Mikroautobusas ar autobusas: kas geriau kelionėms į UK?

Kelionė į Jungtinę Karalystę (JK) visada yra ypatingas iššūkis, nepaisant to, ar tai vyksta verslo, turistinio grupinio vizito ar šeimos reikalų. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų versle, daugybę kartų esu matavęs, kaip klientai svyruoja tarp dviejų pagrindinių pasirinkimų: keliauti mikroautobusu (t. y. „vilkiku“ arba mažesniu transporto priemonės tipu, kuris talpina iki 8–19 keleivių) arba visuometiniu autobusu (kuris gali pasiimti 30–60 ir daugiau žmonių). Sprendimas nėra tik apie vietų kiekį – tai kompleksinis įvertinimas, kuris apima komfortą, logistiką, kainą, teisinius niuansus ir, žinoma, specifinę JK geografiją.

Kai kalbame apie keliones į Angliją, Škotiją ar Velsą, negalime pamiršti, kad tai ne tik važiavimas automagistralėmis. Tai yra keliavimas jūra (per Lamanšą), specifiniai keliai, kairinis eismas ir griežti transporto priemonių apribojimai didžiuosiuose miestuose, pvz., Londone. Todėl, renkantis tarp mikroautobuso ir autobuso, reikia žiūrėti giliau nei į pirmą akį. Šiame straipsnyje remiuosi savo ilgamečia patirtimi, kad padėčiau jums suprasti, kuris variantas tikrai geriau atitiks jūsų grupės poreikius, išvengiant nereikalingo streso ir netikėtų išlaidų.

Kelionės organizavimas yra mozaika, kur kiekvienas detalių spalvinimas svarbus. Ar jums svarbiau kiekvieno keleivio kojos vietos plotas, ar galimybė lanksčiau judėti miesto centre? Ar biudžetas yra pagrindinis prioritetas, ar komfortas lemia visos kelionės sėkmę? Žemiau išsamiai aptarsime šiuos klausimus ir atsakysime į dažniausiai kylančius abejones, kad jūsų kelionė į JK būtų sklandi ir maloni.

DUK

1. Kada turėčiau pasirinkti mikroautobusą, o kada autobusą kelionei į JK?

Pasirinkimas priklauso ne tik nuo žmonių skaičiaus, bet ir nuo kelionės stiliaus. Jei jūsų grupės dydis yra mažesnis nei 16 žmonių, mikroautobusas yra akivaizdus ir dažniausiai ekonomiškesnis pasirinkimas. Jis leidžia judėti lanksčiau, greičiau įveikti sienas, o parkavimas miestuose yra daug paprastesnis. Tačiau jei jūsų grupėje yra 20, 30 ar daugiau dalyvių, mikroautobusų flotės išlaikymas ir organizavimas tampa neefektyvus.

Jei reikia pervežti didelę grupę, pvz., vestuvių šventę, didelį korporatyvinį renginį ar sporto komandą su daug įrangos, autobusas yra vienintelis protingas sprendimas. Be to, svarbu atsižvelgti į bagažą. Mikroautobusai, net ir didžiausi (pvz., 19 vietų), turi ribotą bagažinės erdvę. Jei kiekvienas keleivis veža didelius lagaminus (kas būdinga kelionėms į JK, kurios trunka ilgiau nei savaitę), mikroautobuso bagažinė bus užpildyta iki pat stogo, o tai gali sukelti diskomfortą. Autobusai turi didžiulius poilsės skyrius („sandėlius“), kurie talpina dešimtis ir šimtus lagaminų bei specialią įrangą, neprarandant keleivių vietos salone.

2. Kaip skiriasi keleivių komfortas ilgose kelionėse (pvz., iš Lietuvos)?

Kelionė iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę trunka maždaug 24–30 valandas, priklausomai nuo maršruto ir sustojimų. Tokio ilgio kelionei komfortas nėra prabangos reikalas, o būtinybė. Standartinis turistinis autobusas yra sukurtas ilgiems nuotoliams. Sėdynės yra giliau atremtos, turi daugiau polsterio, dažnai gali atsilenkti 45 ar net daugiau laipsnių, yra pagalvėlės nugarai ir galvai. Be to, dideliuose autobusuose yra daugiau vietos kojoms („legroom“), kas leidžia keleiviams ištiesti kojas ir jaustis daugiau laisviau.

Mikroautobusuose, net jei jie yra prabangūs (VIP klasės), erdvės yra ribota. Sėdynės dažnai būna standartinės, mažiau ergonomiškos, o kojų erdvė – minimali. Ilgos kelionės metu mikroautobuse keleiviai dažnai jaučiasi „suspausti“, o tarp sustojimų negalima pakilti ir paeiti ištiesti kojų, kaip tai padarytumėte dviejų ailių autobuse. Taip pat, svarbu paminėti važiavimo stabilumą – autobusai yra kur kas sunkesni ir stabilesni, todėl jų važiavimas yra „lygesnis“, o mažesni mikroautobusai gali būti jautresni vėjui (ypač per keltus ar greitkelius), kas gali sukelti judesio ligą jautriems keleiviams.

3. Ar mikroautobuse ar autobuse yra WC, ir kiek tai svarbu kelionės metu?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir atsakymas yra gana aiškus: beveik visi ilgos kelionės turistiniai autobusai yra aprūpinti cheminiu tualetu. Mikroautobusai (ypač iki 9 vietų, bet net ir 16–19 vietų) tualetų paprastai neturi. Kelionė į UK yra ilga, o sustojimų dažnumą reguliuoja ne tik fizinės galimybės, bet ir vairuotojo darbo laiko taisyklės (tachografai).

Net jei vairuotojas sustoja kas 2–3 valandas (kaip reikalauja taisyklėms), keleiviams tokio dažnumo gali nepakakti, ypač jei vartojami skysčiai. Autobuse esantis WC suteikia psichologinį ramybės jausmą, ypatingą tarp vyresnio amžiaus keleivių ar vaikus vežančių šeimų. Žinoma, autobuso tualetas yra skirtas tik skubiosioms būtinybėms, o ne pilnam higienos užtikrinimui, tačiau jo buvimas gali lemti kelionės kokybę. Be to, jei grupė užstrigs sulėtėjusioje eilėje prie keltų (pvz., Doverio ar Kalė uoste), WC galimybė tampa neprivaloma, o būtina.

4. Kokios yra vairuotojo darbo laiko taisyklės ir kaip jos veikia šį pasirinkimą?

Štai čia mano patirtis kaip eksperto tampa labai naudinga. Tarptautiniuose pervežimuose galioja griežtos ES ir JK taisyklės, reglamentuojančios vairuotojų poilsį ir vairavimo laiką (EO-153/91 reglamentas). Jei kelionė vyksta komerciniu autobusu, vairuotojas privalo naudotis tachografu ir laikytis griežtų grafikų: 4,5 valandos vairavimo – 45 min. poilsis, maksimaliai 9 valandos vaidavimo per dieną (gali būti pratęstos iki 10 valandų 2 kartus per savaitę).

Skirtumas tarp mikroautobuso ir autobuso šiuo atžvilgiu gali būti lemtingas planuojant maršrutą. Jei keliaujate dideliu autobusu, jūsų kelionės grafikas yra griežtai susietas su šiomis taisyklėmis. Autobusas negali „skubėti“, jei vairuotojui reikia poilsio. Mikroautobusu atveju (priklausomai nuo jo svorio ir naudojimo būdo – pvz., jei tai nekomercinis, bet privatus pervežimas iki 3,5 tonų), taisyklės gali būti šiek tiek lankstesnės, tačiau profesionalūs pervežėjai visada laikosi aukščiausių saugumo standartų ir taiko tą patį režimą. Taigi, didesnis autobusas reiškia griežtesnį grafiką, bet ir garantuotą, kad vairuotojas nepersidirbs, kas yra saugumo garantas.

5. Kaip keltų ir Eurotunelio kainos skiriasi mikroautobusams ir autobusams?

Logistika į JK yra brangi, ir perėjimas per Lamanšą sudaro didelę dalį išlaidų. Keltų kompanijos (pvz., P&O, DFDS, Irish Ferries) ir „Eurotunnel Le Shuttle“ turi sudėtingą kainodaros politiką, priklausančią nuo transporto priemonės aukščio ir ilgio. Mikroautobusai dažnai klasifikuojami kaip „mažosios komercinės transporto priemonės“ arba net kaip „VW Caravelle“ tipo automobiliai (jei aukštis mažesnis nei 1,9 m), kas gali leisti jiems važiuoti pigesniais tarifais, kartais net kaip paprastiems keleiviniams automobiliams.

Autobusas visuomet yra klasifikuojamas kaip aukštas transportas (virš 2,6 m) ir mokamas didžiausią tarifą. Be to, keltuose autobusams skiriamos atskiros zonos – žemiau esančios vietos, kurios dažnai būna triukšmingesnės dėl variklių viršaus. Tačiau didelių autobusų operatoriai turi nuolaidų sutartis, todėl bilieto kaina vienam keleiviui gali būti panaši. Tačiau jei keliaujate maža grupe (pvz., 8–10 žmonių) mikroautobusu, jūsų išlaidos per perėjimą bus žymiai mažesnės nei jei nuomotumėt 40 vietų autobusą, kurio pusė tuščia. Taigi, mažoms grupėms mikroautobusas ekonomiškai laimi šią etapą.

6. Kaip sunku važiuoti JK keliais ir parkuoti miestuose su šiais transporto priemonėmis?

Jungtinė Karalystė garsėja siaurais keliais, ypač kaimo vietovėse ir senosiuose miestuose. Didelis 12 ar 13 metrų ilgio turistinis autobusas gali susidurti su rimtais iššūkiais bandant pasiekti atokius viešbučius, restoranus ar lankytinas vietas, kurios nėra pritaikytos didžiajam transportui. Mano patirtis rodo, kad dažnai teka išleisti keleivius pagrindiniame kelyje, o vairuotojas turi važiuoti ieškoti saugios parkavimo vietos kelių atstumu.

Mikroautobusas šiuo atžvilgiu yra daug universaliau. Jis gali užvažiuoti į standartinę automobilių stovėjimo aikštelę (jei aukštis leidžiamas), pravažiuoti pro siaurus miesto vartus arba net įsivažiuoti į privatų namo kiemą. Londone taip pat yra griežti apribojimai – „Low Emission Zone“ (LEZ) ir „Ultra Low Emission Zone“ (ULEZ). Naujesni autobusai dažnai atitinka šiuos standartus, tačiau senesni mikroautobusai gali būti apmokestinti dideliais mokesčiais už įvažiavimą į zoną. Visgi, dydis čia yra pagrindinis veiksnys – mikroautobusu lengviau manevruoti sudėtingoje Londono sankryžose ir išvengti „box junction“ pažeidimų.

7. Koks yra „kaina už asmenį“ skirtumas ir kada tai tampa svarbu?

Finansinis aspektas visada yra svarbus. Jei skaičiuojame kainą vienam keleiviui, autobusas didelėms grupėms (30+ žmonių) yra beveik visada pigesnis. Pavyzdžiui, jei 40 vietų autobuso nuomos kaina yra 3000 EUR, tai vienam žmogui sueina 75 EUR. Jei tą pačią grupę reikėtų vežti 3 mikroautobusais (po 13–14 žmonių), kaina svyruotų aplink 2000–2500 EUR už kiekvieną, kas bendrai būtų 6000–7500 EUR, t. y. dvigubai brangiau vienam asmeniui.

Tačiau mažoms grupėms (pvz., 8–12 žmonių) situacija atvirkščia. Nuomoti 40 vietų autobusą kainuotų tiek pat, kiek ir 60 vietų, todėl mokėtumėte už tuščias vietas. Mikroautobuso nuoma tokiai grupei bus žymiai pigesnė visam biudžetui. Taip pat reikia atsižvelgti į papildomas išlaidas, tokias kaip kelių mokesčiai (mokesčiai už tiltus ir tunelius Anglijoje, pvz., Dartford Crossing) – jie dažnai didesniems transportams būna aukštesni. Tikslus skaičiavimas parodys, kad ribinė vertė, kai autobusas tampa pigesnis, paprastai yra ties 18–20 keleivių riba, priklausomai nuo konkretaus maršroto.

8. Ar yra kokių nors specialių leidimų reikalavimų vairuotojams ar transportui?

Taip, ir čia dažnai pasitaiko klaidų. Norint vežti keleivius į JK už užmokestį, transporto priemonė turi būti įregistruota atitinkamai (Lietuvoje tai reiškia turėti keleivinių pervežimų licenciją). Be to, patekus į JK, reikia atsižvelgti į „Operator’s Licence“ reikalavimus, jei transporto priemonė yra registruota ne JK, tačiau ten veža keleivius verslo tikslais („Cabotage“ taisyklės).

Techninė pusė taip pat svarbi. Autobusai turi atitikti „Euro 6“ emisijos standartus, kad galėtų važiuoti į Londono zonas be milžiniškų baudų. Mikroautobusai, ypač naudojami verslui, taip pat privalo atitikti šiuos reikalavimus. Be to, visi transporto priemonių vairuotojai privalo turėti „Driver CPC“ (Certificate of Professional Competence) kvalifikaciją. Pasirinkdamas patikimą pervežėją, klientas turi užtikrinti, kad kompanija viską tvarkingai administruoja, kitaip rizikuojate, kad transporto priemonė gali būti sustabdyta britų policijos ar „Driver and Vehicle Standards Agency“ (DVSA) patikrinimo metu, kas užstrigs visą kelionę.

9. Kaip orai ir sezonas veikia pasirinkimą?

JK orai yra „changable“, t. y. gana nestabilūs ir vėjuoti, ypač vėlyvą rudenį ir žiemą. Dideli, sunkūs autobusai yra daug stabilesni stipraus šoninio vėjo metu, važiuojant greitkeliais (M1, M6, M25) arba per jūrą. Mikroautobusas, ypač jei jis yra aukštas (pvz., 9 vietų su aukštu stogu), gali būti jautresnis vėjo gūsiams, kas gali sukelti nepatogumų keleiviams.

Be to, žiemos sąlygomis JK keliai gali būti drėgni ir užslėnti druska, tačiau dideli autobusai turi galingesnes stabdžių sistemas ir dažniausiai yra pritaikyti važiuoti visais orais. Vasarą šis skirtumas mažiau pastebimas, tačiau jei jūsų kelionė numatyta lapkritį–kątį, didelis autobusas gali suteikti daugiau saugumo jausmo. Taip pat reikia mintyje turėti, kad mikroautobusų salonas sužyla greičiau (dėl mažesnės oro apimties), tačiau jis ir greičiau atvėsta, kai vairuotojas užsidaro į degalinę, tuo tarpu didelis autobusas ilgiau išlaiko pastovią temperatūrą.

10. Ką daryti, jei grupės dydis yra „tarpinis“, pvz., 18–20 žmonių?

Tai vienas sudėtingiausių scenarijų, su kuriuo dažnai susiduriu. 18 žmonių grupė negali tilpti į vieną standartinį mikroautobusą (kuris dažniausiai būna 8, 9 ar 17 vietų), o 20 vietų autobusas („midi-coach“) yra retas reiškinys rinkoje ir dažnai kainuoja beveik tiek pat, kiek ir 40–50 vietų ilgas autobusas. Tokiu atveju sprendimas priklauso nuo prioritetų.

Jei biudžetas yra pagrindinis, galima rinktis du mažus mikroautobusus (po 8–9 žmones). Tai duoda lankstumą (galima važiuoti į skirtingas vietas), tačiau prarandamas „bendrumo“ jausmas, o vairuotojų išlaikymas brangiau. Jei komfortas ir vieningumas svarbiau, geriau pasirinkti vieną didelį autobusą, net jei pusė vietų bus tuščia. Keleiviai galės keltis, paeiti, naudotis tualetu, o kelionė bus tylesnė (ne du varikliai dirba, o vienas).