Maršrutų kelionės į Angliją: pigiai ir saugiai

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų versle, mačiau, kaip pasikeitė Lietuvos ir Jungtinės Karalystės (JK) ryšiai. Anksčiau, kai Lietuva net dar nebuvo ES narė, o Anglija buvo „mečta“ daugeliui vairuotojų, kelionė per Lamanšą buvo tikras nuotykis, lyginant su kasdieniu maršrutu po Vokietiją. Šiandien situacija yra kitokia: po „Brexit“ paspartėjo muitinės procedūros, pakilo kuro kainos, o logistikos grandinės tapo sudėtingesnės. Tačiau vienas dalykas išlieka nepakitęs – kiekvienas siuntėjas ir keleivis nori tą patį: pasiekti tikslą pigiai ir, svarbiausia, saugiai.

Kai kalbame apie maršrutus į Angliją, negalime remtis tik brangia keliaujančiais kurjeriais ar atsitiktiniais skelbimais internete. Profesionali logistika reiškia ne tik vairuotoją, kuris laiko vairą, bet ir sudėtingą procesą, prasidedantį nuo krovinių surinkimo ir baigiantį dokumentų tvarkymu. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi, paaiškinsiu, kaip susidėlioti kainas ir ką tiksliai reikia žinoti, kad krovinys ar asmuo pasiektų Londoną, Mančesterį ar Birmingemą be nereikalingų nervingų situacijų. Svarbiausia taisyklė šioje srityje yra paprasta: pigu gali būti tik tada, kai saugu – bet niekada atvirkščiai.

Anglija nėra žemyninė Europa. Čia nėra tiesioginio kelio, kuriuo galėtum važiuoti be sustojimo. Visada reikia kirsti vandens telkinį – Lamanšą arba Šiaurės jūrą. Tai sukuria papildomą iššūkį: reikia derinti kelių transportą su jūrų arba geležinkelio transportu. Be to, po 2021 metų visi kroviniai, net ir tie mažiausi, turi vykti per muitinę. Tai reiškia, kad „pigi“ kelionė gali tapti labai brangi, jei dokumentai bus tvarkomi neteisingai, o krovinys bus užstrigęs Doverio uoste ar „Eurotunely“. Todėl šiame straipsnyje mes ne tik aptarsime geografines trasas, bet ir pažvelgsime į procesą kaip į verslo modelį, kurio kokybė lemia jūsų ramybę.

Svarbu suprasti, kad „pigiai“ ne visada reiškia mažiausią kainą sąskaitoje faktūroje. Tai reiškia optimalų kainos ir kokybės santykį. Jei pasirinksite pervežėją, kuris taupo vairuotojo poilsio laiką arba naudoja techniniškai netinkamą transportą, jūsų „taupymas“ gali baigtis krovinio sugadinimu ar dideliais delsimais. Štai kodėl, kaip ekspertas, visada primygtinai rekomenduoju rinktis patikimus partnerius, kurie žino ne trumpiausią kelią žemėlapyje, o saugiausią kelią įvairiomis aplinkybėmis.

Tolesnėje straipsnio dalyje pateikiu išsamų Dažniausiai Užduodamų Klausimų (DUK) sąrašą, kuris padės jums suprasti šios rinkos niuansus. Nuo dokumentų reikalavimų iki konkretaus pasirinkimo tarp keltų ir tunelio – čia rasite atsakymus į klausimus, kuriuos dažniausiai girdėju iš savo klientų per šiuos dvidešimt metų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokie yra pagrindiniai maršrutai į Angliją iš Lietuvos ir kuris jų efektyviausias?

Yra trys pagrindiniai koridoriai, kuriuos naudojame pervežimų srityje, ir pasirinkimas priklauso nuo to, kur Anglijoje yra jūsų tikslas bei koks krovinio tipas.

Pirmasis ir populiariausias – tai maršrutas per Kalė (Prancūzija) ir Doverį (Anglija). Tai trumpiausias atstumas per Lamanšą, tačiau dėl didelio intensyvumo čia dažnai susidaro spūstys, ypač po „Brexit“, kai muitinės patikros prailgina laukimo laiką. Šis maršrutas labiausiai tinka kroviniams, skirtiems pietų Anglijai ar Londonui.

Antrasis – maršrutas per Zeebrugę (Belgija) arba Roterdamą (Olandija) į Harwichą, Felixstowe ar Hullą (Anglija). Šie maršrutai šiek tiek ilgesni žemyne, bet leidžia apeiti Doverio spūstis. Keltai šiuose maršrutuose dažnai didesni, pritaikyti sunkiavežiams, o jūros perėjimas trunka ilgiau, tačiau dažnai būna ramiau. Tai puikus pasirinkimas, jei keliaujate į šiaurės Angliją (Mančesteris, Leedsas, Niukaslas), nes vengiate važiavimo per visą Londoną ir jo apylinkes.

Trečiasis – „Eurotunelio“ pasirinkimas (tarp Folkestone’o ir Calais). Techniškai tai ne kelto, o traukinio maršrutas. Jis leidžia pervežti transportą po sąsiauriu per 35 minutes. Tai greičiausias būdas persikelti, tačiau jis brangesnis už keltus ir reikalauja griežtesnio grafiko laikymosi. Jei laikas yra svarbiausias faktorius, o krovinys skubus, tunelis yra geriausias variantas.

Kaip ekspertas, aš dažnai rekomenduoju antrojo varianto (Zeebrugge/Hull) derinį tiems, kurie nori mažiau streso, tačiau kalbant apie grynąją kainą ir greitį, Kalė-Doveris vis dar lieka lyderis, jei tinkamai planuojame laiką.

2. Kaip „Brexit“ paveikė kelių pervežimus į Angliją ir ką tai reiškia mano kišenai?

„Brexit“ sukėlė revoliuciją mūsų srityje. Iki 2021 metų Anglija buvo ES rinkos dalis, todėl kroviniai keliavo be muitinės procedūrų. Šiandien viskas pasikeitė. Dabar Anglija yra „trečioji šalis“, kas reiškia, kad kiekvienas, net mažiausias siuntinys, turi būti deklaruojamas.

Tai tiesiogiai paveikia kainą. Prie anksčiau standartinės pervežimo kainos dabar reikia pridėti: 1. Muitinės brokerio paslaugas: Be profesionalaus brokerio, kuris užpildo „Exit Summary Declaration“ (EXS) ir „Entry Summary Declaration“ (ENS), krovinys nebus išleistas iš uosto. 2. Administracinius mokesčius: Uostai ir keltų kompanijos taiko papildomus mokesčius už neteisingai arba vėlai pateiktus dokumentus. 3. Galimas muitus ir PVM: Nors dauguma prekių, kurioms nėra pritaikyta apribota kvota, gali būti importuojamos be muitų (jei prekės kilmė nustatyta), PVM (angliškai VAT) dažniausiai tenka mokėti.

Jūsų kišenę tai paveikia taip, kad „pigiausio“ pasiūlymo ieškoti reikia atsargiau. Jei pervežėjas sako, kad „muičinėjimą įtraukia į kainą“, būtinite klausti, ar tai įtraukia importo PVM mokėjimą (dažnai tai papildoma sąnauda). Neteisingai suplanuotas biudžetas dėl „Brexit“ mokesčių gali padaryti kelionę net 20–30 % brangesnę nei planavote.

3. Ar pigiau keliauti keltu ar „Eurotuneliu“?

Tai vienas dažniausiai diskutuotų klausimų. Vieniškai atsižvelgiant į bilieto kainą, keltas paprastai būna pigesnis. Keltų kompanijos (pvz., P&O, DFDS, Irish Ferries) dažnai siūlo nuolaidas vairuotojams, vykstantiems reguliariais maršrutais, tačiau kainos svyruoja priklausomai nuo sezono ir degalų kainų (fuel surcharge).

„Eurotunelis“ (LeShuttle) paprastai kainuoja daugiau, tačiau jame sutaupoma daugiau nei tik pinigų – sutaupomas laikas. Pervežimas truko tik 35 minutes, o keltas – apie 1,5–2 valandas (įskaitant įvažiavimą ir išvažiavimą). Taip pat tunelyje nereikia išlipti iš sunkvežimio, o keltuose vairuotojai turi laiką praleisti keleivių salėse.

Taigi, jei jūsų tikslas – minimali sąskaita, ir jūs ne skubate, keltas yra pigesnis variantas. Tačiau jei vertiname laiką kaip pinigus (pvz., vairuotojas gali grįžti anksčiau arba pristatyti skubų krovinį), tunelio papildoma kaina pasiduoda. Be to, reikia prisiminti apie vairuotojo poilsio laiką – keltas gali būti naudingas kaip poilsio vieta, kadangi vairuotojas gali išlipti ir pailsėti, o tunelyje jis tiesiog laukia kablyje.

4. Kaip užtikrinti krovinio saugumą ilgoje kelionėje?

Saugumas yra prioritetas, ypač kai kalbame apie ilgas keliones beveik 3000 kilometrų į vieną pusę. Per savo karjerą mačiau nuplėštus priekabas, dingusius krovinius ir avarijas, kurias buvo galima išvengti.

Pirmiausia, pakavimas. Krovinys turi būti užkrautas taip, kad negalėtų pasislinkti net stačiuose posūkiuose ar staigaus stabdymo metu. Naudojame specialias tvirtinimo juostas, oro pagalves (dėlėms) ir blokavimo priemones. Jei krovinys yra brangus, rekomenduoju vokų su GPS stebėjimo sistema naudojimą.

Antra, techninė būklė. Prieš išvykstant į Angliją, sunkvežimis turi būti patikrintas labai kruopščiai. Anglijoje kelių policija ir „DVSA“ (Driver and Vehicle Standards Agency) inspektoriai yra labai griežti. Jie gali sustabdyti sunkvežimį bet kurioje aikštelėje ir atlikti neprognozuojamą patikrą. Jei bus rasta techninių trūkumų (pvz., padangų gedimai, stabdžių gedimai), krovinys gali būti uždraustas toliau važiuoti iki remonto, o tai kainuoja brangiai ir laiko.

Trečia, vairuotojo režimas. Pavargęs vairuotojas – pavojingiausias dalykas kelyje. Mes taikome griežtas tachografų kontrolės procedūras. Nors paspausti laiko gali būti, saugumas niekada nekeičiamas. Patikimas pervežėjas niekada neprivers vairuotojo laužyti poilsio laiko taisyklių.

5. Kiek laiko trunka vidutinė kelionė iš Lietuvos į Angliją?

Vidutiniškai kelionė iš Vilniaus į Londoną trunka apie 3–4 dienas viena kryptimi. Tai priklauso nuo maršruto, oro sąlygų ir uosto užlaikymų.

Jei važiuojame per Kalė-Doverį, vairuotojas gali atvykti į uostą po maždaug 36–40 valandų vairavimo (su poilsio pertraukomis). Tačiau reikia skirti laiką muitinės procedūroms, kurios gali trukti nuo 1 valandos iki (blogiausiu atveju) kelių dienų, jei dokumentai tvarkomi neteisingai. Jei viskas vyksta sklandžiai, pati persikėlimo procedūra trunka valandą–dvi.

Jei maršrutas eina per Zeebrugę į Harwichą, kelionė gali trukti šiek tiek ilgiau dėl ilgesnio jūros perėjimo (apie 7–8 valandos), tačiau vairuotojas gali geriau pailsėti keltuose.

Taigi, planuodant pristatymą, visada reikia skirti laiko rezervą. Jei klientas klauso „ar gali būti rytoj?“, o mes esame Lietuvoje šiandien, atsakymas dažniausiai yra „ne“, nebent kalbame apie skubų siuntinį lėktuvu (kas yra visai kita kainų kategorija). Realus laiko planavimas – tai dalis saugios ir pigios logistikos.

6. Kas yra „groupage“ (krovinų konsolidacija) ir ar tai tikrai pigiau?

„Groupage“ arba dalinio krovinio pervežimas yra metodas, kai kelių klientų mažesni kroviniai sujungiami į vieną didelę priekabą. Tai yra vienas efektyviausių būdų taupyti pinigus tiems, kurie siunčia mažiau krovinių (pvz., 1–5 europaletes).

Taip, tai pigiau, jei matome kainą už vieną prekės vienetą arba už vieną metrą tūrio. Vietoj to, kad mokėtumėte už visą sunkvežimį, mokate tik už užimtą vietą. Tačiau čia yra ir savo niuansai. Dalinis krovinys reikalauja daugiau laiko, nes turi surinkti kitus krovinius sandėlyje, prieš išvykstant, o atvykus į Angliją – juos išskirstyti.

Taip pat reikia atidžiau sekti dokumentus. Konsoliduotame krovinije kiekviena prekė turi savo numerį ir savo deklaraciją. Jei vieno kliento dokumentai neteisingi, visa priekaba gali būti sulaikyta muitinėje, kas užkels kelią kitiems, galiems klientams. Todėl renkantis šį variantą, būtina pasitikėti logistikos partneriu, kuris turi patirties dirbant su konsolidacija ir žino, kaip išvengti „užkrėtimo“ rizikos.

7. Kokius dokumentus būtina turėti norint saugiai ir be problemų nuvykti į Angliją?

Dokumentų sąrašas po „Brexit“ išaugo. Nėra jokios galimybės važiuoti „ant popieriaus“ arba su „vėliau pataisysiu“ mintimi.

Pagrindiniai dokumentai yra: 1. CMR sąvada: Tarptautinė vežimo sutartis. Ji turi būti tiksliai užpildyta, nurodant siuntėją, gavėją, prekių kiekį ir svorį. 2. Komercinė sąskaita faktūra (Commercial Invoice): Būtina muitinės deklaravimui. Turi būti nurodyta prekių vertė, prekių kodai (HS kodai), svoris ir kilmės šalis. 3. Pakuotės sąrašas (Packing List): Padeda greičiau patikrinti kroviniį. 4. EORI numeris: Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės EORI numeriai yra būtini. Be jų krovinys nebus įregistruotas sistemoje. 5. Export / Import licencijos: Jei pervežamos ribotoms prekėms (alkoholis, tabakas, kai kurios cheminės medžiagos).

Kaip ekspertas, galiu pasakyti: klaidos dokumentuose – tai brangiausia dalis logistikos. Vienas trūkstamas skaitmuo sąskaitoje faktūroje gali priversti vairuotoją laukti uoste 2 paras, o klientui mokėti laikinojo sandėliavimo mokestį.

8. Kokios yra dažniausios pasitaikančios problemos uostuose ir kaip jų išvengti?

Dauguma problemų kyla dėl trijų dalykų: neteisingi dokumentai, nelegalūs migrantai ir techniniai nesklandumai.

Neteisingi dokumentai – tai pirmoji problema. Muitinės sistemos (anglų „CDS“ ir ES „ICS2“) yra automatizuotos. Jei duomenys nesutampa, sistema automatiškai blokuoja išvyką. Sprendimas: visada dukart patikrinti duomenis prieš išvykstant ir dirbti su patikimu muitinės brokeriu.

Migrantų problema – ypatingai aktuali Kalė ir Dunkerke regione. Niekada negalima palikti sunkvežimio neapsaugoto arba atidarytos priekabos. Mes naudojame specialias užraktas, spynas ir kartais GPS apsaugos sistemas, kurios praneša, jei durys atsidaro neplanuotu metu. Jei uosto apsauga randa migrantą priekaboje, krovinys gali būti konfiskuotas arba sugadintas, o vairuotojas nubaustas.

Techniniai nesklandumai – dažnai susiję su vairuotojo darbo laiko apskaita (tachografu). Jei vairuotojas nebuvo užfiksavęs poilsio laiko arba viršijo greitį Anglijoje (ten yra daug greičio kamerų), gauti baudos.

9. Ar verta rinktis pigų pervežėją be istorijos, ar geriau mokėti daugiau už patikimumą?

Tai klasikinis klausimas, į kurį atsakymas visada toks pats – patikimumas visada apsimoka. Per savo 20 metų patirtį mačiau daugybę „pigų“ pervežėjų, kurie išnyko po pusmečio, palikdami klientus su prarastais kroviniais arba neįvykdytais įsipareigojimais.

Pigus pervežėjas dažnai taupo: * Kuro kokybę (kuris gali sugadinti variklį). * Vairuotojo algą (kas lemia prastą vairuotojų atranką). * Draudimą (jie gali turėti tik minimalią privalomą atsakomybę, kuri nepadengs brangios prekės praradimo).

Brangesnis, bet patikimas pervežėjas, turi: * Visapusišką krovinių draudimą. * Patirtį spręsti problemas „realiu laiku“. * Ilgalaikius santykius su keltų kompanijomis, kas leidžia gauti geresnes kainas ir greičiau išspręsti techninius klausimus.