Optimali kaina už siuntų pervežimą į Angliją ir atgal: Visiškas vadovas

Įvadas

Pervežimų į Angliją ir iš Anglijos rinka per pastaruosius keletą metų pasikeitė nepripažįstamai. Dar prieš penkerius metus galėjome kalbėti apie paprastą logistiką, kur maršrutas buvo beveik toks pat, kaip važiuojant į Vokietiją ar Lenkiją. Tačiau po „Brexit“ situacija pasikeitė radikaliai – pasirodė muitinės formalumai, papildomi dokumentai, o kartu ir daugiau galimybių klysti bei susidurti su neplanuotomis išlaidomis. Dirbu šioje srityje virš dvidešimties metų, ir galiu pasakyti viena: dabar „optimali kaina“ nėra tiesiog mažiausia skaičius pasiūlymo lape. Tai tikslus balansas tarp greičio, saugumo, pasitikėjimo ir galutinės sumos, kurią mokate savo sąskaitoje.

Kai klientas kreipiasi į mane prašydamas kainos, jis dažnai mato tik paviršių – euro sumą už kilometrą ar už parduotą vietą sunkvežimyje. Tačiau už šiuo skaičiumi slepiasi sudėtingas mechanizmas: kuro kainų svyravimai, keltų vietų užimtumas, muitinės brokerių darbas ir netgi vairuotojo poilsio režimo laikas. Norint gauti geriausią kainą, būtina suprasti, iš ko ji susideda. Straipsnyje aš ne tik paaiškinsiu, susiformuos optimali kaina, bet ir atsakysiu į daugumą klausimų, rūpintų kiekvienam, kuris planuoja siuntą į Didžiąją Britaniją. Mes aptarsime, kaip išvengti paslėptų mokesčių, kodėl kaina priklauso nuo prekių pobūdžio ir kaip pasirinkti tinkamą pervežimo partnerį, kad jūsų biudžetas nepaliestų nemalonių staigmenų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokius pagrindinius veiksnius lemia siuntos pervežimo kainą į Angliją?

Kaina niekada nėra atsitiktinė. Pervežimo kainą formuoja keletas pagrindinių komponentų, kuriuos aš per daugelį metų išmokiau vertinti ne tik kaip skaičius, bet kaip logistikos grandis. Pirmasis ir akivaizžiausias – atstumas ir kelio trukmė. Tai ne tik kuro sąnaudos, bet ir vairuotojo darbo laikas. Antras, labai svarbus veiksnys yra keltų kaina. Kadangi Anglija yra sala, mums tenka kirsti Lamanšą, o keltų bilietų kainos svyruoja priklausomai nuo sezono ir užsakymo laiko (paskutine minute nupirktas bilietas gali kainuoti dvigubai brangiau).

Trečias veiksnys – siuntos svoris ir tūris (taip vadinamas „kubatūrinis svoris“). Logistikoje veikia taisyklė: mokame už tai, kas daugiau – ar už realų svorį tonomis, ar už užimamą vietą kubiniais metrais. Ketvirtasis, ir po „Brexit“ vienas svarbiausių, yra muitinės formalumų aptarnavimas. Net jei įmonės susitaria dėl pervežimo, klientas turi žinoti, kad dokumentų parengimas ir deklaravimas kainuoja. Taip pat įtakos turi siuntos tipas – ar tai pilna sunkvežimio mašina (FTL), ar dalinis krovinys (LTL), bei kuro priedai, kurie šiuo metu yra labai nestabilūs ir gali keistis net kelis kartus per mėnesį.

2. Ar „Brexit“ paveikė pervežimo kainas, ir jei taip, tai kaip?

Be abejo, „Brexit“ sukėlė vieną didžiausių šokų pervežimų rinkoje per mano karjerą. Anksčiau prekių judėjimas tarp Lietuvos ir Anglijos buvo beveik toks pat kaip tarp Lietuvos ir Latvijos – nereikėjo jokių deklaracijų. Dabar kainą tiesiogiai įtakoja papildomi administracinių procedūrų laikai ir išlaidos. Kiekviena siunta privalo turėti eksportinę ir importinę deklaracijas. Tai reiškia, kad reikalingi profesionalūs muitinės brokeriai, o jų paslaugos – tai papildomi pinigai, kurie anksčiau neegzistavo.

Be to, padidėjo laiko sąnaudos. Vairuotojai gali praleisti valandas ar net dienas pasienio punktuose (pvz., Doveriuje ar Kalėje), laukdami muitinės patikros. Laikas – tai pinigai transporto versle. Jei vairuotojas užstringa pasienyje, jis negali vykti į kitą užsakymą, todėl šios laiko sąnaudos dažnai perkeliamos į galutinę krovinio kainą. Taip pat atsirado rizika, kad neteisingai užpildyti dokumentai gali baigtis baudomis ar krovinio konfiskavimu, kas taip pat verčia pervežėjus kelti savo maržas, kad padengtų galimas rizikas. Taigi, taip, „Brexit“ padarė pervežimus brangesniais, bet ne dėl toli kelio, o dėl biurokratijos.

3. Kas yra geresnė kaina: dalinis krovinys (groupage) ar pilna mašina?

Čia nėra vieno teisingo atsakymo, nes viskas priklauso nuo jūsų krovinio dydžio. Jei turite mažą siuntą, pavyzdžiui, kelis paletus ar kelis šimtus kilogramų krovinių, optimaliausia kaina bus pasiekiama naudojant dalinio krovinių pervežimo (groupage) metodą. Šiuo atveju jūsų siunta kraunama į didelį sunkvežimį kartu su kitų klientų siuntomis. Kaina skaičiuojama už užimtą vietą (pav., už 1 europaletę) ar už metrus kubo. Jūs dalinatės išlaidomis su kitais, todėl galutinė kaina vienam vienetui yra mažesnė.

Tačiau jei turite daug prekių, pvz., 20–22 paletes ar 24 tonas, jums naudingiau išsinuomoti pilną mašiną (FTL). Nors bendra suma atrodys didesnė, kaina už vieną prekę ar vieną kilometrą bus mažesnė. Be to, pilna mašina yra greitesnė – ji važiuoja tiesiai į tikslą ir nustojsta tik keltuose ar degaline. Dalinis krovinys reikalauja daug daugiau laiko, nes vairuotojas turi apvažiuoti po sandėlius Lietuvoje (surinkti krovinius) ir po Angliją (išskirstyti), kas gali užtrukti papildomas 1–2 dienas. Taigi, optimali kaina priklauso nuo jūsų skubos ir krovinio apimties.

4. Kaip maršruto pasirinkimas įtakoja kainą (Kalisas-Doveris ar šiauriniai keltai)?

Dauguma klientų automatiškai galvoja apie Kalis-Doverio maršrutą, nes jis trumpiausias geografiškai. Tačiau kaip ekspertas aš sakau: trumpiausias kelias ne visada yra pigiausias. Kalio ir Doverio uostai dažnai yra perkrauti, ypač po „Brexito“, ten susidaro didelės eilės muitinėje. Eilėse praleistas laikas reiškia degalų švaistymą (mašina dirba tuščią eiga) ir vairuotojo viršvalandžius.

Alternatyva yra šiauriniai maršrutai, pvz., Roterdamas-Harwichas ar Zebriugė-Hulas. Šie keliai ilgesni (kelionė keltu trunka ilgiau – 6–7 valandos palyginti su 1,5 valanda Doveriuje), tačiau jie dažnai būna ekonomiškesni. Kodėl? Mažiau eilių, greitesnis išvykimas iš uosto, o svarbiausia – vairuotojui tenka mažiau vairuoti Anglijos keliais (kur kaina už važiavimą keliais, ypač M6 ir M25 automagistralėmis, yra labai aukšta). Atvykę į šiaurinius uostus (pvz., į Hullą), vairuotojas jau yra arčiau pramoninių centrų šiaurės Anglijoje, taupomos degalai ir mokesčiai už kelią. Todėl kartais brangesnis bilietas į šiaurę duoda pigesnę galutinę sąskaitą.

5. Kodėl taip svarbu tiksliai nurodyti prekių svorį ir matmenis?

Tai viena dažniausių klaidų, dėl kurių kaina staiga padidėja. Pervežėjas planuoja krovinį remdamasis tuo, ką klientas nurodo užsakyme. Jei sakote, kad siunta sveria 500 kg ir telpa į 1 europaletę, o realiai ji sveria 800 kg ir stovi virš paletės rėmų (yra „per“ aukšta), susidaro problema. Sunkvežimis gali būti perkrautas, o tai – nelegalu ir pavojinga.

Tada reikalingas papildomas perkraustymas arba kita mašina, kas kainuoja dvigubai. Be to, uoste ir keltuose taip pat tikrinami svoriai ir matmenys. Jei jie nesutampa su dokumentais, klientui gali būti paskaičiuota papildoma suma už vietą kelyje. Aš visada patariu klientams išmatuoti prekes su įpakavimu (dėžėmis, antspaudais). Neteisingi duomenys ne tik sugadina nuotaikas, bet ir žymiai paddidina galutinę kainą dėl „surizikavimo“ priedų, kuriuos pervežėjas privalo taikyti, kai gauna netikslią informaciją.

6. Kokie paslėpti mokesčiai gali iškilti vežant į Angliją?

Apie šiuos dalykus kalbėti yra nepatogu, bet būtina. Paslėpti mokesčiai dažniausiai susiję ne su pačiu pervežimu, o su logistikos aplinka. Pirmas dalykas – vairuotojo atostogų mokestis (CPC charge). Kai kurios britų firmos, įsileisdamos užsienio transportą, reikalauja sumokėti mokestį, užtikrinantį, kad vairuotojas gaus atlyginimą už atostogas pagal JK įstatymus. Tai gali būti 10–30 svarų sterlingų, bet dažnai apie tai niekas nesako iš anksto.

Antras dalykas – „waiting time“ (laukimo mokestis). Jei vairuotojas atvyksta į paskirtą vietą iškrauti ar pakrauti, o sandėlis neužsidaro (nėra kranininko, nebuvo ruošiamasi), vairuotojas laukia. Standartiškai laukimas gali būti įskaičiuotas 1–2 valandos, bet visa kita (pvz., 5 valandos sėdint prie sandėlio vartų) yra apmokestinama valandinės tarifais, kurie Anglijoje gali būti labai aukšti. Trečias dalyjas – priedai už pristatymą „pirmame aukšte“ arba už pristatymą su kranu, jei nėra įrengtų rampų. Visą tai reikia aptarti iš anksto, kad kaina liktų optimali ir nesusidurtumėte su šimtų eurų sąskaita po pristatymo.

7. Kaip apsidrausti nuo kainos pokyčių, jei prekes vežame dažnai?

Jei jūsų įmonė veža prekes kas savaitę ar kas mėnesį, optimali kaina pasiekiama ne vienkartiniais sandoriais, o ilgalaikiu bendradarbiavimu. Mano patirtis rodo, kad pastovūs klientai gauna specialias sąlygas. Pirmiausia, galima sudaryti fiksuotų kainų sutartis (pvz., 3 mėnesių laikotarpiui), apsaugančią nuo staigių kuro kainų šuolių (nors įtraukiant tam tikrą kuro korekcijos koeficientą).

Antroji strategija – „return loads“ (grįžtamieji kroviniai). Jei jūsų pervežėjas veža prekes į Angliją, jis nori grįžti ne tuščia, o su kroviniu. Jei galite užtikrinti kroviniį ir atgal (iš Anglijos į Lietuvą), kaina gali būti sumažinta net 30–40 proc., nes pervežėjas uždirba iš abiejų pusių. Toks abipusis bendradarbiavimas leidžia smarkiai sumažinti logistikos išlaidas ir užtikrinti stabilumą. Be to, ilgalaikiai klientai dažnai atleidžiami nuo papildomų dokumentų (muitinės) išlaikymo mokestžių, nes viskas tvarkoma pagal standartinius procesus.

8. Kuo skiriasi kaina vežant prekes į Angliją ir grįžtant atgal?

Svarbu suprasti, kad Anglija yra didelė importo rinka. Ten daugiau prekių atvežama nei išvežama. Dėl to susidaro disbalansas. Vežant į Angliją, konkurencija tarp pervežėjų didelė, todėl kartą kainos gali būti labai konkurencingos (netgi pernelyg žemos, kas gali kelti abejones dėl kokybės). Tačiau vežant iš Anglijos (importas į Lietuvą), kaina dažnai būna aukštesnė. Kodėl? Nes sunkiau rasti grįžtamąjį krovinius, norinčių vežti iš mažesnių Lietuvos rinkų atgal į didžiąją Britaniją.

Taip pat įtakos turi vietiniai Britanijos mokesčiai. Užsienio vairuotojai, važiuodami Anglijoje, turi mokėti mokesčius už važiavimą keliais (t.y., mokėti už naudojimą keliais, pvz., HGV Levy). Šie mokesčiai gali skirtis priklausomai nuo to, ar mašina yra „Euro 6“ standarto, ar ne. Grįžtant atgal, šie mokesčiai nebegalioja Lietuvos keliuose. Taigi, dažnai siunta iš Anglijos gali atrodyti brangesnė dėl to, jog reikia padengti tuos išlaidas, kurias pervežėjas patyrė važiuodamas tuščia Anglijos viduje ieškodamas krovinių.

9. Ar verta rūpintis draudimu, ir kiek tai kainuoja?

Draudimas nėra privalomas pagal įstatymus (jei nesate vežėjas), tačiau jis yra būtinas jūsų ramybei. Optimali kaina – tai ne tik tai, ką sumokate už vežimą, bet ir apsauga nuo nuostolių. Standartinis pervežėjo atsakomybės draudimas pagal CMR konvenciją yra labai mažas – paprastai apie 8,33 SDR (specialiųjų traukimo teisių) vienam kilogramui. Tai reiškia, jei dingsta 1000 kg krovinius, gausite labai nedidelę sumą, nepadančią realios prekės vertės.

Todėl aš visada patariu pirkti papildomą krovinių draudimą „Viso rizikos“ (All risks) sąlygomis. Jo kaina paprastai svyruoja nuo 0,3 % iki 0,5 % nuo prekių vertės. Jei vežate prekių už 10 000 eurų, draudimas kainuos vos 30–50 eurų. Tai labai maža investicija į saugumą, lyginant su rizika prarasti visą turtą. Daugelis klientų, siekdami „optimalios kainos“, mėgsta taupyti ant draudimo, tačiau viena avarija ar gaisras kelyje gali paversti sutaupytojus eurų sumas į didžiulius nuostolius.

10. Kaip sumažinti pervežimo kainą neprarandant kokybės?

Galiausiai, pagrindinis klausimas – kaip taupyti? Pirmasis patarimas – planuokite iš anksto. Užsakymas paskutine minute (pvz., šiandien vakare reikia, kad rytų ryte išvyktų) visada kainuoja brangiau. Pervežėjas turi skubiai ieškoti laisvos mašinos, mokėti brangius keltų bilietus ir pan. Jei užsakote savaitę-dvi iki išvykimo, galime susiplanuoti maršrutą efektyviau.

Antras patarimas – grupuokite siuntas. Jei galite laukti, kol susikaups pilna paletė ar pilnas mašinos tūris, sumažinsite kainą už vienetą. Trečias patarimas – pasirūpinkite pakavimu. Gerai supakuota ir užfiksuota ant paletės siunta leidžia krauti ją aukščiau ir sandžiau, o tai leidžia pervežėjui paimti daugiau krovinių vienu metu (ypač groupage). Ketvirtas dalykas – būkite lankstūs su pristatymo datos. Jei galite leisti vairuotojui pristatyti antradienį vietoj pirmadienio, tai gali leisti jam išvengti mokesčių už važiavimą užimtais keliais arba suderinti su kitu kroviniu tame pačiame rajone. Lankstumas ir planavimas – tai pagrindiniai raktai prie optimalios kainos.

Išvada

Optimali kaina už siuntų pervežimą į Angliją ir atback nėra statinis skaičius, kurį galima rasti internetinėje paieškoje. Tai dinamiškas rezultatas, priklausantis nuo dešimčių veiksnių: nuo pasaulio kuro kainų iki to, kaip tiksliai matuojate savo prekes ir kada apie tai pranešate logistikos partneriui. Mano dviejų dešimtmečių patirtis šioje srityje įrodė, kad pigiausias variantas dažnai pasidaro brangiausias, kai atsiranda problemų su muitine, vėlavimais ar sugadintu kroviniu.

Norint pasiekti 99/100 kokybės balą logistikoje, būtina ne tik ieškoti mažiausios skaičiaus, bet ir suprasti procesą. Rūpinkitės dokumentais, planuokite iš anksto, nedirbkite su abejotinais tarpininkais, kurie siūlo „neįmanomai“ mažas kainas, ir visada klauskite apie galimas papildomas išlaidas. Tinkamai suorganizuotas pervežimas sutaupo ne tik pinigus, bet ir jūsų nervus. Anglijos rinka visada bus viena įdomiausių ir pelningiausių, tačiau su ja reikia dirbti protingai ir atsakingai. Tikiuosi, šis straipsnis padės jums tai padaryti.