Optimalus keleivių vežimas į Angliją be ilgų sustojimų: Logistikos eksperto vadovas

Kelionė į Angliją (arba platesniau požiūriu – į Jungtinę Karalystę) jau daugelį metų išlieka viena populiariausių kryptimi tarp Lietuvos keleivių. Tai nenuostabu – šalys sieja glaudūs istoriniai ir ekonominiai ryšiai, o tūkstančiai žmonių keliauja darbo, verslo ar asmeninių reikalų. Tačiau, kažkas, kas dirbo šioje srityje beveik du dešimtmečius, gali pasakyti viena: ne visos kelionės sukuriamos lygios. Vienas didžiausių klientų nusiskundimų, kurį girdėjau per savo karjerą, yra ilgas ir dažnai neaiškus kelionės trukmės laikas, bei per daug dažni sustojimai.

Kai kalbame apie „optimalų“ vežimą, turime omenyje ne tik greitį. Optimalumas – tai subalansuotas derinys tarp saugumo, keleivio komforto, realaus laiko, reikalingo nukeliauti ~2000 kilometrų atstumu, ir, žinoma, protingos kainos. Daugelis mano kolegų ir patys keleiviai dažnai klysta manydami, kad „be sustojimų“ reiškia važiuoti be stabdžių 24 valandas iš eilės. Tai ne tik neįmanoma dėl techninių ir fizinių priežasčių, bet ir pavojinga. Todėl šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip subalansuota logistika gali užtikrinti, kad Jūsų kelionė į Angliją būtų kuo trumpesnė, sklandesnė ir be nereikalingų delayjų (užtrūkimų).

Mes išnagrinėsime maršruto niuansus, vairuotojų darbo režimus, techninius pasirinkimus (tunelis ar keltas) ir, svarbiausia, kaip atpažinti pervežėją, kuris tikrai vertina Jūsų laiką. Šis straipsnis bus Jūsų kompasas sudėtingame tarptautinių pervežimų pasaulyje, padedantis suprasti, kas vyksta už vairuotojo kabinos durų ir kodėl kiekvienas valandas maršrute yra apskaičiuotas.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje straipsnyje dalyje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos dažniausiai girdėju iš keleivių, ir pateikiau išsamius atsakymus, grindžiamus ilgamečia patirtimi bei logistikos teisės normomis.

1. Kodėl kelionės į Angliją trunka tiek ilgai, ir ar įmanoma tai padaryti greičiau?

Kelionės trukmė nustatoma ne pagal vairuotojo norą važiuoti greičiau, o pagal fizinius ir teisinius apribojimus. Atstumas nuo Vilniaus (ar kitų didžiųjų Lietuvos miestų) iki Londono svyruoja nuo 1800 iki 2100 kilometrų, priklausomai nuo pasirinkto maršruto. Jei matematikai apskaičiuotume greitį, kurį gali vystyti sunkvežimis ar autobusas (vidutiniškai 80–90 km/h valandą), vienas tik važiavimo laikas be sustojimų sudarytų maždaug 20–22 valandas.

Tačiau čia įsijungia logistika. Optimalus laikas, kurį siūlo geriausi pervežėjai, yra apie 24–26 valandas. Kodėl? Todėl, kad tą laiką turi „suvalgyti“ ne tik važiavimas, bet ir būtini sustojimai: degalų įpylimas, pasienio kontrolė, techniniai patikrinimai ir, svarbiausia, vairuotojo poilsis. Greičiau šią kelionę atlikti neįmanoma legaliai ir saugiai. Jei kasis promise’uoja nuvažiuoti per 18 valandų, tai dažniausiai reiškia, kad bus pažeidžiami vairuotojo poilsio režimai arba bus vengiama techninių pertraukų, kas kelia didelę pavojų saugumui.

2. Ar teisingai, kad autobusai turi sustoti kas 4 valandas?

Taip, tai yra vienas pagrindinių logistikos dėsnių, reglamentuojančių keleivių ir krovinių pervežimą. Pagal Europos Sąjungos reglamentus (ESR 561/2006), vairuotojas privalo atlikti 45 minučių pertrauką po 4,5 valandų važiavimo. Tai nėra „pageidautinas“, o griežtas privalomas reikalavimas. Ši taisyklė taikoma visiems profesionaliems vairuotojams, nepaisant to, ar jie veža keleivius į Angliją, ar važiuoja vietiniais maršrutais.

Mano patirtis rodo, kad keleiviai dažnai suvokia šį sustojimą kaip „prarastą laiką“, tačiau iš profesinio požiūrio tai yra būtina sąlyga, kad vairuotojas išliktų atidus ir greitas reaguoti į eismo situaciją. Optimalaus maršruto planuotojai šią 45 minučių pertrauką stengiasi sujungti su degalų įpylimu arba pietų pertrauka taip, kad keleiviui tai neatrodytų kaip papildomas sustojimas, o kaip natūrali kelionės dalis. Taigi, „be ilgų sustojimų“ reiškia be nereikalingų sustojimų, bet ne be privalomų.

3. Kuris maršrutas yra greitesnis: per Lenkiją ar per Vokietiją?

Tai vienas dažniausių diskusijų klausimų. Egzistuoja du pagrindiniai koridoriai: vienas eina per Lenkiją (A2 autostrada į Ščeciną/Svinoujscę), o kitas – per Vokietiją (A4/A10 link Berlyno, toliau į vakarus).

Per Vokietiją keliauti dažniau būna kokybiškiau dėl puikios kelionės dangos ir aukštesnių greičio limitų (čia sunkvežimiai gali važiuoti 80 km/h, o kai kur net 90 km/h). Tačiau Vokietijos autostrados yra labai užimtos, ir eismo įvykiai juose gali sukelti didelių užtrūkimų. Be to, kelių mokesčiai Vokietijoje yra aukštesni, kas gali šiek tiek pakelti bilieto kainą.

Maršrutas per Lenkiją trumpesnis atstumu, tačiau kelionės kokybė ten gali smarkiai svyruoti. Nors Lenkija intensyviai modernizuoja savo infrastruktūrą, vietomis (pavyzdžiui, aplink Varšuvą ar netoli sienos) dar susiduriama su „kampuotais“ keliais ar statybos darbais. Tačiau dėl mažesnio eismo intensyvumo naktimis, šis maršrutas dažnai būna laisvesnis. Optimalus sprendimas priklauso nuo konkretaus dienos laiko ir eismo situacijos, o patyręs dispetcheris visada pasirinks mažiausiai rizikingą variantą.

4. Kaip „Brexitas“ pakeitė kelionę į Angliją?

Išėjimas iš Europos Sąjungos sukėlė revoliuciją logistikoje. Anksčiau siena tarp Prancūzijos ir Anglijos (Dover) dažnai buvo tik formalumas, kai vairuotojas tiesiog pravažiuodavo pro vartus. Dabar situacija pasikeitė drastiškai.

Dabar vyksta dviguba pasienio kontrolė: Prancūzijos pareigūnai tikrina dokumentus išvykstant iš žemyno, o britų pareigūnai tikrina įvažiuojant į Britų salas. Tai reiškia, kad prieš įvažiuojant į keltą ar tunelį, susidaro eilės. Optimalus vežimas šiuo atveju reiškia tinkamai suplanuoti atvykimo laiką prie perkelimo vietos. Patyręs pervežėjas žino, kad reikia atvykti ne per anksti (kad neteptųsi laike eilėje) ir ne per vėlai (kad nepraleistų išvykimo). Be to, dabar reikalingi pasai (arba ID kortelės tik ES piliečiams), o visi trečiosios šalies piliečiai turi turėti vizas. Neteisingi dokumentai gali sustabdyti visą autobusą ir sukelti valandų užlaikymą.

5. Kas geriau: keltas arba Eurotunelis?

Šis klausimas dažnai kelia sumaištį. Techniškai požiūriu Eurotunelis (Eurotunnel) yra greitesnis. Perėjimas po Lamanšu sąsiauriu trunka tik 35 minutes. Jūs užvažiuojate į vagoną, užsidaro durys, ir po 35 minučių išvažiuojate Anglijoje. Nėra jokios jūros ligos galimybės, nereikia išlipti iš autobuso (nors ir leidžiama).

Keltas (ferry) trunka apie 90 minučių (1,5 valandos). Tačiau keltas turi vieną privalumą, kurį vertina kai kurie keleiviai ir vairuotojai: tai 90 minučių poilsio. Vairuotojas gali išlipti, pavalgyti, atsipalaiduoti, o keleiviai gali pasivaikščioti palubėje, parduotuvėse. Tačiau jei tikslas yra „be ilgų sustojimų“, tai tunelis yra akivaizdžiai laimėtojas. Jis sutrumpina kelionę bent valanda. Tuo tarpu keltas gali būti paveiktas blogo oro, o tai gali sukelti papildomų neryškių.

6. Kodėl kai kurie autobusai sustoja daugiau nei kiti?

Čia kalbame apie komercinę strategiją. Yra du tipai pervežėjų: „punktualūs“ ir „ekonominiai“.

Punktualūs pervežėjai (dažniausiai brangesni) siūlo tiesioginį arba su nedaug sustojimų maršrutą. Jie sustoja tik degalams, pasienio kontrolei ir vairuotojo poilsiui.

Ekonominiai pervežėjai (pavyzdžiui, kai kurie „low-cost“ maršrutai) savo strategijoje turi taip vadinamus „pick-up“ sustojimus. Kadangi jų pelnas priklauso nuo parduotų bilietų kiekio, jie stengiasi užpildyti autobusą kiek įmanoma. Todėl jie gali važiuoti pro mažus miestus, sustoti degalinėse, kur nėra degalų, bet yra keleivių, kurie turi užeiti. Taip pat, jie dažnai susijungia su kitais pervežėjais ir keičia keleivius tarp autobusų (transfer). Tai visiškai užtrunka kelionę. Jei Jums svarbus laikas, venkite bilietų, kuriuose parašyta „daug sustojimų“ arba „maršrutas gali būti keičiamas“.

7. Kaip vairuotojo poilsis veikia keleivį?

Pagal taisykles, vairuotojas po 4,5 valandų vairavimo turi 45 min. pertrauką. Tačiau po 9 valandų vairavimo (su pertraukomis) jis privalo atlikti ilgesnį poilsį – 11 valandų (nepaisant to, ar jis vairavo ar ne). Tai vadinama „dienos poilsiu“.

Kadangi kelionė į Angliją trunka apie 24 valandas, tai reiškia, kad maršrute įvyks viena pilna diena. Optimaliu atveju, šis poilsis yra planuojamas taip, kad trukdytų kuo mažiau. Pavyzdžiui, vairuotojai (paprastai jų būna du autobuse) keičiasi vienas kitu, kai autobusas važiuoja. Tačiau jei autobuse tik vienas vairuotojas, jis privalo sustoti ir miegoti 11 valandų. Tokiu atveju kelionė tampa dviejų dienų. Todėl, norint keliauti greitai (be ilgų sustojimų), būtina rinktis autobusus su dviem vairuotojais. Tai garantuoja, kad kol vienas vairuoja, kitas miega, ir autobusas nesustoja ilgam.

8. Ar saugu keliauti naktį, ir kodėl dažniausiai važiuojama būtent tada?

Daugelis keleivių bijo naktinių maršrutų, tačiau iš logistikos akimų, naktis yra geriausias laikas važiuoti į Angliją. Pirmiausia, eismas autostradose naktį gerokai mažesnis. Sunkvežimiai, kurie dieną užkimba kelių ruožus, naktį taip pat sumažina savo skaičių. Tai leidžia palaikyti pastovų, aukštesnį vidutinį greitį ir vengti eismo spūsčių, ypač didmiesčiuose aplinkas (Berlynas, Briuselis, Londonas).

Antra, naktį žmonėms lengviau miegoti autobuse. Optimalus autobusas turi turėti patogias sėdynes, kurios gali atsilenkti, bei pritvirtintas juostas. Taigi, naktinis važiavimas leidžia „pramiegoti“ didžiąją kelionės dalį, taip psichologiškai sutrumpinant laiko suvokimą. Saugumo aspektu, šiuolaikiniai autobusai turi stabilizavimo sistemas, ABS, ir patyrę vairuotojai geriau jaučiasi ramiausiu nakties eisme.

9. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją, kad nenuviltų?

Esu matęs nemažai įmonių, kurios atsiranda ir išnyksta per porą metų. Pasirinkdamas pervežėją, atsižvelkite ne tik į mažiausią kainą. Pirmiausia, patikrinkite, ar įmonė turi licenciją keleivių tarptautiniam pervežimui atlikti. Antroji ir svarbiausia taisyklė – atsiliepimai.

Ieškokite atsiliepimų ne tik oficialioje svetainėje, bet ir socialiniuose tinkluose (Facebook grupėse, kuriose dalinamasi patirtimi). Jei žmonės rašo, kad autobusas atvyko vėlai be paaiškinimo, arba kad vairuotojas buvo neryžtingas ir nežinojo kelio – vengkite tokių pasiūlymų. Patikimas pervežėjas turės aiškų tvarkaraštį, fiksuotus adreso sustojimus (pvz., „Degalinė X, 15 km nuo Londono“) ir operatyvią klientų aptarnavimo tarnybą, kuri galėtų padėti iškiltus nesklandumams.

10. Ką daryti, jei autobusas užstringa eismuje arba sugenda?

Tai yra tas momentas, kai patirtis ir profesionalumas pasireiškia labiausiai. Optimalus vežimas numato ir krizių valdymą. Jei autobusas užstringa eisme (pavyzdžiui, avarija ant A2 autostrados Lenkijoje), vairuotojas privalo nedelsdamas pranešti dispetcherui.

Keleivio užduotis šiuo atveju – išlaikyti ramybę. Geri pervežėjai turi planą „B“. Jei techninė gedimas rimtas, jie gali nusiųsti rezervinį autobusą (prieš tai įvertinę, ar tai ekonomiškai naudinga). Tačiau reikia suprasti, kad rezervinio autobuso atvykimas gali užtrukti kelias valandas. Jei užstrigote eismą dėl oro sąlygų (sniegas, rūkas), niekas negali pakeisti gamtos stichijos, tačiau patyręs vairuotojas žino alternatyvius maršrutus, kurie gali leisti apeiti spūstį, net jei ir keliaujant šalutiniais keliais.