Modernūs mikroautobusai į Angliją vežame iš Anglijos: Ekspertožiūrės transporto procesas

Tarptautinių pervežimų srityje dirbu jau virš dviejų dešimtmečių. Per šį laikotarpį matavau, kaip keitėsi žemėlapiai, įstatymai ir, svarbiausia, klientų lūkesčiai. Viena judriausių ir labiausiai techninių iššūkių reikalaujančių rinkų visada buvo Jungtinė Karalystė. Nors „Brexit“ sudarė papildomų biurokratinių kliūčių, prekyba ir logistika tarp Lietuvos bei Anglijos ne tik nežlugo, bet ir tapo dar labiau specializuota. Pastaruoju metu vis dažniau susiduriu su klientais, kurie domisi specifine transporto paslauga – modernių mikroautobusų gabenimu.

Šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo patirtimi ir papasakoti, kaip šiandien atrobi profesionalaus mikroautobusų pervežimo procesas į Angliją ir atgal. Kalbėsime ne tik apie tai, kaip pakrauti automobilį, bet ir apie tai, kaip išvengti nemalonumų pasienyje, kokie dokumentai būtini ir kodėl verta pasitikėti profesionalais.

Šiuolaikinėse logistikos sąlygose frazė „modernūs mikroautobusai į Angliją vežame iš Anglijos“ tampa ne tik raktiniais žodžiais paieškos sistemose, bet ir mūsų kasdieninio darbo aprašymu. Tai reiškia dvipusį srautą: tiek importą į Lietuvą, tiek eksportą į JK. Svarbiausia čia – suprasti, kad mikroautobusas nėra paprastas keleivinis automobilis. Jo matmenys, svoris ir paskirtis (dažnai komercinė) nulemia specifinius reikalavimus, kuriuos turi žinoti kiekvienas gabenojas ar užsakovas.

Įvadas

Kiekvienas, kuris kada nors bandė organizuoti transportą per Lamanšą, žino, kad tai ne tas pats kas važiavimas per Vilniaus gatves. Anglija, kaip sala, sukuria unikalius geografinius ir administracinius iššūkius. Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos („Brexit“) pasikeitė ne tik valiuta, bet ir visi muitinės procedūros. Anksčiau pervežimas dažnai apsirėmėdavo vairuotojo patirtimi ir greičiu, šiandien tai – tikslus dokumentų ir procedūrų orkestras.

Dirbdamas šioje srityje, pastebiu, kad rinka reikalauja vis modernesnių sprendimų. Klientai nebepasitenkina paprastu „nutempti ir atnešti“. Jie nori saugumo, tikslumo ir, svarbiausia, aiškios garantijos, kad jų turtas nenukentės kelyje. Ypač kalbant apie naujos kartos mikroautobusus, kurių vertė gali siekti dešimtis tūkstančių eurų. Šie transporto priemonės dažnai yra perkamos iš JK aukcionų arba dealerių ir vežamos į Lietuvą perpardavimui, keleivių pervežimui ar verslo reikmėms.

Šio straipsnio tikslas – suteikti jums pilną informaciją apie šį procesą. Nesvarbu, ar esate automobilių prekybininkas, įmonės vadovas ieškantis transporto savo darbuotojams, ar privatus asmuo – žinojimas, kaip vyksta šis procesas, padės išvengti brangių klaidų. Mes aptarsime techninius reikalavimus, dokumentacijos niuansus ir, žinoma, atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus, kuriuos susidūriu per savo dvidešimtmetę praktiką.

Svarbu pabrėžti, kad sėkmė priklauso nuo detalių. Nuo to, ar teisingai užpildytas EXS deklaracijos numeris, iki to, kokia padanga naudojama vilkiko priekyje – viskas turi savo reikšmę. Toliau pateiktame DUK skyriuje rasite atsakymus į visus rūpimus klausimus, susijusius su mikroautobusų logistika tarp Lietuvos ir Anglijos.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokie pagrindiniai iššūkiai kyla transportuojant mikroautobusus po „Brexit“?

„Brexit“ fundamentaliai pakeitė logistikos landšchaftą. Anksčiau Jungtinė Karalystė buvo ES dalis, todėl sienos kirtimas buvo formalumas. Šiandien tai sudėtingesnis procesas. Pagrindinis iššūkis – muitinės deklaravimas. Kiekvienas krovinys, tarp jų ir mikroautobusai, turi būti deklaruojamas tiek išvykstant iš JK (eksportas), tiek įvažiuojant į ES (importas).

Reikėjimas gauti EORI numerius (Economic Operators Registration and Identification system), pildyti saito (safety and security) deklaracijas (EXS ir ENS) bei atlikti prekių klasifikavimą pagal TARIF kodus. Mikroautobusai, priklausomai nuo to, ar jie nauji, ar naudoti, bei jų svorio, gali turėti skirtingus muito mokesčius. Be to, reikia atsižvelgti į galimus apribojimus, jei mikroautobuse yra uždraustų medžiagų ar jei jis neatitinka ES ekologinių standartų (nors šie reikalavimai dažniau liečia registruojančius asmenis, o ne pervežėjus). Mūsų užduotis – užtikrinti, kad visos šios procedūros vyktų sklandžiai, o vairuotojas neišleistų valandų pasienio punktuose laukdamas patikros.

2. Kokius dokumentus reikia paruošti saugiam mikroautobuso pervežimui?

Dokumentų paketas yra „širdis“ sėkmingo pervežimo. Be pagrindinių vairuotojo dokumentų (vairuotojo pažymėjimas, kelionės lapai, tachografo kortelės), būtini krovinio dokumentai. Svarbiausias iš jų – CMR krovinio kvitas. Jame turi būti tiksliai nurodytas krovinio aprašymas: markė, modelis, VIN kodas, registracijos numeris, mikroautobuso būklė (pvz., su defektais, nevažiuojantis, šiuo atveju svarbu nurodyti, kad tai nėra pavojingas krovinys).

Be to, būtina techninė pasas (Techninė liudijimo kopija) arba originalas. Jei mikroautobusas yra naujas (pirkimas iš salonų), reikės PVM sąskaitos-faktūros ir atitikties deklaracijos (COC). Jei naudotas – pirkimo-pardavimo sutarties. Nesvarbu, ar vežame „Volkswagen Transporter“, „Mercedes Sprinter“ ar „Ford Transit“, VIN kodo tikslumas yra kritinis, nes jis susiejamas su visomis muitinės deklaracijomis. Trūkstamas dokumentas gali sustabdyti visą koloną ir atidėti pristatymą ne dienomis, o savaitėmis.

3. Kaip pasirenkamas maršrutas: keltuvas ar Eurotunelis?

Šis klausimas dažnai kyla diskusijų, nes kiekvienas variantas turi savių privalumų. Mano, kaip eksperto, nuomone, pasirinkimas priklauso nuo krovinio tipo ir laiko limitų. Eurotunelis (Eurotunnel, tiesiantis po sąsiauriu) yra greičiausias – tranzitas trunka apie 35 minutes. Jis idealiai tinka, kai reikia greičio ir kai orų sąlygos gali būti neprognozuojamos (tuneliu oras neįtakoja). Tačiau jis gali būti brangesnis ir turi griežtesnius apribojimus dėl kai kurių krovinių (pvz., kai kurių degalų rūšių, nors tai mikroautobusams retai aktualu).

Keltuvai (pvz., iš Dover į Calais ar Dunkerque) siūlo šiek tiek lanksčesnį grafiką ir dažniau reisuotų pasirinkimą, tačiau kelionė trunka ilgiau (apie 1,5–2 valandas) ir priklauso nuo bangų. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad vairuotojui tenka išlipti iš vilkiko ir nueiti į keleivinę salę, kas atima truputį laiko poilsio. Esant dideliems eismams (pavyzdžiui, po savaitgalio ar atostogų), keltuvų eilės gali būti ilgesnės. Mes visada vertiname situaciją realiu laiku ir parenkame optimalų variantą, kad klientas gautų savo mikroautobusą kuo greičiau.

4. Ar mikroautobuso pervežimas reikalauja specialios techninės įrangos?

Absoliučiai taip. Standartinis autovežis gali netilpti į visus reikalavimus. Mikroautobusai, ypač didesniais tūrais (pvz., „Mercedes Sprinter“ ilgosios bazės modeliai ar „VW Crafter“), yra aukšti ir erdvūs. Juos gabenant reikia užtikrinti, kad jie netaptų pažeisti viršutinės dalies ventiliacijos arba „šlagbaumo“ (ant stogo esančio oro įsiurbimo elemento).

Naudojame specializuotas autovežimo platformas su pakėlėjais ir keliomis aukštų pakopomis. Svarbu ne tik pakrauti, bet ir užfiksuoti transporto priemonę. Naudojame specialias juostas ir rėmus, kurie neleidžia mikroautobusui judėti net staigiai stabdant vilkiką. Be to, jei mikroautobusas yra nevažiuojantis (techninės būklės), jo pakrovimas reikalauja vinčos ir labai tikslaus vairuotojo darbo, kad neįbrėžtų šoninių sienelių. Mūsų flota yra pritaikyta būtent šiems, aukštiems ir erdvems kroviniams gabenti, todėl rizikuojame nulūžti kiekviena užduotį.

5. Kaip apskaičiuojamas mikroautobuso pervežimo kainos?

Kainodara formuojasi pagal kelias pagrindines kategorijas. Pirmasis – atstumas. Nors maršrutas iš Lietuvos į Angliją yra gana standartinis, kainą gali keisti konkreti pristatymo vieta (pvz., Londonas, Midlands ar Škotija). Antrasis – krovinio svoris ir matmenys. Didesnis, sunkesnis mikroautobusas reiškia didesnį kuro suvartojimą ir gali būti ribojamas kai kuriuose keltuvuose pagal aukštį.

Trečias, o po „Brexit“ ir vienas svarbiausių – administracinės išlaidos. Į kainą įeina muitinės brokerio paslaugos, saito deklaracijų pildymas, galimi muchai (jei krovinys nėra išpirktas iš muitų). Taip pat įskaičiuojame draudimą. Mes niekada nevežame „be draudimo“, nes mikroautobuso vertė yra per didelė, kad rizikuotume. Klientui visada pateikiame aiškų sąskaitos faktūros išskaidymą, kad jis matytų, ką moka už fizinį darbą, o ką – už dokumentaciją.

6. Kas nutinka, jei įvykė avarija ar mikroautobusas pažeidžiamas kelyje?

Tai klausimas, kurį visada užduoda atsargūs klientai, ir teisų. Nors mūsų vairuotojai turi dešimtmečių patirtį be avarijų, kelyje viskas įmanoma. Mūsų atveju veikia visapusiškas krovinių draudimas (CMR draudimas). Jei įvykė nelaimingas atsitikimas mūsų kaltės, draudimo kompanija padengia žalą.

Svarbiausia čia – procedūra. Vairuotojas yra mokyta užregistruoti incidentą, padaryti nuotraukas ir sudaryti protokolą. Klientui nereikia nieko daryti – mes priimame visus ryšius su draudiku. Taip pat jei pažeidimas įvyksta kraunant ar iškraunant (pvz., nukrito įranga), taip pat galime taikyti atsakomybės draudimą. Mes stengiamės užtikrinti, kad klientas neturėtų susirūpinti techniniais dalykais – jis gauna vežantį mikroautobusą tokį, kokį jo mums patikėjote, arba galingą kompensaciją, jei dalykas nepadėjo.

7. Ar galima vežti asmeninius daiktus mikroautobuso viduje?

Tai labai dažnas ir gana rizikingas klausimas. Oficialiai, jei vežame krovinį (mikroautobusą kaip prekę), jo viduje neturėtų būti jokių svetimų daiktų. Tačiau praktikoje dažnai įvyksta taip, kad klientas perką mikroautobusą iš aukciono ir jame palika keletą dalykų (pvz., dokumentą, antros ratus, smulkius įrankius).

Mes tai įmanome aptarnauti, bet su griežtomis sąlygomis. Visi daiktai turi būti detaliai išvardyti CMR kvite, o jų vertė turi būti nedidelė, kad nesukeltų įtarimų muitinėje apie bandymą įvežti prekes be muito. Jei mikroautobuse yra brangūs daiktai (pvz., elektronika, drabužiai prekybai), tai gali būti traktuojama kaip atskiras krovinys, reikalaujantis atskirų dokumentų. Visada patariu klientams išvalyti mikroautobusą arba palikti tik techninius reikmenis, kad išvengtume nereikalingų delayjų pasienyje.

8. Kiek trunka standartinis mikroautobuso pristatymas iš Anglijos į Lietuvą?

Laikas yra pinigai, todėl stengiamės būti tikslūs. Vidutiniškai, kai viskas eina pagal planą, pristatymas nuo siuntėjo sandėlio Anglijoje iki gavėjo kiemo Lietuvoje trunka apie 4–6 darbo dienas. Į šį laiką įeina krovinio surinkimas (pvz., jei paimame kelis mikroautobusus iš skirtingų vietų), važiavimas iki uosto, perėjimas per Lamanšą ir važiavimas per Europą.

Tačiau reikia atsižvelgti į „netikėtumus“. Pasienio kontrolės uždelstimas (pavyzdžiui, jei trūksta kokio nors dokumento), blogas oras jūroje (keltuvai atšaukia reisus) ar techniniai vilkiko gedimai gali prailginti šį laiką. Esant avarinėms situacijoms, mes nedelsdami informuojame klientą ir siūlome alternatyvas. Tačiau 20 metų patirtis leidžia mums numatyti daugumą problemų anksčiau, kad jos nebūtų stabdžiu mūsų maršrute.

9. Ar reikia mokėti PVM ar muito mokesčius už mikroautobusą?

Tai priklauso nuo to, kas yra importuojamas (naudotas ar naujas) ir kas importuoja (juridinis ar fizinis asmuo). Jei vežame naudotą mikroautobusą fiziniam asmeniui, Lietuvoje dažniausiai taikoma 0 % PVM importo norma (jei tai asmeniniam naudojimui), tačiau reikia sumokėti suinteresuotųjų šalių pajamų mokestį (arba PVM, jei asmuo yra PVM mokėtojas ir registruoja verslą).

Juridiniai asmenys, įsigyjantys naudotus mikroautobusus, dažniausiai taip pat moka PVM pagal savo įmonės tarifus. Naujų transporto priemonių atveju visada taikomas PVP (Pridėtinės vertės mokestis). Muito mokesčiai (customs duty) priklauso nuo transporto priemonės kilmės (pvz., ar jis pagamintas ES ar JK). Dėl susitarimų dauguma JK automobilių yra be muito, bet visada tikriname konkrečią situaciją. Mūsų partneris – muitinės brokeris – apskaičiuoja visas išlaidas iš anksto, taip kad klientas nebūtų nustebęs papildomų sąskaitų.

10. Kodėl verta rinktis justis, o ne bandyti vežti mikroautobusą patys?

Esu matęs daug atvejų, kai verslininkai bandydami sutaupyti nuvažiuodavo patys. Rezultatas dažnai būdavo vienas – nervingai dienos, prarastas laikas ir daugiau išlaidų nei būtų buvę samdyti profesionalus. Pirmiausia, tai vairuotojo nuovargis. Kelionė į Angliją ir atgal – tai apie 3000–4000 km. Be to, reikia susitvarkyti su visais muitinės reikalavimais, kurie paprastam vairuotojui gali atrodyti kaip kinų kalba.

Antra, draudimas. Jei vairuojate patys ir įvyksta avarija, jūsų civilinis draudimas gali nedengti visos žalos arba situacija su užsienio draudikais gali būti paini. Trečia, techninė įranga. Mūsų autovežiai yra pritaikyti gabenti transporto priemones saugiai. Patys vairuodami turite sekti mikroautobusą už savęs (jei jis nevažiuoja) arba tiesiog rizikuoti.