Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Mikroautobusai drabužiams į Angliją: Pilnas vadovas efektyviam siuntimui
Dirbdamas logistikos srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, esu matęs, kaip pasikeitė prekybos rūšys ir keliai, kuriomis keliauja prekės. Viena dažniausiai pasitaikančių ir kartu sudėtingiausių užduočių, su kuriomis susiduria mūsų klientai – yra drabužių siuntimas į Angliją. Nors tai atrodo paprasta – pasiimti dėžes ir vežti, tačiau realybėje, ypač po „Brexit“, procesas tapo daugiau techninis.
Daugelis Lietuvos bei kitų Baltijos šalių verslininkų, kurie prekiauja drabužiais internetu arba turi savo parduotuves Didžiojoje Britanijoje, susiduria klausimu: kaip pervežti prekes taip, kad tai būtų ne tik greita, bet ir ekonomiška? Didelės sunkvežimiai (puspriekabės) dažnai būna per dideli ir per brangiai, kai kalbame apie mažesnes partijas, o kurjerinės siuntos (DHL, FedEx ir pan.) gali „suvalgyti“ visą pelną dėl aukštų kilogramo kainų. Čia į žaidimą įžengia mikroautobusai – universalus ir labai efektyvus sprendimas.
Šiame straipsnyje aš dalinsiuosi savo patirtimi ir paaiškinsiu, kodėl mikroautobusai tapo vienu populiariausių būdų drabužiams gabenti į Angliją, kaip vyksta procesas ir ką būtina žinoti, kad siunta pasiektų paskirties vietą be rūpesčių.
Įvadas
Drabužių verslas turi savo ypatumus. Tai prekės, kurios dažnai yra lengvos, bet užima daug vietos (didelis tūris, mažas svoris), o jų vertė gali būti įvairi – nuo pigių „fast fashion“ gaminių iki brangių dizainerių suknelių. Be to, drabužiai dažnai yra siunčiami „dropshipping“ principu arba nedidelėmis partijomis, kurias reikia pristatyti kuo greičiau, kad atitiktų vartotojų lūkesčius.
Pastaraisiais metais, po to kai Jungtinė Karalystė pasitraukė iš Europos Sąjungos, logistika tapo dar sudėtingesnė. Anksčiau tai buvo tiesiog važiavimas per sieną, dabar – tai muitinės procedūros, EORI numeriai, deklaravimas ir galimybė sulaikyti siuntą sienoje net dėl menkiausios klaidos dokumentuose. Būtent šiuo atveju profesionalus mikroautobuso pervežimas tampa ne tiesiog transportu, o visumos sprendimu.
Kodėl verta rinktis būtent mikroautobusą? Pirmiausia, dėl universalumo. Įprastas krovininis mikroautobusas (pavyzdžiui, Ford Transit ar Mercedes Sprinter) talpina nuo 4 iki 8 europaletių (priklausomai nuo konstrukcijos) arba iki 1.5–2 tonų krovos. Drabužiams, kurie dažnai pakraunami į dėžes ir sumontuojami ant paletės, tai idealus tūris. Jei prekių mažiau, galima naudoti dalinio krovinio (dalies mikroautobuso) paslaugas – tai leidžia mokėti tik už užimtą vietą.
Antra, greitis. Didelieji sunkvežimiai dažnai turi savo apribojimus arba turi surinkti pilną apkrovą, kad išvažiuotų, kas gali užtrukti dienomis. Mikroautobusai dažniausiai važiuoja taisyklingais grafikais (pvz., 2–3 kartus per savaitę), todėl siunta nuo siuntėjo iki gavėjo gali keliauti per 2–4 darbo dienas.
Trečia, pristatymas „į duris“. Anglijoje dauguma drabužių parduotuvių ar sandėlių yra įsikūrusios miestuose, o ne dideliuose logistiniuose parkuose. Didelis sunkvežimis su puspriekabe dažnai negali privažiuoti tiesiai prie parduotuvės durų dėl siaurų gatvių ar ženklų apribojimų. Mikroautobusas yra mobilus ir gali pristatyti krovą tiesiai į reikiamą vietą, sutaupant laiko ir išvengiant papildomo perkrovimo.
Kadangi esu patyręs šioje srityje, galiu pasakyti, kad sėkmės raktas – ne tik pasirinkti transportą, bet ir tinkamai paruošti siuntą. Štai čia dažnai daromos klaidos. Drabužiai turi būti pakrauti taip, kad nešlaptų, nesukraipytųsi (jei tai „kabančios“ prekės su kabyklomis), o svarbiausia – kad dokumentai būtų užpildyti be klaidų. Toliau straipsnyje rasiats atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus, kurie padės išvengti nesusipratimų ir nereikalingų išlaidų.
DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)
Šioje skyriuje suformulavau 10 klausimų, kuriuos man klientai užduoda dažniausiai. Atsakymai į juos paremti mano daugiamete praktika ir dabartine logistikos situacija Europoje bei Jungtinėje Karalystėje.
1. Kokia yra mikroautobuso talpa drabužiams ir kaip skaičiuojama kaina?
Mikroautobuso talpa drabužiams gali būti apibrėžta keliais būdais. Dažniausiai kalbame apie tūrį (kubiniais metrais) arba vietą ant grindų (palečių skaičiumi). Standartinis didelis mikroautobusas (L4, H3 tipas) gali talpinti apie 15–20 kubinių metrų krovinio. Drabužiai, ypač jei jie supakuoti į dėžes, dažnai užima daugiau vietos negu sunkios, bet kompaktiškos prekės.
Kaina skaičiuojama pagal užimamą vietą. Jei siunate mažą kiekį drabužių, pvz., 1–2 dėžes (maždaug 30–50 kg), mokėsite už dalinį krovinį – tai gali būti fiksuota suma už vieną vietą (pvz., 1 metras ilgio arba 1 euroleta). Jei užpildote visą mikroautobusą, mokėsite fiksuotą sumą už visą transportą. Verta paminėti, kad drabužiams dažnai taikomas „tūrinis svoris“ (volumetric weight) skaičiavimas, nes oras dėžėse taip pat kainuoja. Rengdamas siuntą, stengiamės maksimaliai išnaudoti erdvę, kad klientas gautų geriausią kainos ir kiekio santykį.
2. Ar reikalingas EORI numeris drabužių siuntimui į Angliją po „Brexit“?
Taip, absoliučiai būtina. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė nėra ES narė, todėl visos siuntos, net ir vienos dėžutės drabužių, turi būti deklaroujamos muitinėje. EORI (Economic Operators Registration and Identification) numeris – tai unikalus kodas, kuris identifikuoja įmonę arba asmenį tarptautinėse prekybose.
Jei esate registruota Lietuvos įmonė, Jums turite būti išduotas ES EORI numeris (prasidedantis LT). Be to, jei Jūsų klientas Anglijoje yra verslininkas, jam taip pat reikalingas JK EORI numeris (prasidedantis GB). Jei siunčiate fiziniam asmeniui (pvz., iš el. parduotuvės), procesas šiek tiek kitoks, tačiau muitinės deklaravimas vis tiek privalomas. Be šio numerio siunta gali būti sulaikyta britų muitinėje, o gavėjas gauti didelius baudų sąskaitas už dokumentų trūkumą. Mano patirtis rodo, kad šių numerių tikrinimas ir užpildymas iš anksto užtikrina sklandų perėjimą per Lamanšą.
3. Kaip turi būti supakuoti drabužiai? Ar galiu siųsti tik maišus?
Tai labai svarbus klausimas. Nors techniškai galima vežti ir drabužius maišuose (pvz., „big bag“), tačiau aš kaip ekspertas tai nerekomenduoju. Pervežimas mikroautobusu vyksta kartu su kitomis siuntomis, krovinys yra kraunomas ir iškraunamas kelis kartus. Maišai gali plyšti, susitepti, drabužiai gali susiglamžyti ar net pasimesti.
Geriausias ir standartinis būdas – supakuoti drabužius į tvirtas kartonines dėžes. Dėžės turi būti užklijuotos, o viduje – užpildytos tuščia erdvė (pvz., burbuliukų plėvele ar popieriumi), kad dėžė neįgriuvtų, jei ant jos bus pastatyta kita. Jei drabužiai kabančios (su kabyklomis), jos turi būti supakuotos į specialias dėžes su kabyklomis arba uždengtos plėvele ir tvirtai prifixuotos ant paletės, kad jų neimtų vėjas ar nejudėtų važiuojant. Tvarkingas pakavimas ne tik apsaugo prekes, bet ir leidžia greičiau įvykdyti muitinės patikriną.
4. Kiek laiko užtrunka siuntos pristatymas į Angliją mikroautobusu?
Standartinis pristatymo laikas yra nuo 2 iki 4 darbo dienų, priklausomai nuo to, kur Anglijoje yra adresas. Jei krovinys keliauja į Londoną arba pietryčius, tai paprastai trunka 2–3 dienas. Jei reikia važiuoti į šiaurę (Škotija, Mančesteris, Liverpulis) arba į Velsą, gali prireikti 3–4 dienų.
Svarbu suprasti, kad į šį laiką įeina ne tik vairavimas, bet ir:
* Krovimo darbai Lietuvoje.
* Kelionės iki uosto (paprastai Kelno, Briuselio ar Zebriugės) ir keltų laukimas.
* Muitinės procedūros (jei jos atliekamos išvykstant ar atvykstant).
* Iškrovimas Anglijoje.
Esu matęs atvejų, kai dėl blogų oro sąlygų (audros Lamanše) ar techninių trikčių kelyje laikas nukeliauja, tačiau patikimi vežėjai visuomet informuoja klientus apie vėlavimus. Drabužiai dažnai yra „skubios“ prekės, todėl planuojant siuntą verta atsižvelgti į šiuos laiko rezervus.
5. Kokius dokumentus reikia pateikti pervežimui?
Norint, kad siunta praeitų sklandžiai, reikalingi trys pagrindiniai dokumentai (nors jų gali būti ir daugiau, priklausomai nuo specifikos):
- Prekių siuntimo lapas (CMR). Tai pagrindinis transporto dokumentas, patvirtinantis transportavimo sutartį. Jame nurodomas siuntėjas, gavėjas, prekių pavadinimas ir svoris.
- Komercinė sąskaita-faktūra (Commercial Invoice). Tai bene svarbiausias dokumentas muitinei. Joje turi būti tiksliai nurodyta: kas per prekės (drabužiai, medvilnės marškiniai ir t.t.), jų kiekis, vieneto kaina ir bendra vertė. Be šios informacijos neįmanoma apskaičiuoti mokesčių.
- Pakuotės sąrašas (Packing List). Šis dokumentas padeda muitinės pareigūnams ir sandėlininkams suprasti, kaip supakuota siunta (kiek dėžių, koks svoris, koks numeris ant dėžės).
Jei drabužiai yra prekiniai ženklai (branded), reikėtų turėti dokumentus, patvirtinančius jų originalumą, kad išvengti prekių su kopijavimo (counterfeit) įtarimų.
6. Ar apdraudžiama siunta ir kas nutinka, jei drabužiai sušlaps ar sugadins?
Profesionalios transporto įmonės visada turi atsakomybės draudimą (CMR draudimas). Tačiau reikia skirti transporto įmonės atsakomybę ir visavertį prekių vertės draudimą. Standartinis CMR draudimas dažniausiai apmoka tik ribą (pvz., 8.33 SDR už kg), kas drabužiams (kurių vertė dažnai viršija kainą už kilogramą) gali būti nepakankama.
Aš visada patariu klientams susitarti dėl „All Risk“ (visų rizikų) draudimo, kuris padengia visą prekių vertę, jei įvyksta nelaimingas atsitikimas, gaisras ar vagystė. Dėl drabužių prigimties (jie gali sugadinti dėl drėgmės) labai svarbu užtikrinti, kad mikroautobuse būtų sausa ir kad dėžės būtų ant paletės, o ne ant grindų (kur gali būti drėgna). Jei įvykį sukelia vairuotojo kaltė, mūsų įmonė imasi visos atsakomybės, tačiau teisingai supakuotos prekės – tai kliento interesas.
7. Kaip vyksta muitinės procedūros ir ar gavėjas Anglijoje turi mokėti mokesčius?
Taip, tai viena svarbiausių priežasčių, kodėl reikia gero eksperto. Siunčiant drabužius į Angliją, taikomi Import VAT (PVM) ir galimas Import Duty (importo mokestis). Mokesčiai skaičiuojami pagal drabužių tipą (HS kodas) ir kilmę (pvz., ar drabužiai pagaminti Lietuvoje, ar iš Azijos).
Procesas dažniausiai vyksta taip:
1. Mes parengiame išankstinę deklaraciją (ES) ir, jei reikia, atstovaujame JK pusėje.
2. Atvykus į Angliją, vietinis brokeris (arba mūsų partneris) pateikia importo deklaraciją.
3. JK Muitinė (HMRC) paskaičiuoja mokesčius.
Šie mokesčiai dažniausiai turi būti sumokėti gavėjo Anglijoje (jei nėra susitarta dėl „DDP“ – pristatymo su mokesčiais apmokėjimu siuntėjo). Jei gavėjas neperveda pinigų laiku, siunta gali būti sulaikyta sandėlyje (pvz., Felixstowe ar Dover) ir pradėti rinkti saugojimo mokesčiai, kurie gali būti labai dideli. Aš visada konsultuoju klientus dėl mokesčių prognozės iš anksto, kad nenuostabtų galutinė kaina.
8. Ar galima siųsti drabužius su vokiška ar lietuviška etikete? Ar reikia angliškų etikečių?
Techniškai galima siųti ir su lietuviškomis etiketėmis, jei tai yra prekės, skirtos angliškam rinkui, tai nėra draudžiama. Tačiau iš verslo ir vartotojo patirties pusės, aš rekomenduoju, kad etiketės (pvz., priežiūros instrukcijos, sudėtis) būtų bentangi anglų kalba arba dvikalbiai. Tai palengvina prekių realizavimą Anglijoje.
Jei kalbame apie pakuotės etiketes (kurių nuskenuoja kurjeriai ar sandėlininkai), jos turi būti aiškios, nurodant gavėjo adresą angliškai (su postcode). Neteisingas adresas vienintelėje etiketėje gali padarysi šimtus svarų nuostolių dėl persiuntimo išlaidų. Mes, kaip logistikos partneriai, visada patikriname etikečių korektiškumą prieš krovinimą.
9. Kokios yra apribojimai dėl drabužių rūšies (pvz., odiniai, kailiniai arba aksominiai drabužiai)?
Nėra bendro draudimo vežti drabužiai mikroautobusu, tačiau yra specifinių niuansų, susijusių su gamybine kilmės sertifikatais.
Pavyzdžiui, jei vežate natūralius kailius arba odinius dirbinius, gali būti taikomi griežtesni CITES (tarptautinės prekybos nykstančiomis rūšimis) reikalavimai. Be to, jei drabužiai yra naudoti (antikvariniai), muitinė gali reikalauti papildomų įrodymų, kad jos nėra šiukšlės.
Aksominiai, šilko ar kitos brangios medžiagos nėra draudžiamos, tačiau jas reikia itin saugiai pakuoti nuo dulkių ir drėgmės, nes jos gali būti pažeidžiamos. Jei drabužiai turi metalinius detalių (segtukai, sagtys), jas reikia apsaugoti, kad jų nekoroduotų drėgmė kelionės metu. Visada verta iš anksto pasidomėti, ar nėra specialių kvotų ar antidempingo mokesčių tam tikriems drabužiams iš Azijos šalių, nors tai daugiau aktualu dideliems konteineriams.
10. Kas nutinka, jei gavėjas Anglijoje neatidaro durų arba nesugeba priimti siuntos?
Tai, deja, ne retas atvejis. Verslo pasaulyje gali keistis personalas, gali būti klaidingi darbo laikai ar tiesiog nesusipratimai. Jei mūsų vairuotojas atvyksta į nurodytą adresą ir negali įvykdyti pristatymo (gavėjo kaltė), prasideda problemos.
Pirmiausia, bandoma susisiekti su klientu. Jei to padaryti neįmanoma, siunta grąžinama atgal į Lietuvą arba (jei klientas sutinka) paliekama sandėlyje artimiausiame mieste Anglijoje. Čia svarbu suprasti, kad už šią paslaugą (grąžinimą ar sandėliavimą) mokėja siuntėjas. Šios išlaidos gali būti didelės – nuo 100 iki 300 svarų sterlingų ar daugiau, priklausomai nuo krovinio dydžio.
Mano patarimas: visada tikrinkite, ar Jūsų klientas Anglijoje žino apie siuntimos dieną, ir palikite keletą kontaktinių telefonų. Patikimas ryšys išvengia nereikalingo „pingpongo“ tarp šalių ir išlaidų.