Optimali kelionės trukmė pervežimui į Angliją: Logistikos eksperto pamokos

Įvadas

Pervežimų į Angliją tema visada išlieka aktuali ir, galiu drąsiai teigti, viena sudėtingiausių bei įdomiausių mano dviejų dešimtmečių patirtyje šioje srityje. Dažnai susiduriu su situacija, kai klientas, paskambinęs ir paklausęs „Kada prekės bus atvykusios?“, laiko natūralu, kad kadangi Anglija geografiškai netoli tai ir trukmė turi būti minimali. Tačiau logistika – tai ne tik fizinis atstumas, tai sudėtingas mechanizmas, kurį veikia daugybė veiksnių: nuo oro sąlygų La Manše iki muitinės procedūrų po „Brexit“.

Ką mes, logistikos profesionalai, vadinsime „optimalia kelionės trukme“? Tai nėra vienintelis teisingas atsakymas. Optimalu – kai prekės atvykta saugiai, laiku ir, svarbiausia, numatomu laiku. Ne visada reikia lenkti laiką kelyje; kartą patikimumas brangiau už 12 valandų sutaupyto laiko. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo žiniomis, paaiškinsiu, kas iš tikrųjų lemia prekių pervežimo trukmę į Jungtinę Karalystę, ir padėsiu jums suprasti, kaip planuoti savo siuntas taip, kad nenuviltumėte.

Svarbu suprasti, kad kelionė į Angliją – tai ne tik vairavimas. Tai ir keltų laukimas, ir muitinės formalumai, ir vairuotojo poilsio režimai. Visi šie elementai susideda į vieną visumą, kurią ir mes vadinsime tranzito laiku. Šiandieninis logistikos pasaulis reikalauja tikslumo, o netikslūs lūkesčiai dažnai sukelia nereikalingą stresą. Todėl, jei planuojate siųsti krovinius į Londoną, Mančesterį, Birmingamą ar bet kurį kitą JK miestą, ši informacija jums būtina.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

1. Kiek laiko vidutiniškai trunka krovinių pervežimas iš Lietuvos į Angliją?

Vidutinė, o gal geriau sakant – standartinė kelionės trukmė, kai kalbame apie pilną sunkvežimio (FTL) krovinį, svyruoja nuo 3 iki 5 dienų. Tai yra laikas nuo to momento, kai vairuotojas pasiima prekes iš sandėlio Lietuvoje, iki to momento, kai jis iškrauna jas paskirties vietoje Anglijoje.

Kodėl tiek daug? Jei pažiūrėtume į žemėlapį, atstumas Vilniaus – Londonas yra apie 1800–1900 km. Teoriškai, vairuojant be sustojimų, tai užtruktų maždaug 18–20 valandų. Tačiau logistikoje tokios aritmetikos nėra. Sunkvežimiai negali vairuoti be pertraukų. Reglamentai (EBR) draudžia vairuotojams dirbti ilgiau kaip 9 valandas per dieną (ir tai tik du kartus per savaitę, kitomis dienomis – 9 val.). Be to, būtinos 45 minučių pertraukos kas 4,5 valandos. Taigi, pats vairavimas Lietuvos-Lenkijos-Vokietijos-Belgijos/Prancūzijos kryptimi užima maždaug 2–2,5 dienas. Prie to pridedame kelionę per Angliją (jei išsilaipinama Dover’iuje, tai dar 100–150 km iki Londono arba daugiau iki kitų miestų) ir, svarbiausia, keltą. Keltas ir jo laukimas gali „suvalgyti“ nuo 4 iki 12 valandų, priklausomai nuo maršruto ir užsižvalgumo. Todėl 3–5 dienų intervalas yra realus, profesionalų vertinamas kaip optimalus.

2. Ar „Brexit“ paveikė kelionės trukmę į Angliją?

Absoliučiai taip. Prieš Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos, siena tarp, pavyzdžiui, Prancūzijos (Calais) ir Anglijos (Dover) buvo formalumo reikalas – vairuotojas tiesiog važiuodavo pro pasienio kontrolę, parašydami deklaraciją. Dabar situacija pasikeitė drastiškai.

Dabar kiekvienas krovinys turi praeiti eksporto ir importo muitinės procedūras. Tai reiškia, kad prieš išvykstant iš Lietuvos (arba kitos ES šalies), turi būti pateikta eksporto deklaracija. O atvykus į britų uostą, turi būti pateikta importo deklaracija ir, svarbiausia, prekės turi būti „išvalytos“ muitinės. Jei dokumentacija yra netinkama arba trūksta kokių nors sertifikatų (pavyzdžiui, maisto produktams ar gyvūnams), krovinys gali būti sulaikytas. Muitinės patikros gali užtrukti nuo valandos iki kelių dienų. Mano patirtyje, dauguma sklandžių pervežimų su „Brexit“ pradeda trukti šiek tiek ilgiau dėl papildomų dokumentų tvarkymo ir galimų eilių kontroliuojant dokumentaciją uoste. Tai nebe taip paprasta kaip anksčiau, todėl optimali trukmė dabar turi apimti ir laiko rezervą muitinėms.

3. Kuris maršrutas yra greičiausias: per Eurotunelį ar keltu?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų. Vieniškiausio atsakymo nėra, tačiau jei kalbame apie gryną laiką, skiriamą persikėlimui per kanalą, tai Eurotunelis (Eurotunnel) yra greitesnis.

Keltas (pavyzdžiui, iš Calais į Dover arba iš Dunkerque į Dover) trunka apie 1,5–2 valandas. Prie šio laiko reikia pridėti laiką, skirtą įvažiavimui į keltą, išvažiavimui ir vairuotojo poilsui kelyje. Eurotunelio traukinys pervežia sunkvežimį per 35 minutes. Vairuotojas užlipa į vagoną, palieka sunkvežimį ir po 35 minučių vėl sėda į vairą.

Tačiau „greičiau“ ne visada reiškia „optimaliau“. Eurotunelio bilietai dažnai brangesni, o jų prieinamumas gali būti ribotas (reikia užsirezervuoti vietą). Be to, jei vairuotojui reikalinga ilgesnė poilsio pertrauka (pavyzdžiui, jau prisikaupė 4,5 valandas vairavimo), keltas gali būti geresnis pasirinkimas – vairuotojas gali pailsėti kelyje, valgyti, dušuotis. Tuo tarpu po Eurotunelio jis turi iškart vairuoti toliau. Taigi, jei jūsų tikslas – greičiausias pristatymas „išdurų“, renkamės tunelį. Jei svarbiau suderinti vairuotojo režimą ir kainą – keltas gali būti protingesnis.

4. Kaip vairuotojo poilsio laikas veikia pristatymo datą?

Tai yra kritiškai svarbi detalė, kurią dažnai pamiršta klientai. Sunkvežimių vairuotojų darbo laiką griežtai reglamentuoja Europos Sąjungos taisyklės. Vairuotojas negali tiesiog važiuoti, kai jam nori.

Jei kelionė trunka 4 dienas, tai reiškia, kad vairuotojas turi bent tris naktis praleisti miegodamas. Poilsis turi būti 11 valandų per parą (gali būti sumažintas iki 9 valandų tris kartus per savaitę). Be to, kiekvieną savaitę vairuotojas privalo turėti 45 valandų nuolatinį poilsį. Keliuose į Angliją dažnai pasitaiko situacija, kai vairuotojas atvyksta į uostą (pavyzdžiui, Calais) jo darbo laikas artėja prie pabaigos. Jis negali išvažiuoti iš uosto Anglijoje, jei neturi pakankamai laiko vairavimui. Jei jam liko tik 15 minučių, jis privalo sustoti uoste arba netoli jo ir pradėti poilsį. Tai reiškia, kad krovinys, techniškai jau esantis Anglijoje, gali „stovėti“ 11 valandų, kol vairuotojas pailsės. Tokių stabdymų išvengti neįmanoma – tai saugumo klausimas. Todėl, planuodami 3 dienų pristatymą, visada turime įsivaizduoti, kad viena iš tų dienų gali būti „suvalgyta“ poilsio pertraukomis.

5. Ar yra galimybė atvežti prekes į Angliją per 24 valandas?

Teoriškai – taip, praktiškai – labai sunku ir brangu. Yra vadinamųjų „ekspresinių“ pervežimų, kai važiuoja du vairuotojai viename sunkvežimyje. Vienas vairuoja, kitas miega. Tokiu būdu vairavimo laikas gali būti beveik dvigubintas, nes sustojimai poilsio nebereikalingi (išskyrus trumpas pertraukas).

Tačiau net su dviem vairuotojais, fizikai įveikti 1900 km ir peržengti jūrą per 24 valandas yra beveik neįmanoma dėl greičio apribojimų keliuose ir keltų tvarkaraščių. Toks greitas pristatymas būtų įmanomas tik tada, jei prekės būtų siunčiamos iš labai artimos Lietuvos ribos (pavyzdžiui, Marijampolės) ir į labai artimą Anglijos vietą (pvz., pietryčių pakrantę), o keltas būtų užrezervuotas tiksliai laiku. Dažniausiai toks paslaugos tipas naudojamas labai skubioms siuntoms (lėktuvais arba nedideliais krovininiais automobiliais „vany“), o ne standartiniams 24 tonų sunkvežimiams. Paprastai, jei kažkas žada atvežti standartinį krovinį per 24–48 valandas, reikia labai atsargiai vertinti to galimybę, nes tai dažnai yra arba reklaminis triukas, arba pažeidžiamos taisyklės, kas kelia didelę riziką.

6. Kokios yra pagrindinės delso priežastys šiame maršrute?

Per savo dvidešimt metų veiklos mačiau viską. Pagrindinės delso priežastys nėra susijusios su tai, kad sunkvežimis važiuoja lėtai. Jos yra išorinės.

Pirmiausia – techninės būklės patikrinimai. Vokietijoje, Belgijoje ir Olandijoje labai griežtai tikrinami sunkvežimiai. Jei vairuotojas užfiksuojamas pažeidžiant techninę būklę (pvz., nupūtų padangų arba padidėjusios išmetamųjų dujų koncentracijos), sunkvežimis gali būti sustabdytas tolimesniam važiavimui. Tai sustabdo visą krovinio kelią.

Antroji priežastis – eismo įvykiai. Kelias į Angliją eina per vienas užriaumyčiausių Europos kelių tinklų. Vokietijos autobanai, Belgijos užstatymai – visur įvyksta avarijų, kurios sukuria spūstis. Vienas didelis eismo įvykis ant A16 autostrados Belgijoje gali atidėlioti pristatymą visą parą.

Trečia – uosto spūstys. Ypač atostogų metu arba, pavyzdžiui, Kalėdų laikotarpiu, uostai gali būti perkrauti. Keltai gali būti atidėlioti dėl blogo oro. Jei užeiga rūka, Doverio uostas gali būti uždarytas kelias valandas, o tai sukuria eiles iš kelių šimtų sunkvežimių. Optimali kelionės trukmė visada turi numatyti šią riziką.

7. Ar skiriasi trukmė priklausomai nuo to, kurį uostą pasirinksime (Calais/Dover vs. Hook of Holland/Harwich)?

Taip, skiriasi, ir kartais reikšmingai. Klasikinis maršrutas yra Calais (Prancūzija) – Dover (Anglija). Tai trumpiausias perėjimas per jūrą. Tačiau šis maršrutas dažniausiai apkrautas. Eilės į keltą Calais gali trukti kelias valandas.

Alternatyvas yra maršrutas per Olandiją: Hook of Holland – Harwich. Šis kelias ilgesnis (reikia važiuoti šiauriau per Vokietiją ir Olandiją), tačiau uostai ten mažiau užimti, o keltai dažnai patogesni vairuotojams. Be to, šis maršrutas leidžia išvengti pačios užriaumyčiausios Belgijos dalies ir Londono pietinio žiedinio kelio (M25), jei krovinys vyksta į šiaurinę Angliją.

Taip pat yra maršrutų iš Zeebrugge (Belgija) į Hull arba North Ferriby. Šie maršrutai ilgiau trunka jūroje (apie 8–10 valandų), bet jie leidžia vairuotojams labai gerai pailsėti ir iškrenta tiesiai į šiaurės Angliją, taupant laiką vairuojant po išlipimo. Jei jūsų krovinys eina į Mančesterį, Leedsą ar Škotiją, maršrutas per Zeebrugge-Hull gali būti optimalesnis bendrąja laiko perspektyva, nors atrodo ilgesnis žemėlapyje.

8. Kaip meteorologinės sąlygos veikia pervežimus į Angliją?

Anglija ir aplinkinės šalys pasižymi specifiniu klimatu. Labiausiai veikia ne lietus Lietuvoje, o vėjas La Manše sąsiauryje. Stiprus šiaurės vakarų vėjas gali sukelti didelius bangavimus, dėl kurių keltai negali plaukti arba jų judėjimas yra ribojamas.

Taip pat rūka yra didelė kliūtis. Doverio uoste esantis „White Cliffs“ (Baltosios uolos) sukuria specifines mikroklimato sąlygas, kurios dažnai lemia rūką. Kai uosto matomumas mažesnis kaip 100 metrų, keltai neįleidžiami ir neišleidžiami. Tai gali sustabdyti judėjimą keletą valandų.

�iema kelyje per Vokietiją arba Anglijos kalnuotas vietoves (pavyzdžiui, M6 kelią netoli Peninų kalnų) taip pat gali sukelti delsą. Sunkvežimiai su sunkia krove privalo važiuoti lėčiau arba sustoti, kol keliai bus išbarstyti. Todėl žiemos sezonu (nuo lapkričio iki kovo) visada rekomenduoju klientams planuoti siuntas su 1 dienos laiko atsarga.

9. Kokia kliento pareiga siekiant užtikrinti optimalią trukmę?

Dauguma klientų mano, kad jų darbas baigiasi tuomet, kai pasirašo sutartį. Tačiau siekiant greito pristatymo, kliento indėlis yra kritiškas.

Svarbiausia – dokumentai. Po „Brexit“ Anglijoje galioja griežti dokumentų reikalavimai. Jei klientas ne laiku pateikia prekių deklaracijas (Packing List), komercines sąskaitas (Invoice) arba, jei reikia, sertifikatus, muitinės brokeris neturi ką dirbti. Jei dokumentai pateikiami vėlai, krovinys gali atvykti į uostą, bet negalės išvažiuoti, kol dokumentai nebus tvarkomi.

Taip pat svarbu suprasti, ką siunčiame. Jei siunčiate pavojingas krovinius (ADR), tai reiškia papildomus apribojimus – tokiams sunkvežimiams negalima važiuoti kai kuriais tuneliais ar keliais, o keltuose jiems skiriamos specialios vietos, kurios gali būti retesnės. Klientas privalo laiku informuoti logistikos partnerį apie krovinių pobūdį. „Nepasakiau, kad ten yra akumuliatoriai“ – tai viena dažniausių frazių, kurios sukelia didžiausius vėlavimus.

10. Ar verta taupyti ir rinktis pigesnį, bet lėtesnį pervežėją?

Tai klausimas, į kurį atsakau kaip 20 metų veteranas: taupyti ant logistikos gali būti brangiausia jūsų verslo klaida. Pigesnis pervežimas dažnai reiškia, kad transporto kompanija renkasi ilgesnį maršrutą (kad sutaupyti keltų bilietų arba kuro mokesčių), naudoja senesnę techniką (kuri dažniau gedasi) arba, blogiausiu atveju, pažeidžia vairuotojų poilsio režimus (kas nelegalu ir pavojinga).

Optimali kelionės trukmė – tai subalansuotas santykis tarp kainos ir efektyvumo. Jei pasirinksite pervežėją, kuris siūlo atvežti per 2 dienas, kai visi kiti sako 4, būkite tikri, kad kažkur bus nukrypęs nuo taisyklių. Rizikuojate, kad jūsų krovinys bus sulaikytas policijos kontroliuojant vairuotojo tachografą, arba, dar blogiau, įvyks avarija dėl pavargusio vairuotojo.

Patikimas partneris, kuris sako „4 dienos“ ir atveža per 4 dienas, yra vertingesnis nei tas, kuris sako „2 dienos“ ir atvežia per 5 (arba visai neatvežia). Logistikoje, kaip ir gyvenime, laisva vieta yra brangiausia. Profesionaliems, patikimiems pervežėjams vietos yra užrezervuotos iš anksto, todėl jie gali garantuoti tą optimalią trukmę, apie kurią kalbame.

Išvada

Apibendrinant, optimali kelionės trukmė pervežimui į Angliją nėra statinis skaičius. Tai dinamiškas procesas, priklausantis nuo maršruto pasirinkimo, muitinės procedūrų greičio, oro sąlygų ir, žinoma, vairuotojo darbo režimų. Mano daugiametė patirtis rodo, kad sėkmingiausi klientai yra tie, kurie supranta šį sudėtingumą ir bendradarbiauja su logistikos partneriais kaip komanda.

Planuodami siuntą, visada atsižvelkite į 3–5 dienų laikotarpį standartiniam pervežimui. Jei reikalingas ekspresas, pasiruoškite sumokėti už papildomą greitį ir derinti dviejų vairuotojų darbą. Ir svarbiausia – rūpinkitės dokumentais iš anksto. Gerai paruošta dokumentacija yra pusė sėkmės užtikrinant greitą pristatymą po „Brexit“.

Anglija visada liks viena pagrindinių prekybos partnerių, o su kiekvienaais metais, kai technologijos tobulėja ir procesai sulėtėja, mes vis tiksliau galime prognozuoti tas trukmes.