Maršrutų kelionės į Angliją: patogiai ir saugiai

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdami tarptautinių pervežimų srityje, matome nuolatinius judėjimo tarp žemyninės Europos ir Jungtinės Karalystės pokyčius. Maršrutai į Angliją (o tiksliau – į Didžiąją Britaniją) visada buvo vieni populiariausių, tačiau ir technologiškiai sudėtingiausių. Po „Brexit“ ir pandemijos, kelionės organizavimas pasikeitė: nebe užtenka tik pasiruošti vairuoti kairiąja kelio puse, reikia atsižvelgti į muitinės procedūras, keltų tvarkaraščius ir techninius reikalavimus. Šiame straipsnyje pasidalinsime savo patirtimi, padėsime suprasti, kaip sudaryti efektyviausius maršrutus ir ką daryti, kad kelionėtų ne tik efektyviai, bet ir saugiai.

Įvadas

Kelionė į Angliją iš Lietuvos ar kitų Baltijos šalių yra iššūkis, kurį verta priimti sumaniai. Kalbame apie nuotolį, kuris viena kryptimi siekia apie 1800–2000 kilometrų, priklausomai nuo pasirinkto perėjimo per Lamanšą taško. Tai ne tik fizinis nuotolis, bet ir biurokratinis barjeras, kuris per pastaruosius kelis metus tapo dar ryškesnis.

Mūsų patirtis rodo, kad sėkminga kelionė susideda iš trijų pagrindinių stulpelių: tinkamo maršruto planavimo, dokumentų tvarkos ir vairuotojo (ar keleivio) psichologinio pasiruošimo. Nors šiais laikais navigacinės sistės siūlo keliasdešimt variantų, profesionalas žino, kad trumpiausias kelias ne visada yra greičiausias ar pigiausias. Svarbu suprasti, kad Anglija nėra sala, prie kurios galima „priartti“ tiesiog važiuojant automagistrale – būtina naudotis keltais arba Eurotuneliu, kas sukuria gaminius „kaklus“ maršrute.

Šiame straipsnyje mes ne tik apžvelgsime populiariausius maršrutus per Belgiją, Prancūziją ir Olandiją, bet ir atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus apie dokumentus, saugumą ir patogumą. Mūsų tikslas – padaryti taip, kad, kai vairuodate link Doverio ar Folkestone'o, jausdavotės pasitikinti žinoję, ką laukia toliau.

Pagrindiniai maršrutų variantai ir jų specifika

Renkantis maršrutą į Angliją, dažniausiai tenka pasirinkti tarp dviejų pagrindinių krypties: per Belgiją (Zeebrugge arba Ostendą) arba per Prancūziją (Calais arba Dunkirką).

Maršrutas per Calais (Prancūzija) ir Eurotunelį arba keltą. Tai klasikinis ir dažniausiai renkamas variantas, ypač tarp tolimųjų reisų vairuotojų. Važiuojant per Vokietiją (A7 autostrada) ir toliau per Belgiją arba Prancūziją, pasiekiame Lamanšo sąsiaurio šiaurinę dalį. * Eurotunelis (Le Shuttle): Technologiškai pažangiausias sprendimas. Įsivažiuojate į vagoną traukiniui ir po 35 minučių išvažiuojate Anglijoje. Nereikia išlipti iš automobilio, o tai didina saugumą ir mažina pavojų dėl krovinio pasisavinimo ar blogo oro. * Keltai Calais–Dover: Tradicinis metodas. Trukmė – apie 90 minučių. Leidžia pailsėti, pavalgyti, išlįsti į denį. Tačiau čia didesnis eismo rizikos faktas, jei oras yra neramus.

Maršrutas per Zeebrugge (Belgija) arba Olandiją (Hook of Holland). Šie maršrutai dažnai renkami siekiant išvengti didžiulio spūsčių kamščio ties Calais, ypač vasaros sezoną arba Brexit smūgio metu. * Keltas Zeebrugge–Hull arba Rotterdam–Harwich: Tai ilgesnės kelionės (naktiniais keltais), tačiau jos leidžia praleisti naktį jūroje ir atvykti giliau į Anglijos teritoriją, taip sutaupant dienos laiko važiavimui kairiąja kelio puse. Tai puikus pasirinkimas tiems, kurie jaučiasi pavargę po ilgos važiavimo dalies per Europą.

Saugumo ir patogumo aspektai

Dirbdami pervežimų srityje, dažnai matome, kad saugumas yra dedamasis, kurį dažnai užmirštame siekdami greičio. Važiuojant į Angliją, reikia atsižvelgti į keletą specifinių dalykų.

Pirmiausia, tai techninė automobilio būklė. Anglijoje techninės apžiūros reikalavimai griežti, o greičio kameros ir policijos patikros yra dažnos. Prieš išvykstant reikėtų įsitikinti, kad padangos atitinka sezoną (ypač žiemą), o visos lempos veikia. Antra, vairuotojo nuovargis. Maršrutai per Vokietiją ir Belgiją dažnai būna monotoniški. Mūsų rekomendacija – neviršyti 4,5 valandų vairavimo be pertraukos. Naudokitės poilsio zonose (Rasthof) Vokietijoje – jos švarios, saugios ir pritaikytos ilgiams pervežimams.

Galiausiai, dokumentų tvarka. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė nebesanariaus su Europos Sąjunga. Tai reiškia, kad pasienio kontrolė yra ne tik formalumas. Reikia turėti „Green Card“ draudimą, galiojantį JK teritorijoje, o jei keliaujate su verslo tikslais – gali prireikti papildomų leidimų arba kvitų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje surinkome dešimt dažniausiai kylančių klausimų, kuriuos mums užduoda klientai planuodami kelionę į Angliją. Atsakymai paremti ilgamete praktine patirtimi.

1. Koks maršrutas yra pigiausias į Angliją – per keltą ar per Eurotunelį? Pigiausias maršrutas priklauso nuo kelionės datos ir laiko, automobilio dydžio bei keleivių skaičiaus. Paprastai, trumpaisiais terminais, Eurotunelis gali atrodyti brangesnis už bilietus, tačiau taupote degalus (trumpesnis nuotolis) ir, svarbiausia, laiką. Keltai Calais–Dover dažnai siūlo pigių bilietų akcijas, tačiau tenka įskaičiuoti laukimą uoste ir galimas papildomas išlaidas keleiviui (kavinėse). Jei keliaujate dideliu mikroautobusu ar sunkvežimiu, reikia tiksliai palyginti krovimo mokesčius, nes juose skirtumai gali būti labai dideli.

2. Ar reikia specialių dokumentų vairuotojui po „Brexit“? Taip, situacija pasikeitė. Asmeninis pasas turi būti galiojantis mažiausiai 6 mėnesius nuo įvažiavimo į JK dienos. Be to, jei vairuojate svetimos šalies registruotu automobiliu (pvz., Lietuvos), būtina turėti draudimo „Green Card“ žaliąją kortelę, kurioje būtų nurodyta, kad draudimas galioja Jungtinėje Karalystėje. Jei tai ne asmeninė, o komercinė kelionė, gali reikėti tarptautinės vairuotojo pažymėjimo kortelės (Tachograph kortelės) ir CMR draudimo.

3. Kaip susidoroti su vairavimu kairiąja kelio puse? Tai vienas didžiausių iššūkių. Mūsų patarimas: nedarykite nieko staiga. Kai išvažiuojate iš kelt arba tunelio Anglijoje, kelio ženklai aiškiai nurodo „Keep Left“. Svarbiausia – prisiminti, kad žiediniuose kryžkelėse (roundabouts) reikia važiuoti laikrodžio rodyklės kryptimi (priešingai nei Lietuvoje). Rekomenduojame ant priekinio stiklo užklijuoti lipduką „Keep Left“, kuris veiktų kaip nuolatinis priminimas. Pirmosios valandos yra pačios pavojingiausios, todėl neskubėkite ir išlaikykite saugų atstumą.

4. Kiek laiko trunka kelionė iš Vilniaus iki Londono? Idealiu atveju, be didelių sustojimų ir spūsčių, vairuojant be pertraukų (kas nelegalu ir nepatartina), tai užtruktų apie 22–24 valandas. Tačiau realistika, atsižvelgiant į poilsio pertraukas, užkrovimą į keltą ar traukinį ir muitinės kontrolę, yra tokia: kelionė trunka maždaug 30–36 valandas. Dažniausiai tai padalijama į dvi dienas: pirmąją naktį praleidžiame Vokietijoje ar Belgijoje, o ryte tęsiame kelionę link jūros.

5. Ar galiu vežti savo augintinį į Angliją? Taip, galite, bet reikia griežtai laikytis taisyklių. Augintinis (šuo, katė ar freta) turi būti mikročipuotas, turėti galiojantį pasą (arba ES gyvūno sveikatos pažymą) ir būti paskiepytas prieš rabies. Be to, įvežus į JK, gyvūnas turi būti apdorotas kirmėlių (echinokoko) vaistais ne anksčiau kaip 24 valandos ir ne vėliau kaip 120 valandos prieš išvykstant. Ši procedūra turi būti užrašyta gyvūno pase veterinarijos gydytojo. Be šių dokumentų gyvūną neįleis į keltą ar tunelį.

6. Ką daryti, jei kelyje sugenda automobilis Vokietijoje ar Belgijoje? Visada turėkite su savimi „Euro Contrat“ formą (Geltonąją avarinę kortelę), jei keliaujate registruotu automobiliu. Jei kelionės metu pasikeitė automobilio savininkas arba jo statusas, ši kortelė būtina sąskaitų išrašymui. Jei automobilis techniškai netinkamas važiuoti, skubiai kreipkitės į pagalbos tarnybą, kuri yra įtraukta į jūsų CASCO draudimą. Atminkite, kad remonto stoteliose autostradose Vokietijoje paslaugos gali būti brangios, todėl verta turėti grynųjų pinigų arba banko kortelę su dideliu limitu.

7. Ar sunku rasti degalinę Anglijoje, ir kokia kuro kaina? Degalinių Anglijoje gausu, jos yra pačių didžiųjų autostradų (M-serialas) pakraščiuose. Tačiau kainos autostradų degalinėse („Motorway Services“) yra žymiai aukštesnės nei miestuose arba kaimo vietovėse. Mūsų patarimas: jei tik matote, kad kuro lygis kritiškai nukrito, nebandykite važiuoti „iki paskutinės lašo“, tačiau jei galite, užsukite į miestelio degalinę, kuri yra šiek tiek toliau nuo magistralės – taip sutaupysite 10–15 penčių už litrą. Anglijoje dažniausiai teks naudotis „Pay at Pump“ sistema (mokėjimas prie stovo kortele).

8. Kokia yra greičio apribojimų sistema Anglijoje? Anglijoje greitis matuojamas myliomis per valandą (mph), o ne kilometrais. Standartinis greičio limitas gyvenvietėse yra 30 mph (maždaug 48 km/h), užmiestyje – 60 mph (96 km/h), o autostradose (Motorways) – 70 mph (112 km/h). Daugelio ruožų greitis yra ribojamas priešradarinėmis kameromis, kurios yra labai tikslios. Jei važiuojate sunkvežimiu (virš 3,5 tonos), jūsų greitis autostradose yra ribojamas iki 60 mph (96 km/h), o daugelyje vietų veikia fiziniai greičio ribojimai (limiteriai).

9. Ar reikia mokėti už važiavimą autostradomis kelyje į Angliją? Važiuojant per Lietuvą, Lenkiją, Vokietiją (kai kurie ruožai) ir Belgiją, reikia turėti vinietes arba mokėti mokesčius. Vokietijoje sunkvežimiams ir mikroautobusams mokama pagal „Toll Collect“ sistemą. Tačiau pati Anglijoje, skirtingai nei Prancūzijoje, nėra mokesčių už važiavimą autostradomis (tol, kol nevažiuojate tam tikrais privažiavimais ar tiltais, pvz., Dartford Crossing netoli Londono, kur reikia sumokėti mokestį). Tai reiškia, kad išvykę iš Doverio, galite važiuoti be stabdymų mokėjimo terminaluose.

10. Kokios yra pagrindinės klaidos, kurias daro vairuotojai pirmą kartą vykdami į Angliją? Dažniausia klaida – pernelyg didelis pasitikėjimas savo navigacija ir nepakankamas laiko rezervas. Žmonės dažnai pamiršta, kad po „Brexit“ muitinės kontrolė gali užtrukti, o keltų tvarkaraščiai gali pasikeisti dėl oro sąlygų. Kita klaida – neįvertinti „Londono zonos“ (ULEZ), jei maršrutas eina per sostinę. Ten už senesnes ar neekologiškas transporto priemones reikia mokėti didelius mokesčius. Geriausia iš anksto suplanuoti maršrutą taip, kad išvengtumėte Londono centro, jei tai nėra būtina.

Išvada

Maršrutų kelionės į Angliją yra sudėtingas, tačiau labai apmokamas procesas, kai jis atliktas profesionaliai. Nors atstumas didelis, o biurokratiniai barjerai po „Brexit“ padidėjo, šiuolaikinės logistikos galimybės leidžia keliauti patogiai. Svarbiausia – nepervertinti savo jėgų. Saugumas kelyje visada privalo būti pirmoje vietoje, o greitis ir taupymas turėtų eiti antraeiliu prioritetu.

Remdamiesi daugiau kaip dvidešimties metų patirtimi, galime drąsiai pasakyti: gerai suplanuota kelionė – tai pusė sėkmės. Pasiruoškite dokumentus, pasirinkite sau tinkamą perėjimo per Lamanšą būdą (keltas ar tunelis), nustatykite realius laiko limitus ir nebijokite klausti profesionalų pagalbos. Anglija laukia, o su teisingu požiūriu kelyje, jūsų kelionė bus ne tik sklandi, bet ir maloni.

Sėkmingų kelionių ir saugaus vairavimo!