Optimaliausia kelionės trukmė iš Anglijos: Eksperto vadovas efektyviam logistikos planavimui

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje beveik du dešimtmečius. Per šį laikotarpį teko matyti, kaip pasikeitė Europos žemėlapiai, kaip atsirado nauji greitkeliai ir, svarbiausia, kaip pasikeitė pati Britanijos salos ir žemyninės Europos sankryža. Vieni dažniausiai kylančių klausimų, kuriuos girdime iš verslo partnerių ir privačių asmenų, yra susiję su laiku. Visi nori žinoti ne tik, kiek kainuos pervežimas, bet ir kiek laiko užtruks krovinys nukeliauti iš Anglijos į Lietuvą ar atgal.

Atrodytų paprasta: atstumas yra fiksuotas, greitis ribojamas, taigi ir laikas turi būti nuolatinis. Tačiau praktikoje viskas yra kur kas sudėtingiau. „Optimali kelionės trukmė“ nėra vienas skaičius – tai dinaminė vertė, priklausanti nuo milžiniško kiekio veiksnių, pradedant pasirinktu keliu ir baigiant orų sąlygomis Lamanšo sąsiauryje. Šiame straipsnyje remiuosi savo ilgamečia patirtimi, kad padėčiau jums suprasti, kas tik lemia jūsų siuntos greitį, kaip planuoti logistiką, kad nesusidurtumėte su nepageidaujamais nustūmimais, ir kodėl „rytoj atvyks“ dažnai yra per daug optimistiškas prognozės.

Svarbiausia suprasti, kad Anglija yra sala. Fizinis atskyrimas nuo žemyno sukūrė unikalią logistinę sistemą, kurioje krovinių judėjimas nebevystomas tik automobiliais. Čia įsijungia keltų ir tunelių geometrija, muitinės procedūros, kurios po „Brexit“ tapo kur kas sudėtingesnės, ir specifinės eismo taisyklės. šiuo straipsniu siekiu išsklaidyti miglotus supratimus apie pervežimo laiką ir suteikti jums realių įrankių, kaip efektyviaiau planuoti savo veiklą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kiek vidutiniškai trunka kelionė iš Anglijos į Lietuvą krovininiu automobiliu?

Atsakymas į šį klausimą nėra vienareikšmis, tačiau remiantis mano daugiamete patirtimi, galime išskirti keletą scenarijų. Jeigu kalbame apie tiesioginį važiavimą (taip vadinamą „dedikuotą“ pervežimą), kai vairuotojas važiuoja tiesiai į paskirties vietą be sustojimų kitiems kroviniams, standartinis laikas svyruoja nuo 48 iki 72 valandų. Tačiau tai yra gryvas vairavimo laikas.

Praktikoje reikia atsižvelgti į vairuotojo poilsio režimus. Pagal ES ir JK reglamentus, vairuotojas negali vairuoti be pertraukų ilgiau kaip 4,5 valandas, o po 9 valandų vairavimo privalo atsipalaiduoti 11 valandų. Tai reiškia, kad net tiesioginis maršrutas ilgesnis nei 1500 km beveik neįmanomas be pernakvojimo. Įtraukus šias pertraukas, o taip pat laukimą keltuose ar „Eurotunelyje“, realus laikas nuo siuntos paėmimo durims iki pristatymo Lietuvoje dažnai svyruoja nuo 3 iki 5 dienų.

Taip pat būtina įverti, iš kurios Anglijos vietos krovinys yra paimamas. Jei tai Londonas ar pietryčių Anglija, atstumas yra trumpesnis, bet eismo intensyvumas gali smarkiai sulėtinti judėjimą. Jei krovinys paimamas iš Škotijos ar Velso, prie kelionės trukmės pridedama dar viena diena arba daugiau. Todėl, kai kalbame apie „vidutinę“ trukmę, visada rekomenduoju planuoti laiko rezervą – optimaliausias laikotarpis, kurį verta skirti planuojant sandėlių atsargas, yra 4–5 darbo dienos.

2. Kaip „Brexit“ paveikė kelionės trukmę iš Anglijos?

„Brexit“ buvo vienas didžiausių iššūkių mūsų srities per pastaruosius dešimtmečius, ir jo įtaka laikui yra neabejotina. Anksčiau, kai Jungtinė Karalystė buvo ES narė, kroviniai judėjo kaip tarp kitų ES šalių – nereikėjo sustoti prie sienų dėl dokumentų patikrinimų. Dabar situacija pasikeitė drastiškai.

Dabar kiekvienas krovinys, kirsdamas Lamanšą, turi būti deklaruojamas. Tai reiškia, kad vairuotojas ar logistikos kompanija turi pateikti eksporto (iš JK) ir importo (į ES) deklaracijas. Jeigu dokumentai yra užpildyti neteisingai ar trūksta kurioko nors priedo (pvz., sanitarinio sertifikato maisto produktams, licencijos alkoholiui), krovinys gali būti sulaikomas muitinėje. Tokios delsos gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų.

Be to, padidėjo biurokratinė našta pačiuose uostuose. Nors dažniausiai fizinis krovinio patikrinimas nevykdomas kiekvieną kartą, tikrinamas ar skaitomi „Pre-boarding“ pranešimai. Kartais susiduriama su eilėmis prie muitinės kontrolių punkto, ypač pradžioje arba pabaigoje savaitės, kai muitinės darbuotojų skaičius gali būti mažesnis. Mano patirtis rodo, kad net ir tuo atveju, kai viskas tvarkingai, „Brexit“ papildomai prideda mažiausiai 2–4 valandas prie viso kelionės laiko, o blogiausiu atveju – gali visiškai sužlugti laikų grafiką. Todėl dabaliniame kontekste „optimali“ trukmė visada turi įtraukti laiko rezervą muitinės procedūroms.

3. Kuris maršrutas yra greičiausias: keltai ar „Eurotunelis“?

Šis klausimas dažnai kyla diskusijų, nes abi pasirinkimo galimybės turi savo privalumų ir trūkumų. „Eurotunelis“ (Eurotunnel), jungiantis Folkestone (JK) ir Kalė (Prancūzija), yra technologiškai pažangiausias sprendimas. Kelionė po sąsiauriu trukcia tik 35 minutes. Be to, čia nėra jūros bangų, todėl retai kada atšaukiamas dėl blogo oro. Vairuotojas įvažiuoja į vagoną, palieka automobilį ir po 35 minučių vėl tęsia kelionę. Tai idealu greičiui – išvengiama ilgų laukimų uoste, įlipimo ir išlipimo procedūrų trunkančių valandas.

Tačiau „Eurotunelis“ turi ir savo „butų“. Bilietai čia dažnai brangesni, o ypatingai svarbu – čia taikomi griežti apribojimai dėl pavojingų krovinių (ADR). Jeigu jūsų siunta yra klasifikuojama kaip pavojinga, tenka rinktis keltus.

Keltai (Dover-Calais, Dover-Dunkirk, arba šiauresniais maršrutais kaip Hull-Rotterdam) siūlo lankstesnį grafiką, bet kelionė upe trunka ilgiau – paprastai nuo 1,5 iki 2 valandų, o prieš tai reikia atvykti į uostą bent 1–2 valandas iki išvykimo dėl dokumentų patikrinimo. Taigi, vienoje kelionės dalyje prarandama nuo 3 iki 4 valandų. Tačiau keltai gali būti ekonomiškesnės, o didžiuosiuose uostuose (pvz., Hook of Holland ar Rotterdam) dažniau kursuoja dideliemiais keliais („mega-trailers“), leidžiančiais pervežti daugiau krovinių vienu metu. Jeigu jūsų prioritetas yra absoliutus greitis, „Eurotunelis“ yra neginčijamas lyderis, jei tik leidžia krovinio tipas.

4. Kaip metų laikas ir orų sąlygos veikia pristatymo laiką?

Dauguma klientų mano, kad oras svarbus tik tada, kai keliauja asmeninis automobilis. Logistikoje oras yra kritinis veiksnys, kuris gali visiškai sužlugti net tobai suplanuotą grafiką. Žiemos mėnesiai Europoje ir Anglijoje sukelia du pagrindinius iššūkius: dulknas ir ledą.

Anglijoje, ypač šiaurinėse ir rytinėse dalyse, sniegas ir ledas yra retesni nei Lietuvoje, tačiau kai jie pasirodo, Anglijos kelių tarnybos nėra tiek paruošusios kovai su jais. Kelionė per Angliją gali būti sustabdyta arba labai sulėtinta dėl avaringų situacijų. Žemyninėje Europoje, ypač Vokietijoje ir Lenkijoje, dulkna gali sukelti eismo kamščius, kurie privers vairuotoją stovėti valandomis. Nors vairuotojas gali naudotis šios laikos kaip poilsio, tai vis tiek stumia pristatymo terminą į priekį.

Vasara atneša kitokius iššūkius – karščio bangas. Esant labai aukštai temperatūrai, gali būti taikomi apribojimai kai kuriems kroviniams (pvz., chemikalai, maistas), o taip pat gali iškilti problemų su vairuotojų darbo laiku, kadangi vėsinimo sistemoms tenka dirbti įtemptiau. Be to, vasarą padaugėja turistų, ypač liepos–rugpjūčio mėnesiais, kas padidina eismo intensyvumą greitkeliuose, todėl net ir esant geram orui kelionė gali užtrukti ilgiau dėl „kamščių“.

5. Kuo skiriasi siuntos pristatymo laikas, kai renkatės „pilna mašina“ (FTL) ar „dalinių krovinių“ (LTL) pervežimą?

Tai vienas esminių dalykų, kurį klientai dažnai supranta neteisingai. FTL (Full Truck Load) – tai situacija, kai krovinys užima visą sunkvežimį arba jo didžiąją dalį ir vairuotojas važiuoja tiesiai į paskirties vietą. Šiuo atveju kelionės trukmė yra labiausiai prognozuojama ir artima optimaliausiai galimajai trukmei, apie kurią kalbėjome pirmame klausime.

LTL (Less Than Truck Load) arba grupiniai pervežimai – tai visai kitas pasaulis. Čia viename sunkvežimyje sujungiamos keletas smulkių siuntų iš skirtingų siuntėjų, skirtingų Anglijos vietų, ir vežamos į vieną ar kelis paskirties taškus. Optimali kelionės trukmė čia yra ilgesnė dėl dviejų pagrindinių priežasčių: konsolidacijos ir iškrovimo.

Pirmiausia, sunkvežimis turi nuvažiuoti po visus Anglijos siuntėjus, kad surenkŗ krovinius. Tai gali užtrukti vieną ar dvi dienas. Tada, atvykus į Lietuvą (arba prieš tai į kitas šalis), vairuotojas turi iškrauti kiekvieną siuntą atskirai. Jeigu jūsų siunta yra paskutinėje rikiuotėje (pvz., giliausiai mašinoje arba paskutinėje sustojimo vietoje), pristatymas gali užtrukti dar vieną diena daugiau, nei tą pačią mašiną vežęs krovinys. Todėl pasirinkdami LTL, optimaliu laiku laikykite 5–7 dienas, o ne 3–4.

6. Kaip Anglijos eismo intensyvumas (ypač aplink Londoną ir M25 žiedą) veikia laiką?

Anglija yra gana tankiai apgyvendinta šalis, o jos kelių tinklas, nors ir kokybiškas, dažnai būna perkrautas. Vienas didžiausių „gulbės kaklo“ vietų yra M25 automagistralė – žiedas, apjuosiantis Londoną. Jeigu krovinys renkamas arba vežamas per pietryčius, M25 yra neabejotinai keliu.

M25 yra žinomas kaip „didysis parkingas“. Net nedaug avarijų ar remonto darbų gali sukelti milžiniškus spūstis, kurios priverčia stovėti valandomis. Aplink Londoną taip pat yra griežti apribojimai sunkvežimiams (Low Emission Zone – LEZ ir ULEZ), dėl kurių vairuotojai turi rinktis specifinius maršrutus, kad nebūtų nubausti dideliais baudais. Kartais šie apribojiai verčia važiuoti ilgesniais, bet mažiau apkrautais keliais.

Be to, Anglijoje daugiausia važiuojama kairiąja juosta, o kai kurie greitkeliai turi po tris arba net keturias juostas viena kryptimi, tačiau pereinamųjų zonų mažai. Tai reiškia, kad jeigu krovinys turi važiuoti į šiaurę (prieš M25 srautą), susiduria su dideliu greičio skirtumu. Mano patirtis rodo, kad planuojant laiką, reikia numatyti bent 4–6 valandas „Londono rezervo“ – tai yra laikas, kurį galima prarasti tiesiogėl važiuojant per pietryčių Anglijos ruožus, net jei nėra didelių avarijų.

7. Ar vairuotojo darbo ir poilsio laikas gali sulėtinti pristatymą, jeigu krovinys skubus?

Absoliučiai taip. Tai vienas tų dalykų, prieš kurį niekas negali nugalėti – nei pinigai, nei skubumas. Sunkvežimių vairuotojų darbo laikas yra griežtai reglamentuotas ES taisyklėmis (ir JK atitinkamais reglamentais), kurios naudoja tachografus. Šie prietaisai fiksuja kiekvieną vairuotojo judėjį.

Taisyklės yra šios: * Po 4,5 valandų vairavimo privaloma padaryti 45 minučių pertrauką (kurią galima suskirstyti į 15 min. + 30 min.). * Per paros negalima vairuoti daugiau kaip 9 valandas (išskyrus du kartus per savaitę, kai leidžiama 10 valandų). * Kas 24 valandos (kas savaitę šis laikas gali keistis) privaloma atlikti 11 valandų nepertraukiamo poilsio (arba 9 valandų poilsio + 3 valandų pertraukos).

Tai reiškia, kad net jeigu krovinys yra vos 50 km nuo paskirties vietos ir vairuotojui baigiasi 4,5 valandų vairavimo limitas, jis turi sustoti ir nebegali vairuoti netgi 1 km. Jis privalo užtikdyti saugumą. Todėl, net jei techniškai kelionė gali trukti 48 valandas, dėl poilsio režimų ji visuomet prailgės. Skubiant gali būti taikomi dviejų vairuotojų komandos (dvivietės kabos) sprendimai, kai vienas važiuoja, kitas ilsisi, tačiau tai brangesnė paslauga ir nėra visada įmanoma, todėl dažniausiai planuojama pagal vieno vairuotojo galimybes.

8. Kaip pasirinkti tinkamą pervežimo datą, kad būtų pasiekta optimaliausia trukmė?

Planavimas yra pusė sėkmės. Remdamasis savo patirtimi, rekomenduoju vengti siuntų užsakymo paskutinę dieną prieš šventes ar ilgus savaitgalius. Pavyzdžiui, jeigu užsakote pervežimą penktadienį ir tikimės, kad jis atvyks pirmadienį, rizikuojate. Vairuotojai dažnai stengiasi nepradėti ilgos kelionės penktadienį, kadangi jie nenori praleisti savaitgalio mažame miestelyje be komforto, todėl gali atidėti važiavimą iki sekmadienio vakaro arba pirmadienio ryto.

Optimaliausia data užsakyti yra pirmadienis ar antradienis. Taip vairuotojas turi visą savaitę darbo laiko (nuo pirmadienio iki penktadienio), kad pasiektų paskirties vietą be skubos ir pažeisdamas poilsio režimus. Taip pat verta atsižvelgti į Anglijos ir Lietuvos šventes. Jeigu šventė Anglijoje (pvz., „Bank Holidays“), sandėliai gali būti uždaryti, o tai reiškia, kad krovinio neįmanoma paimti ar iškrauti anksčiau. Tai visiškai sustabdys laikskaitą.

Taip pat verta prisiminti, kad kai kurie uostai (ypač šiaurinėje Anglijoje) turi ribotą išvykimų skaičių per savaitgalį. Jeigu vairuotojas pavėluoja į paskutinį penktadienio keltą, jo kelionė gali būti atidėta iki sekmadienio, kas priduoja dvi dienas prie termino. Todėl optimali strategija – planuoti su 2-3 dienų rezervu.

9. Ką daryti, jei krovinys uždelstas – ar yra būdų greitai spręsti problemas?

Nors mes stengiamės užtikrinti optimalią trukmę, problemos kartais atsiranda. Jeigu pastebite, kad jūsų krovinio statusas nepasikeitė ilgiau kaip parą, pirmasis žingsnis – ryšis su logistikos vadybininku. Profesionali kompanija naudoja GPS stebėjimo sistemas ir gali tiksliai pasakyti, kur yra mašina ir kodėl ji stovi.

Dažniausios delsos priežastys yra techninės gedimai ar avarijos. Jeigu tai nutiko Anglijoje, kompanija gali organizuoti krovinio perkrovimą į kitą mašiną („transhipment“).