Optimali Kelionės Trukmė Pervežimams iš Anglijos: Visas Vadovas ir Nuomonės

Dirbant tarptautinių krovinių pervežimų srityje, ypač tarp Didžiosios Britanijos ir kontinentinės Europos, vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, kurį išgirstu iš klientų, yra: „Kiek laiko užtruks šis krovinys atkeliauti?“. Atrodo paprasta klausimas, tačiau atsakymas į jį nėra tiesioginis skaičius. Per daugelį metų šioje srityje esu pamatęs, kaip idealus grafikas gali būti sugriautas dėl vienos nedidelės detalės – pradedant nuo blogo oro Lamanše baigiant neteisingai užpildytais muitinės dokumentais.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir aiškiai paaiškinsiu, kas tikėtina lemia optimalią kelionės trukmę iš Anglijos į Lietuvą (ir atvirkščiai), bei ką klientas turi žinoti, siekdamas, kad jo krovinys pasiektų paskirties vietą laiku ir be nereikalingų rūpesčių.

Įvadas

Krovinių pervežimas iš Anglijos po „Brexit“ pasikeitė ne tik politiniu, bet ir logistiniu požiūriu. Anksčiau, kai Jungtinė Karalystė buvo Europos Sąjungos narė, pervežimai dažnai vykdavo beveik taip pat, kaip tarp bet kurių kitų ES šalių – sustojimas pasienio punktuose buvo formalumas. Šiandien situacija kitokia. Geografiškai atstumas iš Londono ar Mančesterio iki Vilniaus išlieka toks pat, tačiau laiko atstumas kiekvieną kartą gali svyruoti.

Kalbant apie optimalią kelionės trukmę, profesionaliai vertinant, reikia atsižvelgti ne tik į fizinį vairavimo laiką. Svarbiausia yra suvokti, kad „kelionės trukmė“ logistikoje nėra tik variklio darbo valandos. Tai yra kompleksinis dydis, apimantis dokumentų tvarkymą, kelių situaciją, muitinės procedūras ir vairuotojo poilsio režimus.

Esu matęs situacijų, kai klientas, įpratęs greitiems siuntoms (pvz., iš Vokietijos), tikisi, kad prekės iš Anglijos atvyks per 2 dienas. Nors techniškai tai įmanoma dviejų vairuotojų komandai ir be jokių stabdžių, praktiškai standartinis, optimalus ir saugus laikotarpis svyruoja nuo 3 iki 5 dienų. Kodėl? Toks skirtumas susidaro dėl Lamanšo sąsiaurio perkelimo ir naujųjų muitinės kontrolės reikalavimų.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visus šiuos aspektus, kad Jūs galėtumėte realiai įsivaizduoti savo siuntos kelionę ir tinkamai ją suplanuoti. Optimali kelionės trukmė – tai ne greičio lenktynės, o efektyvumo ir patikimumo derinys.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Šioje skyriuje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, padėsiančių suprasti, kaip formuojasi galutinė pervežimo trukmė iš Anglijos.

1. Koks vidutinis laikas reikalingas kroviniui pervežti iš Anglijos (pvz., iš Londono) į Lietuvą?

Vidutinis, optimalus laikas, kurį rekomenduojame numatyti savo planuose, yra nuo 3 iki 4 darbo dienų, kai kalbame apie pilną krovininį (FTL – Full Truck Load). Jei krovinys yra mažesnis (LTL – Less than Truck Load) ir važiuoja daliniu krovininiu su kitais siuntimais, laikas gali išsitempti iki 5–7 dienų dėl konsolidacijos (krovinių surinkimo) ir iškrovos tarpinių taškų.

Pavyzdžiui, jei vairuotojas išveža krovinį iš Anglijos pirmadienio ryte, jis gali pasiekti Lietuvą trečiadienio vakare arba ketvirtadienio ryte. Tačiau „optimalu“ vadiname 4 dienas, nes tai palinka laiko rezervą nelaimingiems atsitikimams, dideliam intensyvumui keliuose ar muitinės procedūroms. Reikia prisiminti, kad Anglijoje yra kairės pusės eismas, kas vairuotojui užtrunka šiek tiek daugiau laiko įsivažiuojant į keltą arba į Eurotunelį, taip pat reikia laiko techniniam perėjimui iš vienos pusės į kitą.

2. Kokius veiksnius labiausiai įtakoja kelionės trukmę?

Yra keturi pagrindiniai veiksniai, lemiantys, ar krovinys atvyks greičiau, ar vėliau: 1. Muitinės procedūros: Po „Brexit“ tai yra kritišiausias punktas. Jei dokumentai (pvz., EX1 deklaracija) yra neteisingai parengti arba trūksta附etai (priedai), krovinys gali būti sulaikytas muitinėje, kol klaidos bus ištaisytos. Tai gali užtrukti nuo kelias valandų iki kelių dienų. 2. Lamanšo perėjimas: Keltų ir Eurotunelio grafikai priklauso nuo oro sąlygų (ypač rūkų metu keltai gali nebevažiuoti) ir užimtumo. Užsisakyti „slotą“ (laiką) iš anksto padeda, bet neretai tenka laukti eilėje. 3. Kelių eismas ir darbo dienos: Vokietijoje, Lenkijoje ir Belgijoje dažnai vyksta kelių remonto darbai ar susiduria dideli eismo kamščiai, ypač prie didžiųjų miestų ar sankryžų. Taip pat reikia atsižvelgti į vairuotojo poilsio laiką – jis negali vairuoti 24 valandas iš eilės. 4. Oro sąlygos: Žiemos metu, ypač Lenkijoje ir Vokietijoje, sniego liūtys ar apledėjimas gali drastiškai sulėtinti judėjimą.

3. Ar „Brexit“ pakeitė pervežimo trukmę, ir jei taip, tai kaip?

Taip, „Brexit“ turėjo žymų poveikį. Iki 2021 m. sausio 1 d. sienos kirtimas tarp JK ir Prancūzijos buvo labai greitas – dažniausiai tik vizualinis pasų patikrinimas. Dabar abi pusės turi atlikti muitinės kontrolę.

Tai reiškia, kad prieš įvažiuojant į keltą ar tunelį Anglijoje, vairuotojas turi pateikti „Pre-boarding“ dokumentus (išankstinę deklaraciją). Jei duomenys nesutampa, krovinys nebus įleistas. Prancūzijos pusėje (Calais/Dunkerque) taip pat vyksta kontrolės. Nors dauguma kontrolių vyksta elektroniniu būdu („Smart Freight“ sistemos Lietuvoje), fizinis dokumentų tikrinimas pasienio punktuose vis dar dar laiko. Vidutiniškai šios procedūros pridėjo apie 4–6 valandas (kartais ir daugiau) prie bendro kelionės laiko, palyginti su laikotarpiu prieš „Brexit“.

4. Kuo skiriasi keltų ir Eurotunelio (Eurotunnel) kelionės trukmė?

Keltai (pvz., iš Dover į Calais ar iš Portsmouth į Zeebrugge) ir Eurotunelis turi skirtingus privalumus, kalbant apie laiką. * Eurotunelis: Patys pervežimai truko 35 minutes. Tai greičiausias būdas persikelti per sąsiaurį. Tačiau tenka atvykti mažiausiai 45–60 minučių iki išvykimo dėl saugos procedūrų. Jei oras blogas, tunelis veikia be problemų (nepriklauso nuo bangų). * Keltai: Kelionė truko apie 1,5–2 valandas. Tai ilgiau, tačiau keltai leidžia vairuotojams atsipalaiduoti, pavalgyti ir, kas svarbiau, daugeliu atvejų jie gali pradėti savo poilsio laiką (45 minučių pertrauką arba 9 valandų dienos poilsį) plaukiojant jūra. Tai leidžia geriau suplanuoti vairavimo grafiką toliau žemyne.

Optimalus pasirinkimas priklauso nuo to, kada vairuotojas pradeda darbą. Jei reikia skubos, tunelis geriau. Jei reikia derinti poilsio grafiką, keltas gali būti patogesnis strategiškai.

5. Kaip vairuotojo poilsio režimai (tachografas) įtakoja atvykimo laiką?

Tai vienas dažniausiai nepaisomų, tačiau labai svarbių veiksnių. Europos Sąjungos taisyklės griežtai reglamentuoja, kiek vairuotojas gali vairuoti. Jis gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos, o per 24 valandas ne daugiau kaip 9 valandas. Po to būtinas 45 minučių (arba sulietos 45 min.) poilsis, o po 9 valandų vairavimo – 11 valandų ilgas poilsis.

Dėl to, net jei atstumas fizikai būtų įveikiamas per 24 valandas, logistiškai tai neįmanoma vienam vairuotojui. Kelionė iš Anglijos į Lietuvą beveik visada reikalauja mažiausiai vienos nakvynės kelyje (dažniausiai Vokietijoje arba Belgijoje). Jei vairuotojas vėluoja į keltą Anglijoje, jis gali praleisti savo vairavimo langą ir privalės ilgiau ilsėtis, kas atidels atvykimą į Lietuvą viena diena. Todėl profesionali planavimo komanda visada atsižvelgia į šiuos laiko limitus.

6. Ar galima užtikrinti greitą (ekspresinį) pervežimą iš Anglijos, ir ką tai reiškia?

Taip, ekspresinis pervežimas įmanomas, tačiau jis kainuoja brangiau ir reikalauja specialios logistikos. Greitam pervežimui dažniausiai naudojami du vairuotojai viename automobilyje arba dviejų komandų darbas (vienas pervežia dalį kelio, kita įsijungia).

Taip pat gali būti naudojami mažesni, greičiau įveikiantys kelius automobiliai (pvz., 3,5 tons sunkvežimiai), kurie gali vairuoti greičiau (jei leidžiama) ir lengviau įsivažiuoja į miesto centrus. Tačiau net ir ekspresiniu režimu, dėl muitinės ir keltų, sunku įsivaizduoti standartinį atvykimą greičiau nei per 48–72 valandas nuo krovinio pasiėmimo. „Optimali“ trukmė ekspresui yra 2–3 dienos, bet tai neįtraukia galimo dokumentų parengimo laiko.

7. Kokia muitinės kontrolės įtaka kelionės trukmei Lietuvos pasienyje?

Įdomus faktas: dažniausiai didžiausios delsos nevyksta Anglijoje ar Prancūzijoje, o Lietuvos pasienyje su Baltarusija ar Lenkija (jei eina per kitą šalį), arba tiesiog Lietuvos muitinės punktuose atvykus. Nors Lietuva yra ES narė, krovinys iš trečiosios šalies (JK) turi būti importuotas oficialiai.

Procesas vadinamas „importo deklaravimu“. Jei deklaracija pateikiama iš anksto (NCTS procedūra ar tiesioginis importas), procesas vyksta greitai – dokumentai patvirtinami elektroniniu būdu. Tačiau jei krovinys yra pasirinktas „raudonajam koridoriui“ (tikrinimas), arba jei yra klaidų dokumentuose (neteisinga HS kodų nurodyma, klaidingos svorio vertės), krovinys gali būti sulaikytas muitinės sandėlyje. Tokiu atveju optimali 3 dienų trukmė gali tapti 5 ar 6 dienų. Todėl kokybiškas dokumentų parengimas yra 50% sėkmės laiko atžvilgiu.

8. Ar sezono metu (pvz., prieš Kalėdas) kelionės trukmė didėja?

Absoliučiai taip. Lapkričio ir gruodžio mėnesiais tarptautiniai pervežimai iš Anglijos yra itin intensyvūs. Visos krovinių kompanijos dirba maksimaliomis galimybėmis. Pirmiausia, sunkiau užsisakyti vietą keltuose ar tunelyje – „slotai“ gali būti užpildyti savaitėmis iš anksto, todėl tenka laukti papildomai. Antra, didžiausias eismas keliuose. Vokietijos automagistralės (pvz., A1 ar A2) būna užpildytos, kas sukelia didelius kamščius. Trečiaus, muitinės dirba padidintu apkrovimu, todėl galimas dėmesio sutrinkimai. Mano patirtis rodo, kad šiuo laikotarpiu optimalia laiką vertėtų padidinti bent viena diena – jei normaliu laiku planuojate 4 dienas, prieš šventes planuokite 5.

9. Kaip krovinių rūšis (pvz., šaldomi, pavojingi) veikia trukmę?

Specializuoti kroviniiai turi savo specifiką, kuri gali prailginti kelionę. * Šaldomi kroviniiai (Reefer): Reikalauja, kad vairuotojas kas 3 valandas (ar dažniau, priklausomai nuo krovinio) patikrintų temperatūrą ir užrašytų ją žurnale. Taip pat reikia planuoti maršrutą taip, kad būtų galima užpildyti AdBlue (kuriame naudojami šaldymo agregatai) ir, jei reikia, užšaldyti arba pašildyti krovinį prieš išvykstant. Bet kokia gedimo su agregatu sustabdys kelionę techniniam remontui. * Pavojingi krovinių (ADR): Jie negali važiuoti kai kuriais tuneliais arba turi laikytis specialių maršrutų. Be to, jų pervežimas keltuose gali būti apribotas (pvz., tam tikros klasės gali būti leidžiamos tik tam tikrais laikais). Šios detalės gali pridėti kelias valandas prie bendro laiko, palyginti su standartiniu sausu kroviniu.

10. Ką klientas gali padaryti, kad pagerinėtų optimalią kelionės trukmę?

Kliento vaidmuo čia yra esminis. Greičiausias būdas uždelsti siuntą yra pateikti neteisingus arba nevisus dokumentus. Norint, kad kelionėtų optimaliai, klientas turi: 1. Laiku pateikti duomenis: Komercinę sąskaitą (Invoice), pakavimo sąrašą (Packing List) ir, jei reikia, sertifikatus reikia pateikti pervežėjui dar prieš krovinio įkėlimą Anglijoje. 2. Tiksliai nurodyti svorį ir matmenis: Netikslūs duomenys gali sukelti problemų kelyje arba muitinėje. 3. Užtikrinti prieinamumą paimsime/išdavime: Jei vairuotojas atvyka pasiimti krovinį Anglijoje, o sandėlis uždarytas arba nėra keltuvojo, prarandamos valandos, kurios vėliau „pajuodina“ optimalų grafiką. Kadangi vairuotojo laikas yra apribotas tacho, kiekviena praranda valanda Anglijoje reiškia, kad jis vėliau atvyks į Lietuvą, nes negali vairuoti ilgiau nei leidžiama.

Išvada

Apibendrinant, optimali kelionės trukmė pervežimams iš Anglijos nėra fiksuotas matas, kurį galima nustatyti vienu mygtuko spustelėjimu. Tai dinamiškas procesas, priklausantis nuo daugelio kintamųjų. Nors fizinis atstumas gali būti įveikiamas per 2–3 dienas, praktinis, saugus ir patikimas laikotarpis, kurį vertinau kaip „optimalų“, yra 3–4 darbo dienos pilniems kroviniams.

Kaip ekspertas su dvidešimtmete patirtimi, galiu pasakyti, kad sėkmės formulė paprasta: kokybiškas dokumentų parengimas + realūs lūkesčiai + profesionalus vairuotojas = laiku atvykęs krovinys. Būkite kantrūs, supraskite procesus ir visada bendraukite su savo logistikos partneriu. Tuomet net ir esant nepageidaujamoms aplinkybėms (kaip blogas oras ar eismo kamščiai), kelionė išliks optimaliai kontroliuojama, o Jūsų verslas nepatirs nemažų nuostolių dėl vėlavimo.