Maršrutų į Angliją dažni išvykimo laikai: Logistikos Eksperto Vadovas

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų tarptautinių pervežimų pasaulyje įvyko nepalyginti pokyčių, tačiau vienas maršrutas išliko stabiliausia ir reikšmingiausia arterija Lietuvos verslui – kelias į Angliją. Būdamas šioje srityje daugiau nei du dešimtmečius, aš mačiau, kaip keitėsi siuntų srautai, kaip atsirado nauji muitinės reikalavimai po „Brexit“ ir kaip technologijos pakeitė mūsų darbą. Nepaisant visų šių išorės pokyčių, vienas klausimas klientams visada išlieka aktualesnis nei kada nors: „Kada mašina išvyksta?“.

Suprantu, kiek svarbus yra laikas versle. Kai jūsų partneris Londone ar Mančesteryje laukia prekių, o jūsų sandėlyje trūksta vietos, neapibrėžtas „kažką šią savaitę“ atsakymas neduoda ramybės. Todėl šiame straipsnyje nuspręndžiau ne tik papasakoti apie išvykimų dažnumą, bet ir išsamiai paaiškinti, kas formuoja šiuos grafikus, kodėl jie gali skirtis ir kaip klientas gali geriau suplanuoti savo siuntą, kad ji pasiektų adresatą be nereikalingų nervingų momentų. Kalbėsime apie tai, kas slepiasi už uždarų vartų terminaluose, ir kodėl „dažnas išvykimas“ – tai ne tik skaičius, bet ir sudėtinga logistinių sprendimų sistema.

Anglija nėra artimiausia kaimynė, todėl kelionės ten visada reikalauja strateginio planavimo. Nuo Klaipėdos iki Londono – tai apie 1800–2000 kilometrų viena kryptimi, priklausomai nuo pasirinkto maršruto ir kelio per Lamanšą sąsiaurį. Tokiu atveju, išvykimo laikas nulemia visą tiekimo grandinės sėkmę. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime pagrindinius dalykus, kuriuos turi žinoti kiekvienas, norintis efektyviai siųsti krovinius į Jungtinę Karalystę.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kaip dažnai paprastai išvyksta sunkvežimiai į Angliją iš Lietuvos?

Atsakant į šį klausimą trumpai – kasdien. Tačiau, kaip logistikos ekspertas, turiu pridurti, kad „kasdien“ gali reikšti skirtingus dalykus skirtingiems klientams. Didelės logistikos kompanijos, kurios turi savo artnėjimo (groupage) linijas, organizuoja išvykimus kasdien ar net keletą kartų per dieną iš pagrindinių hubų, tokių kaip Vilnius, Kaunas ar Klaipėda.

Tai reiškia, kad jei jūsų krovinyui reikalinga vietos (pavėžėjimo), jis bus priimtas į sandėlį, surūšiuotas ir užkrautas į pirmąją tam tikra kryptimi važiuojančią mašiną, kurioje telieka laisvos vietos. Tačiau jei kalbame apie pilnos mašynos (FTL – Full Truck Load) išvykimą, čia grafikas gali būti lanksčesnis – jis priklauso nuo to, kada bus surenkamas pilnas krovinių kiekis arba kada klientas užsakys ekskliuzyvų reisą. Esant dideliam paklausos bangai, pavyzdžiui, prieš šventes, išvykimai gali būti dažnesni, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad vietų užimtumas taip pat auga. Stabilios kompanijos siekia išlaikyti pastovų ritmą, kad klientai galėtų planuoti savo veiklą savaitės iš anksto, todėl dažniausias išvykimas yra standartas, o ne išimtis.

2. Kokie yra pagrindiniai išvykimo dienų ir laiko nustatymo principai?

Nėra vieno universalaus laikrodžio, kuris nulemia visus išvykimus, tačiau egzistuoja aiškios logistinės gairės. Dauguma mūsų partnerių Anglijoje dirba nuo pirmadienio iki penktadienio, todėl optimaliausias išvykimo laikas yra taip suderintas, kad krovinys būtų iškrautas pirmąmis savaitės dienomis arba prieš juos.

Paprastai sunkvežimiai startuoja iš Lietuvos antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais. Kodėl ne pirmadieniais? Pirmadienis dažniausiai skiriamas krovinių surinkimui sandėlyje po savaitgalio, kai vairuotojai ilsėjosi. Be to, reikia įvertinti vairuotojų poilsio laiką. Jei sunkvežimis išvyksta antradienio vakare ar trečiadienio ryte, jis spėja pasiekti uostus (Oostende, Zeebrugge, Hook of Holland arba Kalė/Duveras) laiku, kad naktį ar ryte patektų į keltą. Taip užtikrinamas, kad krovinys Anglijos sandėlyje atsirastų jau ketvirtadienį arba penktadienį. Sekmadieniais išvyksti retai, nes tai reikštų vairuotojo darbą savaitgalį, o Anglijoje dauguma sandėlių sekmadieniais nedirba, kas sukeltų nereikalingas laukimo laiko sąnaudas.

3. Ar išvykimo laikas priklauso nuo to, kokį uostą pasirenkame?

Absoliučiai taip. Tai vienas svarbiausių techninių veiksnių, lemiančių grafiką. Maršrutai į Angliją gali būti skirstomi pagal tai, per kurį Europos žemyno uostą keliama per Lamanšo sąsiaurį.

Populiariausi yra maršrutai per Olandiją (Hook of Holland į Harwich’ą) arba Belgiją (Zeebrugge/Oostende į Folkstoną, Purfleetą ar kt.). Šie maršrutai dažnai pasirenkami dėl trumpesnio atstumo iš Lietuvos. Tačiau šiuose atvejuose labai svarbu keltų grafikas. Jei keltas išvyksta tik du kartus per dieną, vėluojant valanda ar dvi, vairuotojas gali praleisti savo „langą“ ir laukti kito keltos kelias ar net para. Tai tiesiogiai atsiliepia išvykimo iš Lietuvos planavimui – mašina turi išvykti taip, kad būtų garantuotas patekimas į konkretų keltą.

Alternatyva – maršrutai per Kalę (Prancūzija) ir Duverą (Anglija). Šis maršrutas ilgesnis (važiuojama per Vokietiją ir Belgiją), tačiau keltų dažnis ten yra didžiausias – kas 30–45 minučių. Tai suteikia daugiau lankstumo vairuotojui: jei jūsų krovinys pavėluoja į terminalą Lietuvoje, vairuotojas gali „pavyti“ vėlesnį keltą be didelių uždelstimo. Taigi, pasirenkant „greitąjį“ maršrutą per Olandiją, išvykimo laikas iš Lietuvos turi būti griežčiau reguliuojamas nei pasirenkant maršrutą per Kalę.

4. Kaip „Brexit“ paveikė išvykimo laikų planavimą?

„Brexit“ sukėlė revoliuciją ne tik politikoje, bet ir mūsų, logistikos specialistų, kasdienybėje. Anksčiau, kai Jungtinė Karalystė buvo ES narė, siena buvo formalumas. Dabar kiekvienas krovinys turi praeti eksporto kontrolę Lietuvoje (arba paskutinėje ES šalyje) ir importo kontrolę Anglijoje.

Tai reiškia, kad prieš išvykstant mašinai, mums reikia turėti ne tik vairuotoją ir krovinį, bet ir visiškai tvarkingus muitinės dokumentus – eksporto deklaraciją (EX), saugumo ir saugumo deklaraciją (ENS). Jei dokumentuose yra klaidų, mašina nebus paleista iš terminalo, kol klaida nebus ištaisyta. Dėl to išvykimo laikas gali būti nulemtas ne tik fizinio užkrovimo, bet ir burokratinio proceso greičio.

Dabar rekomenduojama perduoti dokumentus pervežėjui ne vėliau kaip 24 valandas iki planuojamo išvykimo. Tai leidžia mums iš anksto užregistruoti siuntą muitinėje ir gauti MRN numerį. Jei klientas pateikia dokumentus vėlai, rizikuojame praleisti planuojamą išvykimą, nes muitinės sistemos gali veikti lėčiau arba gali kilti papildomų klausimų iš pareigūnų. Taigi, „Brexit“ padarė išvykimo laiką priklausomą nuo kliento parengumo.

5. Kuo skiriasi grupinio krovinio (part load) ir pilnos mašynos (full load) išvykimo laikas?

Tai esminis skirtumas, kurį klientai dažnai painioja. Grupinis krovinys (kai mokate tik už užimtą vietą paletėms) reiškia, kad mašina išvyksta pagal fiksuotą tvarkaraštį, nepriklausomai nuo to, ar jūsų krovinys jau atvyko. Pavyzdžiui, jei linija išvyksta antradienį 18:00 val., o jūsų prekės atvyksta tik 19:00 val., jos bus paimtos tik į kitė reisą, kuris gali būti po dviejų ar trijų dienų. Čia laikas yra griežtas – krovinys turi būti sandėlyje prieš „uždarymą“.

Pilnos mašynos atveju viskas yra kitaip. Čia mes planuojame išvykimą pagal kliento poreikius. Jei jūs užsakote pilną sunkvežimį, mes galime susitarti dėl išvykimo ryte, popietę ar net naktį, priklausomai nuo to, kada jūsų gamyba baigs siųsti prekes. Šiuo atveju išvykimo laikas yra lankstus ir pritaikomas klientui, tačiau tai kainuoja brangiau. Grupiniame krovinio išvykime klientas privalo pritaikyti savo grafiką prie logistikos kompanijos, o pilnoje mašinoje – logistikos kompanija pritaiko savo grafiką prie kliento.

6. Ar yra sezoniniai svyravimai, kai išvykimai tampa retesni?

Taip, ir tai yra natūrali logistikos dalis, kurią būtina žinoti planuojant tiekimus. Ryškiausias sezonas yra rugsėjo–gruodžio mėnesiai. Tai vadinamasis „Peak Season“, kai visi verslai ruošiasi Kalėdoms. Tokiu laikotarpiu paklausa smarkiai viršija pasiūlą. Nors stengiamės išlaikyti tuos pačius išvykimo dienas, galimi atvejai, kai dėl vairuotojų trūkumo ar perpildytų uostų, reisai gali būti šiek tiek stumiami.

Kita vertus, sausio–vasario mėnesiai yra ramesni. Tuomet laisvų vietų yra daugiau, ir kartais net galime siūlyti papildomus, neplanuotus išvykimus, jei klientui staiga reikia greitai nuvežti siuntą. Taip pat reikia atsižvelgti į šventes. Jei Lietuvoje ar Anglijoje yra ilgos šventinės dienos (Kalėdos, Velykos, Naujieji Metai), maršrutai gali būti koreguojami taip, kad vairuotojai nepraleistų poilsio, o kroviniai neštųtų uždarytuose sandėliuose. Patariu klientams visada klausti apie artėjančių švenčių grafikus bent savaitę iki jų.

7. Kiek laiko trunka pati kelionė ir kaip tai susiję su išvykimu?

Kadangi išvykimo laikas tiesiogiai įtakoja atvykimo laiką, svarbu suprasti laiko mastus. Standartinis kelionės trukmės laikas nuo Lietuvos iki Anglijos (centrinės dalies) yra 3–4 dienos.

Pavyzdžiui, jei mašina išvyksta iš Vilniaus antradienio vakare, trečiadienį ji važiuoja per Lenkiją ir Vokietiją, ketvirtadienio ryte ar dieną važiuoja į uostą, pereina sąsiaurį, o Anglijoje atsiduria ketvirtadienio popietę arba vakare. Penktadienį įvyksta iškrovimas. Taigi, išvykimas antradienį garantuoja prekes Anglijoje prieš savaitgalį.

Jei išvyksime penktadienį, vairuotojas turės poilsio pertrauką savaitgaliu (kaip ir reikalauja taisyklės), todėl Anglijoje jis gali atsirasti tik trečiadienį ar ketvirtadienį. Tai labai svarbu žinoti klientams, kurie siunčia skubius prekes – jei reikia, kad prekės pasiektų pirkėją pirmadienį ryte, mašina iš Lietuvos turi išvykti ne vėliau kaip antradienį (priklausomai nuo konkrečios vietovės Anglijoje). Vėluojantis su išvykimu viena diena, atvykimas gali atidėti iki savaitės.

8. Ar galima užsakyti ekspresinį išvykimą ir kiek tai kainuoja laiko atžvilgiu?

Taip, ekspresinės siuntos yra mūsų pasiūlymo dalis. Tai reiškia, kad krovinys važiuoja be sustojimų (arba su minimaliais sustojimais) ir, jei įmanoma, nenaudoja ilgiausių keltų maršrutų. Ekspresinis išvykimas gali būti organizuojamas net ir tą pačią dieną, kai gauname užsakymą, jei dokumentai tvarkingi.

Tačiau čia yra vienas svarbus „bet“. Nors mes galime išvykti iš Lietuvos per valandą ar dvi po užsakymo, fizikos dėsniai neišnyksta. Anglija yra sala. Net ir ekspresiniu reisu mašina negali nuskristi per sąsiaurį. Greičiausias įmanomas pristatymas (door-to-door) užtrunka maždaug 48–60 valandų. Tai reiškia, kad jei išvykstame pirmadienį ryte, galime bandyti pristatyti iki trečiadienio. Ekspresas dažniausiai reiškia tiesioginį važiavimą be papildomo krovinių surinkimo (be „stopų“), tačiau keltų ir muitinės grafikai vis tiek nulemia ribas. Ekspresas yra sprendimas, kai laikas svarbiau už pinigus, tačiau klientai turi turėti realių lūkesčių – 24 valandų pristatymas į Angliją iš Lietuvos be aviacijos yra neįmanomas.

9. Kas nutinka, jei krovinys vėluoja į terminalą Lietuvoje?

Tai viena dažniausių problemų, su kuriomis susiduriame. Kaip minėjau, grupinių krovinių atveju laikas yra kritiškas. Kiekvienas terminalas turi savo „cut-off“ laiką – tai paskutinė valanda, kai galima pristatyti krovinius, kad jie spėtų būti užkrauti į planuojamą mašiną.

Jeigu klientas vėluoja, mes, kaip profesionali kompanija, stengiamės padėti. Pirmiausia skambiname vairuotojui ir klausome, ar jis gali palaukti valandą ar dvi. Tačiau vairuotojas turi griežtai apibrėžtas darbo ir poilsio valandas bei grafiką keltui. Jei palaukimas rizikuos praleisti keltą, mašina išvyksta be jūsų krovinio.

Tokiu atveju krovinys automatiškai perkeliamas į kitą artimiausią reisą. Gali būti, kad kitas išvykimas yra po 48 valandų. Čia svarbu pasakyti: jei žinote, kad krovinys vėluos, praneškite mums iš karto. Kartais mes galime pakeisti maršrutą arba paskirti vairuotojui papildomą laiką (jei tai įmanoma be pažeidžiant taisyklių), jei apie tai sužinome iš anksto. Informacijos stoka – tai priežastis dėl kurios dažniausiai praleidžiame išvykimus.

10. Kaip klientas gali tiksliai sužinoti artimiausią išvykimo laiką?

Geriausias būdas yra tiesioginis ryšys su savo logistikos vadybininku. Nors svetainėse dažnai būna pateikiami grafikai (pvz., „Išvykstame: P, A, T, K“), reali situacija gali pasikeisti kas valandą. Vienoje mašinoje gali likti tik viena vieta, kitoje – jau būti pilna.

Todėl aš visada patariu klientams susisiekti su mumis bent prieš 1–2 dienas prieš planuojamą siuntos paruošimą. Tada mes galime patikrinti realų vietų skaičių ir paskirti konkretų išvykimo laiką, kuris bus užtikrintas. Taip pat patariu užsakyti pervežimą anksčiau – ne tik dėl vietos, bet ir dėl dokumentų pateikimo. Ankstesnis užsakymas leidžia mums užfiksuoti jūsų siuntą tvarkaraštyje ir išsiųsti patvirtinimą su tiksliu data ir laiku, kada vairuotojas atvyks pas jums arba kada krovinius reikia atvežti į mūsų sandėlį.