Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Mikroautobusu gabename visą namų turtą į Angliją: Pilnas vadovas ir eksperto patarimai
Gyvenimas užsienyje, ypač Didžiojoje Britanijoje, dar visą laiką yra vienas populiariausių pasirinkimų tarp lietuvių. Statistika nesuklysta – tūkstančiai žmonių kiekvienais metais renkasi išvykti geresnio uždarbio ar gyvenimo kokybės siekdami į Angliją, Škotiją ar Velsą. Tačiau, kai susiduriate su praktiniu šios kelionės aspektu, t.y. kylančiu klausimu „kaip pervežti visus savo daiktus“, susigundyti nėra taip lengva. Dažnai kilnojimas sukelia ne tik fizinį, bet ir didelį emocinį stresą. Kaip žmogus, kuris tarptautinių pervežimų srityje dirba jau virš dvidešimt metų, galiu drąsiai pasakyti: vienas efektyviausių ir ekonomiškiausių būdų tai atlikti yra krovininio mikroautobuso nuoma arba paslaugos užsakymas.
Šiame straipsnyje mes ne tik panagrinėsime, kodėl mikroautobusas yra idealus sprendimas namų turtui pervežti, bet ir išsamiai paaiškinsime visus procesų niuansus. Nuo pakavimo ypatumų iki muitinės formalumų po „Brexit“ – čia rasite viską, ką reikia žinoti, kad Jūsų turtas pasiektų paskirties vietą saugiai ir laiku.
Įvadas
Kiekvienas, kada nors persikėlęs iš vieno miesto į kitą, žino, kiek tai reikalauja energijos. O kai kalbame apie pervežimą per jūrą, į kitą šalį, kuri taip pat turi savo specifinių taisyklių, užduotis tampa dar sudėtingesnė. Dažnai klientai klausia: „Ar ne geriau tiesiog parduoti baldus ir nusipirkti naujų?“ Atsakymas paprastas priklauso nuo to, ką vertinate daugiau – pinigus ar prisirišimą prie savo erdvės. Jeigu turite brangų, kokybišką baldą, mėgstamus baldus ar asmeninius daiktus, kurių negalima įsigyti standartiniuose parduotuvėse, pervežimas yra vienintelis logiškas sprendimas.
Ilgamečia patirtis parodė, kad krovininiai mikroautobusai (tokie kaip „Mercedes Sprinter“, „Ford Transit“ ar „Iveco Daily“) yra „auksinis vidurkis“ tarp didelių sunkvežimių ir paprastų keleivinių automobilių su priekaba. Jie yra manevringi, todėl gali privažiuoti tiesiai po namus netgi siaurose Anglijos gatvėse, kur didelis sunkvežimis tiesiog nepravažiuotų. Be to, jų krovininė keleivinė erdvė (dažnai nuo 13 iki 20 kubinių metrų) leidžia susikrauti visą buto ar nedidelio namo turą vienu reisu.
Tačiau tai ne tik techninė charakteristika. Sėkmingas pervežimas – tai procesas. Jis prasideda ne tada, kai variklis užsiveda, o dar prieš kelias savaites, kai pradedama planuoti. Šiame tekste vadovausimės principu, kad informacijos niekada nėra per daug. Sieksime, kad po šio straipsnio skaitymo Jums nebūtų likę jokių neaiškumų apie tai, kaip vyksta namų turto gabenimas į Angliją mikroautobusu.
DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)
Šioje straipsnio dalyje suformulavau dešimt populiariausių klausimų, kuriuos man teko girdėti per savo darbo metus. Atsakymai į juos padės Jums susidaryti pilną vaizdą apie artėjantį kilnojimą.
1. Kiek daiktų paprastai telpa į vieną krovininį mikroautobusą?
Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, nes nuo to priklauso, ar reikės vieno, ar kelių reisų. Standartinis didelis krovininis mikroautobusas, pvz., „Mercedes Sprinter“ su aukštu stogu, turi apie 13–15 m³ talpos krovininę erdvę. Tai paprastai užtenka vienam ar dviejų kambarių buto turtui pilnai išvežti. Kalbant apie praktiškumą – tai gali būti sofa, lova, stalas, kėdės, didelis šaldytuvas, skalbimo mašina, spinta ir dešimtė–dvidešimt dėžių su asmeninėmis daiktų.
Jeigu Jūsų namų turtas yra didesnis (pvz., trijų ar daugiau kambarių namas), gali prireikti dviejų mikroautobusų arba didesnio sunkvežimio. Tačiau verta paminėti, kad mikroautobusai dažnai gali vežti daugiau nei atrodo, dėka profesionalios pakavimo technikos, kai baldai išardomi o taip sutaupoma vieta, o tuščios erdvės užpildomos mažesniais daiktais. Vertinant savo turtą, geriau pasitarti su vadybininku, kuris siųstų ekspertą įvertinti tūrį vietoje arba padėtų tai padaryti nuotoliniu būdu.
2. Kaip apskaičiuojama pervežimo kaina ir nuo ko ji priklauso?
Kaina nėra fiksuota ir priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių. Pirmasis ir svarbiausias – atstumas. Kaina skaičiuojama pagal nuvažiuotus kilometrus abiem kryptimis (taigi, Jums nereikia mokėti už grįžimą tuščiais ratas, jei tai užsakytas reisas, tačiau tas atstumas įeina į bendrą kainos sudėtį). Antras veiksnys – krovinio svoris ar tūris. Jeigu daiktų yra tiek daug, kad reikia dviejų vairuotojų arba specialios technikos (pvz., keltuvo), kaina padidėja.
Taip pat įtakos turi sezoniškumas. Pavasario ir vasaros mėnesiai yra „karščiausi“ kilnojimų laikotarpiai, todėl kainos gali būti šiek tiek aukštesnės. Negalima pamiršti ir kuro kainų svyravimų. Profesionalios kompanijos visada į kainą įskaičiuoja draudimą, kuro priemokas (jei to reikalauja rinka) ir vairuotojo atlyginimą. Visada rekomenduoju klausti dėl galvojų mokesčių – ar jie jau įskaičiuoti, ar juos reikės mokėti atskirai tiesiogiai keltų atstovams.
3. Kokius dokumentus reikia turėti pervežiant turtą į Angliją po „Brexit“?
Tai, kad Didžioji Britanija paliko Europos Sąjungą, pasikeitė ne tik politinė, bet ir logistinė realybė. Dabar tai yra trečioji šalis, todėl muitinės kontrolė yra griežtesnė. Jeigu pervežate asmeninius daiktus, kuriuos naudojote bent 6 mėnesius ir ketinate gyventi Anglijoje daugiau nei metus, Jums gali taikyti „Transfer of Residence“ (ToR) išlygas. Tai reiškia, kad Jums nereikės mokėti PVM ir muito.
Norėdami pasinaudoti šia išlyga, reikia iš anksto užpildyti paraišką Jungtinės Karalystės muitinės svetainėje ir gauti unikalų ToR numerį. Šis numeris turi būti nurodytas transporto dokumentuose. Be to, būtina turėti detalią daiktų inventorinę sąrašą (packing list). Jis turi būti parašytas anglų kalba (arba dvikalbis), nurodant apytikslę vertę (nors asmeniniams daiktams vertė dažnai nėra kritinė, jei nėra komercinio pobūdžio). Taip pat reikia pasą arba asmens tapatybės kortelę. Jeigu vairuotojas nėra daiktų savininkas, reikalinga įgaliojimo forma (pvz., „Power of Attorney“), leidžianti vairuotojui atstovauti savininkui muitinėje.
4. Ar reikia patiems pakti daiktus, ar tai daro vairuotojas?
Tai priklauso nuo pasirinkto paslaugos pobūdžio. Egzistuoja trys pagrindiniai variantai. Pirmasis – „ekonomiškas“, kai vairuotojas atvyksta tik paimti jau supakuotų daiktų. Antrasis – su „pakavimo pagalba“, kai komandos atvyksta su dėžėmis, burbuliuku plėvele ir viską supako už Jus. Trečiasis – „dalinis pakavimas“, kai sudėtingesni daiktai (baldai, technika) supakuojami profesionalų, o drabužiai ir smulkmenos pakuojami kliento.
Kaip ekspertas, visada rekomenduoju pasirinkti bent dalinį profesionalų pakavimą, ypač jei keliate ilgą kelią ir keltu. Profesionalai naudoja specialias kokybiškas dėžes, o ne parduotuvėse rastas senas dėžes, kurios gali sugesti po svorio. Baldai yra įvyniojami storu, daugiasluoksniu burbuliuku, o minkšti baldai – specialia plėvele, apsaugančia nuo nešvarumų ir drėgmės. Tai minimizuoja pažeidimo riziką. Jeigu visgi renkatės pakti patys, nepamirškite, kad sunkiosios dėžės (su knygomis) turi būti mažos, kad jas būtų galia nešti, o didelės dėžės – tik lengvoms daiktoms (pagalvėms, patalynėms).
5. Kaip užtikrinamas daiktų saugumas kelyje ir keltuose?
Saugumas yra mūsų prioritetas nr. 1. Mikroautobusuose krovininė erdvė dažnai būna įrengta specialiomis fiksavimo juostomis (t. y. kaiščiais) sienose ir grindyse. Kai daiktai įkraunami, jie yra užtvirtinomi šiomis juostomis, kad jie nešoktų važiuojant nelygiu keliu ar staigiai stabdant. Tai ypač svaru, nes kelyje Anglijoje, ypač vairuojant per Londoną ar kitus didmiesčius, dažnai tenka staigiai stabdyti.
Pervežiant keltu (pvz., Dover-Calais arba Hull-Rotterdam), mikroautobusas dažniausiai užvažiuoja į žemą aukštą (kur dažniausiai būna sunkvežimiai ir autobusai). Čia svarbu ne tik fizinis fiksavimas, bet ir draudimas. Visos solidžios pervežimo kompanijos turi CMR draudimą, kuris dengia krovinio žalą. Tačiau verta pasitikrinti draudimo sumą – ar ji padengs viso Jūsų turto vertę? Jei gabenate brangius meno kūrinius ar labai brangią techniką, gali reikėti papildomo draudimo.
6. Kiek trunka kelionė iš Lietuvos į Angliją?
Standartinis kelionės laikas priklauso nuo konkretaus Jūsų atvykimo vietos Anglijoje ir nuo to, koks keltas pasirenkamas. Vidutiniškai kelionė iš Vilniaus ar Kauno iki Londono trunka apie 30–40 valandų bendro vairuotojo darbo laiko. Tačiau reikia prisiminti, kad vairuotojai turi poilsio režimus – jie negali vairuoti be pertraukų. Todėl realus laikas nuo išvykimo iki atvykimo gali svyruoti nuo 2 iki 4 dienų.
Jeigu krovinys yra skubus, gali būti organizuojamas reisas su dviejų vairuotojų komanda, tuomet kelionė trunka trumpiau, nes vairuotojai keičiasi ir nereikia ilgų sustojimų poilsio. Taip pat įtakos turi ir keltų tvarkaraštis. Kartais dėl blogo oro ar techninių trikčių keltas gali užtrukti. Profesionali kompanija visada laiko Jus informuotą apie vairuotojo vietą realiu laiku.
7. Ar galima pervežti ir maisto produktų, alkoholio ar tabako gaminių?
Čia reikia būti labai atsargiam, nes Anglijos muitinės taisyklės dėl maisto produktų yra griežtos. Po „Brexit“ nebegalima vežti mėsos, pieno produktų ir daugumos vaisių bei daržovių iš ES į JK asmeniniam vartojimui (išskyrus labai nedidelius kiekius, pvz., mėsos gabalėlui ant duonos, bet tai yra pilkoji zona). Taigi, jeigu planuojate pasivežti dešrelę, sūrį ar kiaušinius – geriau jų neimti, nes jei bus rasti, jie bus konfiskuoti, o tai gali užtrukti muitinės patikrinimą.
Kas concerne alkoholį ir tabaką, vežti galima, tačiau yra nustatyti ribiniai kiekiai (duty-free allowance). Jeigu kiekiai viršija šias ribas, gali tekti mokėti very high mokesčius. Be to, alkoholis turi būti tinkamai supakuotas, kad nesužalotų kitų daiktų esant judėjimui. Asmeninio naudojimo vaistus taip pat geriau turėti originalioje pakuotėje su receptu, jei to reikalauja.
8. Kas nutinka, jei vairuotojas negali privažiuoti tiesiai po mano duris Anglijoje?
Tai labai dažna situacija, ypač didžiuosiuose Anglijos miestuose, pvz., Londono centre, Birmingeme ar Mančesteryje. Ten gatvės dažnai siauros, yra daug apribojimų („yellow lines“), o netgi ir galimybė užstoti trumpam gali baigtis dideliu baudos raštu. Profesionalus pervežėjas visada iš anksto susitaria su klientu dėl „loading“ ir „unloading“ vietų.
Jeigu tiesioginis privažiavimas negalimas, taikomi sprendimai:
1. Artimiausia vieta: Mikroautobusas užstoja artimiausioje leidžiamoje vietoje (pvz., 50–100 metrų atstumu), o tada daiktai pernešami rankomis.
2. Pagalbinė transporto priemonė: Jeigu atstumas didelis arba daiktų labai daug, gali būti iškviestas vietinis „Man with a van“, kuris padeda paskirstyti krovinį nuo didelio mikroautobuso iki pat durų.
3. Speciali leidimas: Kartais galima gauti leidimą iš miesto savivaldybės (suspension of parking restrictions) trumpam laikui, tačiau tai reikalauja planavimo iš anksto.
Visada rekomenduoju išsiųsti nuotraukas Jūsų gyvenamosios vietos aplinkos iš anksto, tad vairuotojas galėtų įvertinti situaciją ir paruošti planą B.
9. Ar verta naudoti paletes (europaletes) ar krauti tiesiog ant mikroautobuso grindų?
Šis klausimas dažnai kyla tarp tų, kurie pervežia ne tik baldus, bet ir dėžes su įranga ar sandėlio turą. Paletės (EPAL) turi savo privalumų – jas lengviau krauti keltuose su keltuvu, jos laikosi vienoje vietoje, o ant jų galima stumdyti sunkias dėžes. Tačiau mikroautobuse paletės užima daug vietos aukštyje – negalima uždėti nieko virš paletės su stovu, nes nepraeis pro mikroautobuso duris.
Dėl to, pervežiant namų turtą, dažniausiai naudojamas „tūrinis“ kraunimas (loose loading), t.y. dėžės ir baldai dedami vienas ant kito, užpildant visas ertmes. Tai leidžia maksimaliai išnaudoti erdvę. Jeigu visgi turite kokių nors dėžių ant paletės, jas galima įkrauti, tačiau reikia susitarti dėl jų iškrovimo (pvz., jei ant paletės yra sunkios dėžės, reikės ranktelių arba „hantelių“ – specialios technikos iškrovimui Anglijoje).
10. Kokia turėtų būti „Inventorinė sąrašo“ (Packing List) struktūra, kad muitinėje nebuotų problemų?
Inventorinis sąrašas – tai Jūsų kelionės pasas muitinėje. Jis turi būti aiškus, suprantamas ir detalus. Nėra gerai, jei sąraše parašyta tiesiog „Baldai“ ar „Daiktai“. Muitinės pareigūnai to nepriims. Sąrašas turi būti suskirstytas į grupes, pvz.:
* Baldai: (nurodykite: 1 sofa, 1 stalas, 4 kėdės, 1 spinta ir t.t.).
* Buitinė technika: (1 šaldytuvas, 1 indaplovė, 1 televizorius).
* Asmeniniai daiktai: (10 dėžių su drabužiais, 5 dėžės su knygomis, 1 dėžė su virtuvės reikmenimis).
Svarbu nurodyti apytikrę kiekvienos grupės vertę (pvz., bendra vertė 2000 Eur).