Mikroautobusas ar lėktuvas – kas geriau keliauti į UK?

Kelionė į Jungtinę Karalystę (JK) visada buvo ir išliks aktuali tema tiek verslo atstovams, tiek turistams, bei ypač tiems, kurie turi artimųjų šioje saloje. Per savo daugiau nei dvidešimties metų patirtį tarptautinių keleivių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė šios rinkos tendencijos, o kartu ir keleivių prioritetai. Dar prieš dešimtmetį klausimas būdavo vienareikšmis: visi skubėjo į oro uostus. Tačiau šiandien, atsižvelgiant į Breksito padarinius, augančias oro linijų kainas ir vis sudėtingesnę logistiką, mikroautobuso nuoma arba reguliarus reisas tampa vis labiau priimtinu, o kartais net pranašesniu sprendimu.

Kai klientai kreipiasi į mane patarimo, dažnai jau yra nusivęrę skrydžių „pigumo“ iliuzija arba bijo ilgos kelionės keliu. Tiesą sakant, vieno ar kito transporto rūšies pasirinkimas priklauso ne tik nuo biudžeto, bet ir nuo jūsų kelionės tikslų, komforto reikalavimų ir to, ką jūs siekite pasiekti atvykus į vietą. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo profesine žinia, padėsiantiu išsiaiškinti, kas tikrai geriau – mikroautobusas ar lėktuvas, keliaujant į UK šiandien.

Šiuolaikinėje logistikoje svarbu ne tik nuvykti iš taško A į tašką B. Svarbu tai, kaip jausitės kelionės metu, kiek laiko praleisite biurokratinėse procedūrose (ypač svarbu po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos) ir kokia bus jūsų galutinė išlaidų sąskaita. Dažnai, pasirodo, pigiausias bilietas lėktuvu tampa viena brangiausių kelionių, pridėjus papildomus mokesčius. Tuo tarpu mikroautobusas siūlo aiškios kainos ir nustatytą grafiką privalumus, leidžiančius geriau suplanuoti savo laiką.

Analizuodamas šias dvi alternatyvas, aš remiuosi ne tik teoriniais duomenimis, bet ir realiais keleivių atsiliepimais bei statistika, kurios stebiu per savo karjerą. Mes išnagrinėsime laiko, pinigų, komforto ir patogumo aspektus, kad jūs galėtumėte priimti subalansuotą ir tinkamą sprendimą sau arba savo šeimai.

DUK

1. Koks yra realus kelionės trukmės skirtumas tarp mikroautobuso ir lėktuvo?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir atsakymas gali nustebinti daugelį. Oficialiai skrydis iš Vilniaus ar Kauno į Londoną trunka apie 3 valandas. Tačiau mano patirtis rodo, kad „durų iki durų“ (door-to-door) principu, skirtumas gerokai sumažėja, o kartais išvis išnyksta.

Vykstant lėktuvu, turite atvykti į oro uostą mažiausiai 2 valandas prieš skrydį (dėl registro patikrinimo, saugos kontrolės). Po 3 valandų skrydžio praleidžiate dar mažiausiai 30–60 minučių išlipimo ir bagažo paėmimo oro uoste UK (pvz., Stansted ar Luton). Toliau seka kelionė į Londono centrą ar kitą miestą. Greitasis traukinys (Gatwick Express ar Heathrow Express) užtrunka apie 15–30 minučių, bet kainuoja brangiai. Paprastas autobusas ar traukinys gali užtrukti valandą ir daugiau. Taigi, viso kelionės laikas nuo jūsų namų Lietuvoje iki galutinės vietovės UK dažnai svyruoja nuo 7 iki 9 valandų.

Vykstant mikroautobusu, kelionė trunka ilgiau – paprastai tai 30–34 valandos su visais sustojimais (keltu, pervežimu per Lamanšą). Tačiau čia nereikia atvykti 2 valandas anksčiau – jūsį pasiima iš namų arba sutartoje vietoje. Jūsų laikas kelyje yra „užmestas“ ramiai, galite skaityti, miegoti arba žiūrėti filmus, nereikia nervuotis dėl persėdimų. Taigi, nors fizinis kelionės laikas ilgesnis, jūsų įsiterpimo į procesą laikas yra minimalus. Jeigu kelionės tikslas – atvykti į Londoną ramiai ir nenuvargti nuo streso, mikroautobusas dažnai laimi komforto atžvilgiu.

2. Ar lėktuvas tikrai toks pigus, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio?

Dvidešimt metų dirbant šioje srityje mačiau, kaip low-cost aviakompanijos sugebėjo suvilioti keleivius žemiais kainų skaičiais, tačiau galutinė suma dažnai sukelia šoką. Reikia atsižvelgti į tai, kad pradinė bilieto kaina retai kada yra galutinė.

Prie lėktuvo bilieto kainos būtinai reikia pridėti: registruoto bagažo mokestį (dažnai tai būna ne 20 kg, o mažiau, o viršijus mokestis auga eksponentiškai), vietos lėktuve pasirinkimo mokestį (jei norite sėdėti šalia šeimos narių), draudimą (jei įsigyjate), ir svarbiausia – transporto iki ir iš oro uostų Lietuvoje bei UK. Jeigu skrendate į ne pagrindinius oro uostus (pvz., Londono Luton ar Stansted), kaina už autobusą „National Express“ ar traukinį į centrą gali siekti 30–40 svarų viena kryptimi.

Mikroautobuso arba reguliaraus reiso kaina dažniausiai yra fiksuota. Ji įskaito jūsų bagažą (paprastai leidžiama pasimti du didelius lagaminus po 20–23 kg ir rankinį bagažą), bei vežimą iki nurodytos vietos (dažnai tiesiai iki jūsų vartų Londono ar kitame mieste). Atlikę detalesnę skaičiavimą, dažnai pasirodo, kad keturių asmenų šeimai mikroautobuso kelionės kaina yra panaši, o kartais net ir žemesnė už visus mokesčius apjungtą skrydį. Be to, mikroautobusu keliaujant nereikia rūpintis papildomų paslaugų įsigijimu – ką mokėte, tą ir gaunate.

3. Kaip Breksitas paveikė keliones mikroautobusu ir lėktuvu? Po išstojimo ES sunkiau prasibrauti?

Breksitas sukėlė daug nerimo, tačiau mano nuomone, mikroautobusų keleiviai patyrė mažiau neatitikčių nei lėktuvų. Keleiviai, skrendantys lėktuvais, dažnai netyčia veža draudžiamus produktus (mėsą, pieno produktus, vaisius), kuriuos griežtai kontroliuoja JK pasienio tarnybos. Oro uostuose atsitiktinė patikra gali baigtis baudomis arba produkto konfiskavimu, kas sugadina nuotaikas po ilgos kelionės.

Kelionė mikroautobusu turi kitą dinamiką. Mes, pervežėjai, gerai išmokome taisykles. Didžioji dauguma pervežimų vyksta per Kenterberį (Kent) – žaliasią koridoriaus zoną (Green Channel), kai tikslas yra tik tranzitas per Didžiąją Britaniją (pvz., keliaujant toliau į Airiją) arba kai mikroautobusas yra pilnas su keleiviais, kurie neturi prekių prekybai. Tačiau net jei vykstate į JK apsilankyti, patirtis vairuotojų padeda išvengti nereikalingų uždelčių. Jie žino, kuria eiti ir kaip elgtis su pasieniečiais.

Be to, pasieniečių kontrolė kelyje (pvz., Prancūzijoje prieš įlipant į keltą arba patį keltą) yra standartinė procedūra. Nors eilės gali būti ilgesnės, profesionalūs vairuotojai moka su jomis susitvarkyti, o keleiviai gali ramiai laukti viduje, o ne stovėti oro uosto koridoriuose su batu rankose. Taigi, biurokratinis barjeras mikroautobuso atveju yra „perkeliamas“ patogiau, nes juose rūpinasi organizatorius.

4. Koks yra bagažo limitas ir koks pasirinkimas patogesnis šeimoms?

Tai vienas esminių kriterijų, kurį mano klientai dažnai paminėjo kaip nusprendžiamąjį faktorą. Lėktuvu keliaujantys turistai ar emigrantai nuolat susiduria su problemą: kaip sudėti viską į 20 kg (ar net 10 kg pigiausiame biliete)? Kiekvistas kilogramas viršijimo kainuoja brangiai, o didelių daiktų (pvz., vaikiškų vežimėlių, slidžių, muzikos instrumentų) vežimas turi sudėtingas taisykles.

Mikroautobusas šiuo atžvilgiu laimi nenuostomai. Standartinė praktika yra leisti keleiviui pasimti du didelius lagaminus (po 20–30 kg) ir rankinį bagažą. Jei keliaujate su šeima, tai leidžia pasimti visus būtinus daiktus, maisto atsargas (tiksliai laikantis taisyklių), drabužius net ir ilgesniam laikotarpiui. Aš mačiau keleivių, kurie vežė net baldus ar dviračius (sutarus su vairuotoju), atvejus. Tokio laisvės lėktuvas suteikti negali.

Be to, nebelikta problemų dėl bagažo praradimo. Lėktuvų atvejais bagažo neatvykimas yra ganėtinai dažnas reiškinys, kuris sukelia didelį stresą, ypač jei neturite būsto ar drabužių. Mikroautobusu bagažas visada yra su jumis – jis talpinamas gale arba apačioje, bet jūs matote, kai jis įkraunamas ir iškraunamas. Tai suteikia psichologinio ramumo, ypač svarbu keliaujant su vaikais.

5. Koks kelionės komforto lygis? Ar ilgas kelias mikroautobusu ne per daug vargina?

Stereotipas, kad mikroautobusu keliauti yra nepatogu, jau seniai pasenęs, bent jau kalbant apie profesionalius tarptautinių pervežimų mikroautobusus. Šiuolaikiniai mikroautobusai, skirti ilgos trukmės reisams (pvz., „Mercedes Sprinter“ ar „VW Crafter“ su aukštu stogu), yra įrengti labai ergonomiškai.

Jūsų laukia patogios, įtraukiamos sėdynės su diržais, dažnai galėsite pasisukti (jei tai ne 9 vietų, o didesnis, pritaikytas autobusas). Daugelis mikroautobusų turi: individualius LED šviestuvus, oro ventiliaciją ar kondicionierių, USB jungtis įkrovimui, bei dažnai – Wi-Fi ( nors kelyje signalas gali šokti). Vairuotojai dažnai daro sustojimus kas 3–4 valandas maistui ir tualeto reikmėms, kas leidžia išsitiesti kojas.

Skrydis lėktuvu, nors ir trumpesnis, turi savo nemalonumų: siauros sėdynės, ribota kojų erdvė, galvos skausmas dėl slėgio pokyčių, ramybės stoka (verkiantys kūdikiai, triukšmingi keleiviai). Po 3 valandų skrydžio jaučiatės nukritęs, o po 24 valandų kelionės mikroautobusu, jei gerai užmigote, galite atvykti gana atsigaivęs. Ypač tai pasakytina apie naktinius reisus – išėjote vakare Vilniuje, o prabundate ryte jau Anglijoje. Tai išsaugo dieną.

6. Kaip atrodu klausimas dėl vaiko vežimo? Ką pasirinkti šeimoms su mažais vaikais?

Kaip tėvas ir ilgametis logistikos ekspertas, visada rekomenduoju mikroautobusą šeimoms su mažais vaikais. Lėktuvas su kūdikiu ar mažu vaiku gali tapti tikru košmaru. Reikia laikytis griežtų taisyklių dėl vežimėlių (juos tenka patvirtinti specialioje vietoje), vaikui gali skaudėti ausis, o aplinkiniai keleiviai gali nekantriai žiūrėti, jei vaikas verkia.

Mikroautobuse situacija yra daug lankstesnė. Vaikas gali sėdėti ant tėvų rankų (jei yra užsegamas saugos diržu), gali miegoti ant sulankstomos sėdynės (jei mikroautobuse yra laisvos vietos). Galite bet kada sustoti, jei reikia pakeisti apdarą, pamaitinti vaiką ar leisti jiems pasibėgioti po aikštelę prie kavinių (kas daroma reguliariai). Taip pat galite pasimti daugiau patogumų: miltelius, vaikišką maistą, žaiskus – nebegalvojate apie svorio apribojimus.

Psichologinis aspektas taip pat svarbus. Vaikui ilga kelionė gali būti nuobodu, tačiau tėvai gali juos užtikti, rodyti vaizdo įrašus planšetėje (nesijaudindami dėl Wi-Fi ar duomenų), o vairuotojas, kuris dažnai tampa ir pagalbininku, gali sukurti saugesnę aplinką nei anoniminė oro uosto minia.

7. Ką daryti su gyvūnais? Ar galima vežti augintinį į UK mikroautobusu?

Gyvūnų vežimas į Jungtinę Karalystę po Breksito tapo sudėtingesnis, bet neįmanomas. Lėktuvu augintinius vežti yra sudėtinga ir brangu: jie turi būti įdarbyti į specialius krepšius ir talpinami į bagažinės skyrių (nes dauguma aviakompanijų neleidžia jų kajutėje, išskyrus vedlius ar labai mažus gyvūnus). Tai sukelia didelį stresą gyvūnui ir šeimininkui.

Mikroautobusais, kuriais teikiama „VIP“ arba individualių pervežimų paslaugos, gyvūnai dažnai priimami. Svarbu tik, kad jie būtų su visais reikalingais dokumentais (čipas, pasas, rabies vakcina). Gyvūnas gali keliauti šalia savininko rankinėje bagažo srityje arba specialioje grotelėje (jei tai didesnis šuo). Tai leidžia nuolat stebėti augintinio būklę, duoti jam vandens. Mano patirtis rodo, kad šunys ir katės geriau pergyvena kelionę mikroautobusu, kur yra žinomi žmonės, nei tamsioje, triukšmingoje lėktuvo bagažinėje. Tačiau visada reikia iš anksto susitarti su pervežėju dėl gyvūno priėmimo, nes ne visi reisai tam pritaikyti.

8. Kaip yra su aplinkosauga (CO2 emisijomis)? Kuris būdas yra „žaliensis“?

Šiuo metu aplinkosauga tampa vis svarbesniu faktoru renkantis transportą. Techniškai požiūriu, jeigu mikroautobuse yra pilnas keleivių (pvz., 7–8 asmenų), kiekvienam keleiviui tenkančios CO2 emisijos yra žymiai mažesnės nei jei tie patys 7–8 žmonės skristų lėktuvu. Lėktuvai išmeta didžiulius kiekius šiltnamio dujų, ypač pakilimo ir tūpimo metu.

Be to, mikroautobusai dažnai naudoja modernius dyzelinius variklius, kurie yra ekonomiški ilguose maršrutuose. Jeigu keliaujate vienas, lėktuvas gali būti palyginti efektyvus, tačiau grupėms ar šeimoms mikroautobusas yra daug ekologiškesnis pasirinkimas. Taip pat nėra tiek šiukšlių, kurių sukuria skrydžiai (vienkartiniai indai, plastikiniai pakeliai, maistas lėktuve), o kelyje sustojant pietauti mažiau sukuriamos atliekos lyginant su greitojo maisto restoranais oro uostuose.

9. O kaip su laiko lankstumu? Kas nutinka, jei pavėluju į lėktuvą ar mikroautobusą?

Čia lėktuvas turi griežtas taisykles. Jei pavėluote 30 minučių iki skrydžio, dažniausiai bilietas nebegalioja, o jūs prarandate pinigus. Nėra jokios diskusijos – lėktuvas nepalauja. Tai sukuria didelį stresą, ypač jei ryte įvyko nenumatyta situacija (problemos automobilyje, eilės kelyje).

Mikroautobuso atveju situacija yra daug lankstesnė.