: Čia dažnai vyksta remonto darbai ir eismas labai intensyvus. 2. Antverpeno (Antwerp) apvažiavimas Belgijoje: Nors pastatytas naujas tunelis, bet šis ruožas vis dar yra vienas judriausių Europoje. 3. Kalė (Calais) ir Doveris: Čia susiduria visų Europos keliai. Net ir turėdami rezervaciją, gali tekti laukti 30-60 minučių tik įvažiuoti į terminalo zoną. 4. Dartford Crossing (Tamsiojo tunelis) prie Londono: Čia taip pat dažnai susidaro eilės mokant mokestį.

Žinodami šias vietas, galite planuoti kelionę taip, kad pro jas pravažiuotumėte ne piko valandomis.

10. Ar verta rizikuoti ir "spaudyti" paskutinę valandą?

Nėra. Mano 20 metų patirtis sako, kad kiekvieną kartą, kai bandome "susivijti" laiką, kažkas nutinka. Avarija, techninis gedimas, pasienio kontrolės nesklandumas. Optimalus kelionės laikas visada turi turėti "safety buffer" (saugos atsarginį laiką).

Jei terminas yra rytoj 09:00 Anglijoje, negalima planuoti atvykti 08:50. Reikia planuoti atvykti vakare arba ankstyvą rytą prieš dieną. Vieną valandą vėluojant pristatant krovinius gali kainuoti ne tik baudą, bet ir prarastą galimybę iškrauti sandėlyje (jei jis uždaras). Saugus ir rimtas eksperto požiūris: geriau atvykti per anksti ir pailsėti, nei vėluoti ir kurti stresą sau ir klientui.

Išvada

Apibendrinant, optimalus kelionės laikas į Angliją ir atback nėra fiksuotas skaičius, kurį galima rasti internetiniame Žemėlapyje. Tai yra dinaminis dydis, priklausantis nuo begalės veiksnių: nuo vairuotojo poilsio taisyklių iki oro sąlygų Lamanšo sąsiauryje.

Kaip ekspertas, kuris pervežė tūkstančius tonų krovinių, galiu teigti, kad sėkmės formulė paprasta: planavimas + realus laiko vertinimas. Neskubėkite pervertinti techninių greičių. Įvertinkite tai, kad Anglija po „Brexit“ tapo sudėtingesne, o keliai Europoje vis labiau užkemšami.

Jei planuojate kelionę, pasitarkite su logistika užsiimančiais profesionalais, kurie žino ne tik trumpiausius kelius, bet ir "gyvuosius" laikus. Nenaudokite tik navigacijų – jos nemoka numatyti muitinės eilių ar vairuotojo pavargimo. Optimalus laikas – tai tas, kuris leidžia pristatyti krovinių saugiai, laiku ir be nereikalingo streso. Tikiuosi, šis straipsnis padės Jums geriau suprasti, kas vyksta už vairo ir kaip efektyviai planuoti savo siuntas į Didžiąją Britaniją.