Mikroautobusų kainos kelionėms į Angliją: Išsamus eksperto vadovas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt metų, tenka išgirsti vieną tą patį klausimą, kuris, nors ir atrodo paprastas, turi labai sudėtingą atsakymą. Klientai, planuojantys kelionę į Angliją, visada noriau sužinoti vieną dalyką – kiek tai kainuos. Ir nors būtų patogu tiesiog pasakyti fiksuotą skaičių, tokio atsakymo tiesiog negali būti, jei norime būti išdidžiai ir profesionaliai.

Kelionė į Didžiąją Britaniją nėra paprasta važiavimas per kelią. Tai sudėtingas logistinis procesas, į kurį įeina ne tik degalai ir vairuotojo darbas. Tai yra kelionė per jūrą (arba po ja), tai yra biurokratiniai pasirengimai, kurie po „Brexit“ pasikeitė nepripažįstamai, ir tai yra techniniai reikalavimai, kurie gali padidinti sąskaitą. Šiame straipsnyje aš, kaip žmogus, kuris pervežė tūkstančius keleivių ir mažiausiai tiek pat tonų krovinių, išsamiai paaiškinsiu, iš ko susiformuoja mikroautobusų kainos kelionėms į Angliją. Suprasdami šias sudėtines, ne tik lengviau suprasite pateiktą pasiūlymą, bet ir galėsite patys įvertinti, ar kaina yra pagrįsta, ar bandoma jums parduoti „katę maiše“.

Svarbu suprasti, kad kaina – tai ne pelnas, o visų išlaidų, rizikos ir profesionalumo suma. Šiandien rinkoje gali rasti ir pigių „vairuotojų su automobiliais“, ir patikimų transporto kompanijų. Skirtumas yra ne tik piniguose, bet ir jūsų ramybėje bei saugume. Pasinerkime į šios srities niuansus.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Iš ko pagrindinių dalių susiformuoja galutinė mikroautobuso kelionės kaina?

Tai yra pagrindinis klausimas, nuo kurio prasideda viskas. Galutinė kaina nėra atsitiktinis skaičius – tai tikslus matematinių veiksmų rezultatas. Pirmiausia, tai degalai. Kelionė į Angliją ir atgal yra apie 3000–3500 kilometrų (priklausomai nuo maršruto Lietuvoje ir galutinio taško UK). Mikroautobusai, ypač užpildyti keleiviais ir bagažu, nėra ekonomiški kaip maži automobiliai. Jų sąnaudos svyruoja nuo 10 iki 14 litrų šimtui kilometrų. O degalų kaina Vakarų Europoje, ypač Belgijoje ir Prancūzijoje, dažnai būna didesnė nei Lietuvoje.

Antroji didžiausia sąnaudos – tai perėjimas per Lamanšą. Nėra kelių, kuriais galima važiuoti tiesiai į Angliją. Reikia naudotis keltu (Dover-Calais, Dover-Dunkerque ar kt.) arba Eurotuneliu. Tai brangus malonumas. Keltų bilietas mikroautobusui (kuris dažnai klasifikuojamas kaip krovininis transportas dėl ašiu kiekio ar dydžio) gali kainuoti nuo 200 iki 500 eurų viena kryptimi, priklausomai nuo sezono ir užsakymo laiko.

Trečia komponentė – vairuotojo atlyginimas ir dienpinigiai. Tai ne vien tik darbo užmokestis. Vairuotojas turi valgyti, miegoti (pavėluose arba viešbutyje, jei kelionė trunka ilgiau nei leidžia poilsio laikas), paimti dušą. Ilgose kelionėse į Angliją be nakvynės dažnai neįmanoma išsieiti dėl vairuotojo darbo laiko apribojimų. Visos šios išlaidos yra įskaičiuojamos į kainą.

Ir galiausiai, techninė priežiūra, amortizacija (automobilis nudyla važiuodamas), o draudimas („Žalos atlyginimas“ užsienyje kainuoja brangiau nei Lietuvoje). Visa tai sudaro bazinę kainą, prie kurios prisideda pelnas, leidžiantis kompanijai gyvuoti ir atnaujinti parką.

2. Kodėl kaina svyruoja priklausomai nuo sezono?

Jei klausote, kodėl kelionė vasarą kainuoja brangiau nei lapkričio viduryje, atsakymas paprastas: paklausa ir keltų politika. Vasarą, ypač liepos–rugpjūčio mėnesiais, į Angliją važiuoja tūkstančiai žmonių – darbininkai, turistai, studentai.

Keltų kompanijos (P&O, DFDS, Irish Ferries) žino, kad tuo metu jų laivai bus pilni, todėl kelia bilietų kainas. Užsakyti bilietą paskutinę minutę vasarą gali kainuoti dvigubai daugiau nei pirkus jį mėnesį anksčiau. Šią kainos pakilą perkelia į galutinę sąskaitą klientui.

Be to, vasarą didesnė tikimybė įvykti nenumatytoms situacijoms – didesni eismo kamščiai, karščia orą reikalaujantis daugiau degalų (oro kondicionierius), o kartais ir brangesnės nakvynės viešbučiuose, kurie taip pat brangsta sezono metu. Taigi, sezoniškumas – tai ne tik kompanijos kaprizas, bet ir objektyvios rinkos sąlygos.

3. Kaip „Brexit“ (Didžiosios Britanijos išstojimas iš ES) paveikė pervežimų kainas?

Tai, kas atsitiko prieš keletą metų, nuolatiniai keleiviai gali pajusti savo kišenėse. Anksčiau Anglija buvo beveik kaip kita Lenkija ar Vokietija – važiuoji per sieną, pasirašai kelis dokumentus ir važiuoji toliau. Dabar tai yra trečioji šalis.

Kas pasikeitė? Pirmiausia, pasienio kontrolė. Anksčiau įvažiavimas į keltą užtrukdavo 15–20 minučių. Dabar reikia atvykti valanda ar dvi anksčiau, kad praeitumite tiek Prancūzijos, tiek Anglijos pasienio kontrolę. Vairuotojas praleidžia daugiau laiko laukiant. Laikas – pinigai. Jei vairuotojas laukia eilėje 4 valandas, jis negali vairuoti toliau dėl poilsio režimo, todėl gali tekti daryti papildomą pertrauką, kas vėl prailgina kelionę.

Antra, vizų ir leidimų klausimai. Nors Lietuvos piliečiams vizos nereikalingos, transporto priemonėms reikalingi specialūs leidimai (pvz., „Kent Access Permit“, jei važiuojate pro Kento grafystę). Be to, jei mikroautobusas yra 9 vietų (įskaitant vairuotoją), jis dažnai laikomas komerciniu transportu, todėl gali reikėti CEP (Community Enterprise Permit) ar kitų dokumentų, kurių gavimas kainuoja administracinių išlaidų.

Trečia, draudimas. Po „Brexit“ daugelis draudimo kompanijų pakeitė sąlygas. „Žalias kortelė“ (Green Card) tampa būtina, o kai kurie draudikai už „pilną“ draudimą UK teritorijoje paprašo papildomo mokesties. Visa tai – administracinės sąnaudos, kurios anksčiau neegzistavo.

4. Kuo skiriasi kaina 8 vietų ir 9 vietų mikroautobusams?

Tai vienas svarbiausių techninių niuansų, kurį dažnai netgi patyrę vairuotojai pamiršta. Lietuvoje ir ES dauguma 9 vietų mikroautobusų (pvz., VW Transporter, Mercedes Vito ilgosios versijos) gali būti vairuojami su B kategorijos vairuotojo pažymėjimu, jei svoris viršija 3,5 tonos, bet yra įrašyta pažymėjime (kodas 79). Tačiau kai įvažiuojame į Angliją, taisyklės pasikeičia.

Jungtinėje Karalystėje 9 vietų mikroautobusai dažnai priskiriami prie „krovininių keleivinių automobilių“ (PCV) arba turi griežtesnius greičio apribojimus (dažnai juos ribojama iki 60 mylių per valandą, kai paprasti automobiliai gali važiuoti 70 mph). Tai reiškia, kad toks mikroautobusas važiuoja lėčiau, kelionė trunka ilgiau, degalų sąnaudos didesnės dėl ilgesnio laiko kelyje.

Be to, keltuose 9 vietų mikroautobusams dažnai taikoma aukštesnė tarifa klasė nei 8 vietų. 8 vietų mikroautobusai (pvz., Ford Tourneo) dažnai laikomi „keleiviniais automobiliais“ (MPV), todėl jų pervežimas keltu gali būti pigesnis. Taigi, pasirinkdami automobilį, jūs pasirenkate ne tik vietų skaičių, bet ir galutinę kelionės kainą. Kartais pigiau pasiimti du mažesnius mikroautobusus nei vieną didelį 9 vietų, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad vienas didelis turėtų būti ekonomiškesnis.

5. Ar kaina keičiasi priklausomai nuo vietos Anglijoje, į kurią važiuojame?

Žinoma. Anglija – didelė sala. Londonas yra pietryčiuose, Mančesteris – šiaurės vakaruose, Edinburgas (Škotija) – dar toliau. Skirtumas tarp kelionės į Londoną ir į šiaurės Angliją gali siekti 400–600 kilometrų viena kryptimi.

Be atstumo, svarbu ir konkretus adresas. Patekti į Londono centrą (Ulez zona) reiškia ne tik papildomą dieną (kelią praleisiant kamščiuose), bet ir galimą ULEZ (Ultra Low Emission Zone) mokestį, kuris dabera siekia 12,5 svaros sterlingų (apie 14 eurų) per dieną. Jei mikroautobusas neatitinka standartų (Euro 6), mokestis gali būti dar didesnis.

Taip pat, jei reikia važiuoti į mažus kaimelius šiaurės Velse ar Škotijos aukštumose, ten keliai gali būti siauresni, o važiavimo greitis mažesnis, kas vėl padidina laiką kelyje. Taigi, kaina visada skaičiuojama individualiai pagal konkretų adreso atstumą nuo uosto (Dover) ir grįžtant atgal.

6. Kodėl kaina priklauso nuo bagažo kiekio?

Dauguma klientų mano: „Mes važiuojame 8 žmonės, kiekvienas turi po vieną lagaminą“. Teoriškai – gerai. Praktiškai – vienas „lagaminas“ gali būti mažas rankinės lagaminėlis, o kitas – 50 kilogramų sportinis krepšys ar didelė dėžė su daiktais.

Mikroautobusas turi techninę leidžiamą apkrovą (pvz., 3,5 ar 4 tonos). Jei užkraunate 8 keleivius (po ~80 kg) + 8 didelių lagaminų (po ~30 kg) + vairuotoją + degalus, greitai pasiekiate ribą. Perkrova ne tik kad nelegali ir gali baigtis dideliu baudos užuominu Anglijos policijos patrulių, bet ir naikina automobilį (pakabos, padangų).

Jei bagažo per daug, gali tekti: 1. Vezti priekabą. Keltų bilietas priekabai kainuoja papildomai (dažnai tiek pat, kiek ir automobiliui). 2. Siųsti dalį bagažo kroviniu (brangiau). 3. Vezti mažiau keleivių (didėja kaina vienam žmogui). Todėl, kai klausiame apie bagažą, mes ne tiesiog smalsūs – mes skaičiuojame svorį, kad saugiai nuvyktum į tikslą ir sugrįžtume.

7. Kokia vairuotojo įtaka galutinei kainai?

Vairuotojas – tai ne „robotas“ su vairu. Tai profesionalas, nuo kurio priklauso jūsų saugumas. Rinkoje galite rasti „vairuotojus“, kurie dirba be sutarčių, be poilsio, už mažus pinigus. Jų pasiūlyma kaina bus žema. Bet kokia kaina avarija arba sustojęs kelionės viduryje mikroautobusas?

Profesionalus tarptautinio reiso vairuotojas gauna normalų atlyginimą. Jis turi teisę į poilsį (taisyklės griežtos: 4,5 val. vairavimo – 45 min. poilsio, po 9 val. – 45 min. poilsio arba 9 val. nepertraukiamo poilsio per parą). Jei kelionė trunka 24 valandas, vairuotojas negali vairuoti vienas. Reikalingas antras vairuotojas arba nakvynė.

Antras vairuotojas – tai dvigubai didesnė algos sąnauda. Nakvynė viešbutyje – tai 60–100 eurų. Jei pasiūlymas atrodo pernelyg pigus, užduokite sau klausimą: ar vairuotojas ilsėjosi? ar jis nebijos policijos patikros? Mūsų kompanijoje visada užtikriname, kad vairuotojas būtų atsarges, o tai atsispindi kainoje, bet duoda ramybę klientui.

8. Ar galima sutaupyti pasirinkus kitą maršrutą (pvz., per Eurotunelį)?

Kartais taip, kartais ne. Eurotunelis (Le Shuttle) greitesnis – perėjimas trunka 35 minutes. Keltas – 1,5–2 valandas. Tačiau Eurotunelio bilietai dažnai būna brangesni nei keltų, ypač jei perkami paskutinę minutę.

Tačiau Eurotunelis sutaupo laiką. Laikas – pinigai? Ne visada. Jei vairuotojas praleidžia laukimą tunelyje, jis gali greičiau pasiekti klientą. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad Eurotunelis turi griežtesnius aukščio apribojimus (kai kurie aukštesni mikroautobusai ten negali važiuoti). Be to, keltas suteikia galimybę vairuotojui pailsėti, pavalgyti, nusipirkti mažesniais mokesčiais prekių (duty free), kas gali padengti kainos skirtumą. Todėl maršruto pasirinkimas – tai sudėtingas balansas tarp laiko, kainos ir komforto.

9. Ar į kainą įeina draudimas ir kas nutinka, jei įvyksta avarija?

Tai kritiškas klausimas, apie kurį dažnai užmirštama paklausti, kol neper vėją. Mūsų pateikiamoje kainoje visada įskaičiuotas „Kasko“ arba bent jau „Automobilio atsakomybės“ draudimas (Civilinė atsakomybė), kuris veikia visoje Europoje ir UK.

Jei įvyksta avarija užsienyje: 1. Klientai turi būti perkelti į kitą transportą (tai kainuoja). 2. Sugadintas automobilis turi būti nuvežtas arba suremontuotas (tai kainuoja). 3. Jei dėl avarijos vėluojate į darbą ar lėktuvą – tai nuostoliai.

Pigūs pervežėjai dažnai draudžia tik pagal privalomąjį minimalų draudimą. Jei jų mikroautobusas sugenda Anglijoje, jie gali paprašyti keleivių prisidėti prie remonto arba palikti juos pakelėje. Mūsų kainoje yra „ramybės garantija“ – jei kas nutinka, mes spręžti problemą, o ne jūs. Tai vadinamoji rizikos premija, kurią mokate už kokybę.

10. Kodėl skirtingos kompanijos siūlo labai skirtingas kainas už tą patį maršrutą?

Matote skelbimą: „Kelionė į Londoną – 300 eurų“, o mes pasiūlome 500 eurų. Kodėl? Pirmiausia, techninė būklė. Už 300 eurų jus vežs 15 metų amžiaus mikroautobusu, kuris gali sustoti ant autostrados. Už 500 eurų – 3–5 metų automobiliu, su visais saugumo sistemomis. Antra, legalumas. Ar kompanija moka PVM? Ar turi tarptautinių pervežimų licenciją? Ar vairuotojai dirba pagal sutartis? „Pilka“ ekonomika gali pasiūlyti žemesnes kainas, bet jei įvykia incidentas, jūs neteisėtas keleivis. Trečia, kas įeina. Ar kaina „nuo durų iki durų“?