Mikroautobusas ar traukinys: kas geriau keliaujant į Angliją? Išsamus eksperto analizė

Kelionė į Angliją visada buvo ir išliks ypatingas iššūkis, ne vien dėl to, kad tai sala, bet ir dėl specifinių administracinių reikalavimų bei geografinių ypatumų. Per daugiau kaip dvidešimt metų dirbu tarptautinių keleivinių pervežimų srityje, ir per šį laikotarpį matavau, kaip keitėsi kelionės į Didžiąją Britaniją organizavimo standartai, technologijos bei patys keleiviai. Vienas dažniausiai užduodamų klausimų, su kuriuo susiduriu konsultuodamas klientus, yra susijęs su transporto priemonės pasirinkimu: ar verti rinktis mikroautobusą, kuris veža tiesiai iki durų, ar galvojama apie traukinį – „Eurostar“ ar kitus geležinkelio maršrutus?

Atsakymas nėra vienareikšmis. Abu šie kelionių būdai turi savo aštrias kulisaus, kurias dažnai pamirštame, susidomėję tik bilieto kaina. Šiame straipsnyje remiuosi ne teorinėmis gairėmis, o realia praktika, stebėjimais ir tūkstančiais atliktų kelionių. Mes išnagrinėsime logistiką, komfortą, pasienio procedūras ir, žinoma, pinigus. Tik suprasdami visus šiuos aspektus, galėsite priimti sprendimą, kuris geriausiai aptarnaus jūsų konkrečiam atvejui – ar tai verslo kelionė, šeimos atostogos ar gyventojų persikėlimas.

Svarbu prisiminti, kad po „Brexit“ situacija pasikeitė. Anksčiau pasienio kontrolė dažnai buvo formaluma, šiandien tai gana sudėtingas etapas, kuris gali smarkiai paveikti bendrą kelionės trukmę. Būtent todėl, atsakydami į klausimą „kas geriau“, privalome žiūrėti ne tik į tai, kaip greitai nuvažiuojame tarp taškų A ir B žemėlapyje, bet ir į tai, kiek laiko praleidžiame pasienio punktuose, kaip elgiamasi su bagažu bei kokia yra bendra kelionės patirtis. Štai išsamus analizė, padėsianti nuspręsti.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

1. Kuris transporto būdas yra greitesnis: mikroautobusas ar traukinys?

Vienareikšmis atsakymas priklauso nuo jūsų išvykimo vietos, tačiau apskritai traukinys (Eurostar) yra greičiausias, jei kalbame tik apė judėjimo greitį. Traukinys iš Briuselio ar Paryžiaus į Londoną nuvažiuoja per maždaug 2 valandas ir 15 minučių, o jo didžiausias greitis siekia 300 km/val. Tačiau čia prasideda „pavojingoji“ detalė – tai nėra visas kelionės laikas.

Jei keliaujate iš Lietuvos, pirmiausia turite nuvykti iki Briuselio (dažniausiai traukinio išvykimo vieta). Tai reiškia kelionę autobusu ar mikroautobusu per Lenkiją, Vokietiją ir Belgiją, kas trunka apie 18–20 valandų. Prie to reikia pridėti laukimą stotyje. Tuo tarpu mikroautobusas, važiuojantis į Angliją keliu, vaziuoja nuolat. Jis gali trukti ilgiau (paprastai 30–36 valandų viskis įskaitant), tačiau jums nereikia keisti transporto priemonės, nešti bagažo per stotis ir laukti persėdimų.

Be to, reikia atsižvelgti į pasienio kontrolę. Traukinyje pasienio patikra atliekama išvykimo stotyje, ką reikia atlikti mažiausiai 30–60 minučių iki išvykimo. Mikroautobuso atveju, jei jis keliauja keltu, laukimas eilėse į keltą gali būti neprognozuojamas, tačiau dažnai šios procedūros vyksta „fone“, kol jūsilsite keltuje arba pailsėsite priešais Lamanšą. Taigi, jei skaičiuojame „durų prie durų“ principą, mikroautobusas dažnai pralenkia traukinį, kai kalbame apie bendrą kelionės laiką iš Lietuvos mažesnių miestų.

2. Koks kainos skirtumas tarp šių kelionių būdų?

Kaina visada yra sprendžiamasis faktorius, ir čia mikroautobusas turi aiškių pranašumų, ypač keliaujant grupe arba su daug bagažo. Bilietas į „Eurostar“ traukinį, jeigu jį įsigyjate iš anksto, gali būti palyginti patrauklus (nuo 50–100 eurų vienam asmeniui), tačiau šios kainos smarkiai svyruoja priklausomai nuo sezono, dienos ir užsakymo laiko. Vėliau įsigyjamas bilietas gali kainuoti net kelis šimtus eurų. Prie šios kainos būtina pridėti bilieto iki Briuselio (ar Paryžiaus) kainą, kuri taip pat nėra menka.

Mikroautobuso kelionės kaina paprastai yra fiksuota. Ji apima visą kelionę nuo išvykimo vietos Lietuvoje iki galutinio taško Anglijoje. Daugeliu atvejų, keliaujant mikroautobusu, kaina vienam keleiviui svyruoja nuo 150 iki 250 eurų, atsižvelgiant į atstumą (Londonas arba šiaurės Anglija) ir sezoniškumą. Jei keliaujate šeima (pvz., 4 asmenys), mikroautobuso paslauga gali būti ne tik pigesnė, bet ir ekologiškiau finansiškai, nes dažnai siūlomos grupinės nuolaidos. Be to, mikroautobusuose dažnai nėra papildomų mokesčių už didelį bagažą, kas traukinių atveju gali būti problema.

3. Kaip atrodo bagažo tvarkymas: kiek daugiau galima pasiimti?

Štai čia, mano praktikoje, mikroautobusas laimi visuotinai. Geležinkelio kompanijos turi griežtas taisykles: paprastai leidžiama nešti du didelius bagažus (iki 85 cm ilgio) ir vieną rankinį bagažą. Jeigu keliaujate su vaiko vežimėliu, slidėmis, muzikiniais instrumentais ar persikėlinate su gyvenamaisiais daiktais, traukinys gali tapti tikru košmaru. Už kiekvieną viršyjantį bagažą reikės mokėti papildomai, o vietos jame gali tiesiog nebūti.

Mikroautobusai, ypač tie, kurie specializuojasi pervežimuose į Angliją, paprastai yra pritaikyti dideliems kiekiams. Didelis bagažinės skyrius (dažnai priekaboje) leidžia pasiimti daugiau daiktų. Per savo karjerą mačiau, kaip žmonės veždė visus savo turtus persikėlimui į Londoną, ir mikroautobusas su tuo susidraudavo be problemų. Be to, jums nereikia kelti sunkių lagaminų laiptais ar įsodinti juos į aštrią eilę traukinyje – vairuotojas padės pakrauti ir iškrauti bagažą tiesiai iš automobilio.

4. Kuris būdas yra patogesnis ir komfortiškesnis ilgos kelionės metu?

Komfortas – sąlyginis dalykas. Traukinys „Eurostar“ siūlo aukšto lygio komfortą judėjimo metu: galima atsistoti, nueiti į restoraną, nusipirkti kavos, netgi naudotis Wi-Fi (nors Lamanšo sąsiauryje jis dažnai iškrinta). Vietos yra erdvios, oro kondicionierius veikia sklandžiai. Tačiau tai trunka tik 2 valandas. Likusį laiką iki Briuselio turite važiuoti kitu transportu.

Mikroautobuso komfortas priklauso nuo jo klasės. Dabar dauguma įmonių, vežančių į Angliją, naudoja naujus, 8–9 vietų mikroautobusus (pvz., VW Crafter ar Mercedes Vito), kurie yra pritaikyti ilgiems nuotoliams. Jie turi patogias, atlenkiamas sėdynes, individualias ventiliacijos angas, dažnai – galimybę maitintis elektros lizdais (USB/C) telefonų įkrovimui. Tačiau tenka sėdėti vienoje vietoje ilgiau. Ilgiausios kelionės metu (apie 30 val.) tai gali būti pavargianti, todėl svarbu pasirinkti patikimą pervežėją, kuris daro ilgesnes pertraukas (paprastai kas 4 valandos), o ne važiuoja „lūžta galva“.

5. Kaip vyksta pasienio kontrolė ir kokie „Brexit“ pokyčiai tai paveikė?

Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES pasienio kontrolės tapo griežtesnės. Traukinyje „Eurostar“ pasienio kontrolė vyksta Briuselio (ar Paryžiaus) stotyje, prieš įlipimą į traukinį. Jums tenka stovėti eilėje, parodyti pasą, atsakyti į klausimus apie kelionės tikslą. Jei traukinys išvyksta 10:00, rekomenduojama atvykti bent 60–90 min. anksčiau. Jei praleisite traukinį dėl lėtos pasienio kontrolės, bilieto dažniausiai nebegrąžina.

Mikroautobuso atveju pasienio kontrolė vyksta dviejuose etapuose: prieš įvažiavant į Jungtinę Karalystę (Lamanšo sąsiaurio uoste, pvz., Doveris ar Kalė) ir pravažiavus ją. Jei mikroautobusu važiuojate keltu, kontrolė dažnai atliekama keltuose arba prieš įvažiavant į keltą. Čia taip pat gali susidaryti eilės, ypač vasaros atostogų metu arba tuo metu, kai yra didelis prekybos sunkvežimių srautas. Tačiau, mano patirtimi, mikroautobusų eilės paprastai juda greičiau nei sunkvežimių, o vairuotojai, kurie važiuoja šiuo maršrutu kasdien, žino visas niuansas, kaip sumažinti laukimo laiką. Svarbiausia – turėti galiojantį pasą (arba ID kortelę, jei taikoma, tačiau į UK dabar reikalingas pasas).

6. Kaip kertamas Lamanšo sąsiauris – po vandeniu ar virš jo?

Tai vienas įdomiausių kelionės etapų. Traukinys „Eurostar“ kerta Lamanšo sąsiaurį po vandeniu per „Eurotunel“. Tai technologiškai įspūdingas procesas, kuris trunka apie 35 minutes. Jūs net netojote vandens, tiesiog tamsa už lango ir šiek tiek ausų užsegimo jausmas dėl slėgio pokyčio. Tai greita, efektyvu ir be oro sąlygų.

Mikroautobusai dažniausiai kerta sąsiaurį keltu. Kelionė keltu (pvz., iš Kalė į Doverį) trunka apie 90 minučių. Nors tai ilgiau nei tunelis, tai suteikia puikią progą pailsėti. Keleiviai gali išeiti į denį, pailsėti, nusipirkti maisto (dažnai keltuose yra parduotuvės be mokesčių – duty free), įkvėpti jūros oro. Kai kada mikroautobusai taip pat naudojasi „Le Shuttle“ traukiniu, kuriame vežami automobiliai (tai tunelis), tačiau dėl brangumo ir grafiko dažniau renkasi keltus, kurie leidžia lanksčiau planuoti laiką.

7. Ar galima keliauti su augintiniais (šunimis, katėmis)?

Keliauti su augintiniais į Angliją galima abiem būdais, tačiau taisyklės griežtos. Traukinyje „Eurostar“ augintiniai leidžiami tik tam tikrose sąlygose: turi būti vadovaujami šunys pagalbos arba sertifikuotos tarnybinės katės. Paprasti naminiai augintiniai (ne šunys pagalbos) vežami traukiniu nėra leidžiami (išskyrus labai retus išimtinius atvejus ir tik tam tikromis sąlygomis, pvz., karantino režimą atitinkančiais gyvūnais, bet tai paprastai neįmanoma paprastam keleiviui).

Mikroautobusas šiuo atveju yra vienintelis logiškas pasirinkimas. Gyvūnai turi atitikti visas veterinarijinius reikalavimus (mikročipas, antšuninės pasas, rabio vakcina, ir, jei reikia, kirmėlių gydymas). Gyvūnai dažniausiai keliauja bagažinės skyriuje (jei yra specialių būdelių) arba salonuose, jei vairuotojas leidžia ir gyvūnas nedirgina kitų keleivių. Būtina iš anksto pranešti apie augintinį, nes viename mikroautobuse gali būti ribojamas jų skaičius.

8. Koks yra maršrutų lankstumas – ar galiu važiuoti ne į Londoną?

Traukinių sistema Jungtinėje Karalystėje yra labai išvystyta, tačiau „Eurostar“ atveju jūsų galutinis taškas visada yra Londonas (St. Pancras International). Nuo ten turite persėsti į vietinį traukinį, jei keliaujate į Mančesterį, Birmingamą, Liverpulį ar kitus miestus. Tai reiškia dar vieną bilietą, dar vieną bagažo nešimą ir dar vieną persėdimą.

Mikroautobusai pasižymi dideliu lankstumu. Nors daugelis maršrutų baigiasi Londone, daug pervežėjų siūlo „door-to-door“ paslaugą arba išleidžia keleivius nustatytuose taškuose kituose miestuose.