Nepraleiskite progos patogiam maršrutui į Angliją

Įvadas

Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė geografija ir logistiniai maršrutai. Vienas dalykas vis tiek išlieka pastovus – Jungtinės Karalystės, arba, kaip mes įpratę sakyti, Anglijos, rinka visada buvo ir išlieka viena patraukliausių bei reikšmingiausių Lietuvos verslui bei privatiems asmenims. Tačiau po „Brexit“ maršrutas į šią šalį nebebe taip paprastas, kaip anksčiau. Šiandien patogus maršrutas nereiškia tik lygių kelių ir greito automobilio – tai visapusiškas planavimas, supratimas dėl muitinės procedūrų ir gebėjimas išvengti nereikalingų stresų pasienyje.

Kai kalbame apie „patogų maršrutą“, turime omenyje ne tik fizinį kelią, kuris vingiuoja per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją ar Olandiją ir galiausiai pasiekia Lamanšo sąsiaurį. Patogumas šiuo atveju yra sinonimas ramybei. Tai žinojimas, kad Jūsų krovinys ar siunta pasieks paskirties vietą laiku, kad dokumentai tvarkingai paruošti, o Jums nereikės nerimauti dėl staigių stabdymų Doverio ar Folkestone’o uostuose. Anglija visada buvo specifinė rinka dėl savo geografinės padėties – sala, reikalaujanti specifinio požiūrio į logistiką. Dabar, kai ši šalis tapo trečiąja šalimi atsižvelgiant į ES muitines sąjungas, šis specifika dar labiau išaugo.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime, kaip užtikrinti, kad Jūsų kelionė į Angliją būtų ne tik efektyvi, bet ir kuo mažiau problematiška. Mes kalbėsime ne tik apie tai, ką reikia daryti, bet ir kodėl tam tikri veiksmai yra būtini. Nuo tinkamo transporto pasirinkimo iki dokumentacijos niuansų – čia rasite visą reikalingą informaciją, parengtą remiantis ilgamečia praktika. Šiuolaikinė logistika neleidžia klysti, o klaidos, padarytos ruošiantis kelionei į Angliją, gali kainuoti brangiai ir laiko, ir pinigų. Todėl kviečiu susipažinti su išsamiu informacijos bloku, kuris padės išvengti dažniausių spąstų ir mėgautis sklandžiu procesu.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kodėl po „Brexit“ kelionė į Angliją tapo sudėtingesnė, ir ką tai reiškia mano siuntai?

Atsakymas: „Brexit“ pagrindinis pokytis yra tas, kad Jungtinė Karalystė nebėra Europos Sąjungos muitinės sąjungos narė. Anksčiau pervežiant prekes tarp Lietuvos ir Anglijos, tai buvo vidinės prekybos operacija, kur nereikėjo deklaruoti prekių muitinėje. Šiandien tai yra importas arba eksportas. Tai reiškia, kad kiekviena siunta, netgi maža pašto siuntelė ar asmeninis daiktų pervežimas, turi praeiti oficialią muitinės kontrolę. Reikia pateikti eksporto (išvykstant iš ES) ir importo (atvykstant į JK) deklaracijas. Jei šios procedūros neatliekamos iš anksto arba jas atliekama neteisingai, siunta gali būti sulaikyta pasienyje, o gavėjas Anglijoje gali būti priverstas mokėti didelias baudas arba mokestis už sandėliavimą. Patogus maršrutas šiuo atveju reiškia, kad visos muitinės procedūros yra iš anksto suplanuotos ir užbaigtos dar prieš transporto priemonės išvykimą.

2. Kokius dokumentus būtina turėti norint sklandžiai praeiti sieną?

Atsakymas: Dokumentų paketas priklauso nuo to, ką pervežate (prekės ar asmeniniai daiktai), tačiau pagrindas visada tas pats. Būtina turėti tinkamai užpildytą prekių sandėlavimo lapą (CMR), kuris veikia kaip sutartis tarp siuntėjo, vežėjo ir gavėjo. Taip pat būtina komercinė sąskaita-faktūra (angliškai – Commercial Invoice). Ji turi būti išrašyta angliškai, nurodant tikslią prekių vertę, svorį, prekių kodus (HS kodus) ir kilmę. Be to, jei prekės yra reglamentuojamos (pvz., maisto produktai, gyvūnai), reikalingi papildomi sertifikatai. Asmeniniams daiktams patariama turėti daiktų sąrašą su apytikre verte, kad galėtumėte įrodyti, kad tai ne prekybinis krovinys. Neteisingai ar neteisingai išrašyta sąskaita-faktūra dažniausiai yra pagrindinė vėlavimo priežastis.

3. Ar geriau vykti keltu arba per Eurotunelį?

Atsakymas: Pasirinkimas tarp keltų (Dover-Calais arba Dover-Dunkirk) ir Eurotunelio (Folkestone-Coquelles) dažnai priklauso nuo Jūsų prioritetų. Eurotunelis yra greitesnis – patys pervežimai trunka apie 35 minutes, o traukinio važiavimas – 35 minutes. Tačiau čia reikėtų atvykti mažiausiai 30-60 minučių iki išvykimo dėl pasienio kontrolės. Keltas užtrunka ilgiau (apie 90 minučių plaukimas), tačiau jis suteikia galimybę vairuotojui ar keleiviui pailsėti, pavalgyti, išlipopti iš automobilio. Didelių krovinių transportui (HGV) keltai dažnai būna patogesni dėl ilgesnės poilsio galimybės, kas svarbu laikantis vairuotojo darbo ir poilsio režimo (tachografų duomenų). Tačiau jei svarbiausias laikas, Eurotunelis yra efektyvesnis sprendimas. Patogumo atžvilgiu, keltas gali būti mažiau stresingu variantas esant blogoms oro sąlygoms, nes tunelyje jų nejausti.

4. Kas yra EORI numeris ir ar jis būtinas kiekvienam?

Atsakymas: EORI (Economic Operators Registration and Identification) numeris yra unikalus kodas, naudojamas muitinės procedūrose. Jei vykstate su asmeniniais daiktais, kurie nėra skirti prekybai, EORI numeris gali nebūti būtinas (priklausomai nuo vertės). Tačiau jei pervežate prekes verslo poreikiams arba siunčiate prekes pardavimui Anglijoje, EORI numeris yra privalomas. Jis reikalingas tiek Lietuvos (ES EORI), tiek Anglijos (GB EORI) muitinėms. Be šio numerio neįmanoma pateikti eksporto ar importo deklaracijos. Dažnai klientai pamiršta susirasti GB EORI numerį savo pirkėjui Anglijoje, kas sukelia didelius vėlavimus. Patogus maršratas prasideda nuo to, kad šie numeriai yra žinomi ir patikrinti dar prieš krovinio pakrovimą.

5. Kaip „Brexit“ paveikė maisto produktų ir gyvūnų pervežimą?

Atsakymas: Tai viena sudėtingiausių sričių. Po „Brexit“ įvedus griežtas sanitarijines ir fitosanitarinius (SPS) reikalavimus, maisto produktų, ypač gyvūninės kilmės (mėsa, sūriai, pienas), pervežimas tapo labai reguliuojamas. Reikia specialių sveikatos sertifikatų, o kai kurios prekės gali būti visiškai uždraustos. Pavyzdžiui, į Angliją nebegalima vežti mėsos ar pieno produktų asmeninio vartojimo tikslais (išskyrus labai mažus kiekius vaiko maisto). Gyvūnų pervežimas taip pat reikalauja sudėtingesnių veterinarinių pasų ir skiepų pažymų. Jei planuojate vežti tokio tipo krovinius, būtina visa tai sužinoti ir paruošti iš anksto, nes pasienio kontrolės punktuose šios prekės tikrinamos itin atidžiai, o neatitikimai gali baigtis krovinio sunaikinimu.

6. Kiek laiko užtrunka siuntos pristatymas į Angliją dabar, palyginti su praeitimi?

Atsakymas: Anksčiau, kai nebuvo muitinės kontrolės, krovininis automobilis galėjo nuvažiuoti iš Vilniaus į Londoną per 2–3 dienas (priklausomai nuo poilsio laiko). Šiandien reikia skirti laiko rezervą muitinėms. Nors fizinis važiavimo laikas nesikeitė, biurokratinės procedūros trunka. Importo deklaracija Anglijoje gali būti padaryta iš anksto („clearance on arrival“), tačiau jei kyla problemų arba dokumentuose yra klaidų, trukmė gali išaugti. Dabar realistinis standartinio krovinio pristatymo laikas svyruoja nuo 3 iki 5 darbo dienų. Patogus maršrutas yra tas, kuris yra suplanuotas su laiko atsarga. Nereikėtų pažadėti klientui pristatymo per 48 valandas, jei nėra 100 % tikrumo, kad muitinė ne užstrigs.

7. Kas yra „T1“ dokumentas, ir kada jis reikalingas?

Atsakymas: „T1“ yra tranzito dokumentas, leidžiantis pervežti prekes per vienas šalis nėra pritaikant mokesčių (muitų ir PVM), kol jos nepasiekia galutinės paskirties šalies. Jei, pavyzdžiui, krovinys vyksta iš Lietuvos į Angliją ir keliauja per Vokietiją ar Belgiją (ES šalis), o turi išvykti iš ES (pvz., iš Olandijos į Angliją), gali būti naudojamas T1 procesas, tačiau dažniau šiuo atveju kalbame apie eksporto deklaraciją. T1 labiau aktualu, jei prekės atvyksta iš trečiosios šalies (ne ES) į Angliją per ES teritoriją. Paprastam eksportui iš Lietuvos į Angliją užtenka eksporto deklaracijos (EX), kuri užbaigia prekių buvimą ES. Tačiau jei logistika sudėtingesnė, T1 gali padėti išvengti dviejų muitų mokėjimo (tarpinėje šalyje ir galutinėje). Profesionalus logistikos partneris geriausiai žino, kurią procedūrą pasirinkti, kad kelionė būtų kuo pigesnė ir sklandesnė.

8. Kaip apskaičiuojamas krovinio vertės mokestis (Import VAT) ir muitai Anglijoje?

Atsakymas: Atvykus į Angliją, gavėjas (importuotojas) turi sumokėti PVM (Import VAT) ir galbūt muitus, jei prekės nekilnojamos iš ES (nors dauguma prekių iš Lietuvos turi nulinį muitą, tačiau yra išimčių). PVM Anglijoje šiuo metu yra 20 % (gali būti mažesnis tam tikroms prekėms, pvz., knygoms ar maistui). Jis skaičiuojamas nuo prekių vertės + transporto išlaidų (iki ES sienos) + muitų (jei yra). Muitai priklauso nuo prekių rūšies (HS kodo). Svarbu suprasti, kad šie mokesčiai yra mokami Anglijos muitinės, o ne Lietuvos. Daugelis klientų nustemba, kai jų siunta užstrigs, kol gavėjas nesumokės šių mokesčių. Patogus maršrutas numato, kad šie mokesčiai yra iš anksto aptarti su gavėju, o mokėjimo būdas (pvz., atidėtas mokėjimas per muitinės brokerį) paruoštas.

9. Ar verta rūpintis krovinių draudimu, ir ką jis apima?

Atsakymas: Absoliučiai verta, ir tai ne privalomas, o būtinas dalykas profesionalioje logistikoje. Kelionė į Angliją yra ilga, joje keliama per kelias šalis, taip pat keltu arba tuneliu. Visada egzistuoja rizika: avarija, gaisras, krovinio vagystė (ypač stovint poilsio vietose arba uostuose), ar netgi krovinio sugadinimas jūrosje (jei keltas patiria triktų). Standartinis CMR draudimas, kurį turi dauguma vežėjų, apdraudžia tik labai ribotą sumą (paprastai apie 8,33 SDR už kilogramą), kas dažnai neužtenka brangiems kroviniams. Pilnavertis krovinių draudimas (Cargo Insurance) apima visą krovinio vertę nuo išvežimo iki pristatymo. Esant 20 metų patirčiai, galiu pasakyti, kad viena nelaiminga atsitikimo situacija be draudimo gali sunaikinti ne tik krovinį, bet ir verslo pelną. Ramybės dėl turto saugumo negalima nusipirkti, bet ją užtikrina draudimas.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją ar logistikos partnerį?

Atsakymas: Rinkos pilna, tačiau kokybė skiriasi. Pasirinkdami partnerį, neapsiribokite tik kaina. Žemiausia kaina dažnai reiškia, kad bus taupyta vairuotojų poilsio laiku, trūksta tinkamų dokumentų kontrolės arba naudojami seni automobiliai. Ieškokite kompanijos, kuri turi ilgametę patirtį būtent rytų-vakarų (East-West) maršrutuose. Paklauskite, ar jie turi savo brokerius Anglijoje, ar sugeba tvarkyti muitinę „iš šono“, ar suteikia 24/7 palaikymą. Patikimas partneris ne tik nuveža, bet ir įspės apie galimas problemas prieš jas iškilus. Patogus maršrutas į Angliją yra tas, kurį užtikrina komanda, o ne tik vairuotojas. Atkreipkite dėmesį į atsiliepimus ir kompanijos reputaciją rinkoje – tai dažnai pasako daugiau nei bet kokia reklama.

Išvada

Apibendrinant, patogus maršrutas į Angliją nėra automatinis pasirinkimas – tai rezultatas, pasiekiamas dėltingos planavimo, žinių ir patirties derinimo. Kaip žmogus, kuris šioje srityje praleido daugiau nei dvi dešimtis metų, galiu drąsiai teigti, kad sėkmė priklauso ne nuo to, kaip greitai vairuotojas spaudžia dujų pedalą, o nuo to, kaip tvarkingai yra suorganizuotas visas procesas. Nuo pirmojo telefono skambučio ar užsakymo pateikimo iki momento, kai krovinys pasiekia Londoną, Mančesterį ar kitą JK miestą, viskas turi būti subalansuota.

„Brexit“ sukėlė daug triukšmo, tačiau profesionaliai logistika sugebo prisitaikyti. Šiandien raktas į patogumą yra informacija. Suprasdami, kokius dokumentus reikia turėti, kokie mokesčiai laukia Anglijoje ir kaip tinkamai pasirinkti pervežimo būdą, Jūs įgyjate kontrolę. Negalima leisti atsitiktims valdyti Jūsų verslo ar asmeninių planų. Pasiruošimas – tai geriausia priemonė nuo streso.

Nepamirškite, kad Anglija lieka viena svarbiausių partnerių. Nors sąlygos pasikeitė, galimybės likotos. Naudokitės jomis, bet nedarykite to aklai. Pasitikėkite savo logistikos partneriu, užduokite klausimus, būkite informuoti. Tada Jūsų maršrutas į Angliją tikrai bus ne patogesnis, bet ir pelningesnis. Galiausiai, patogumas kelyje – tai ramybė, kurią jaučiate žinodami, kad Jūsų krovinys saugiai ir laiku pasiekia paskirties tašką.