Maršrutai be sustojimų kelionėms į Angliją su greitu aptarnavimu: Eksperto Vadovas

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų tarptautinių krovinių pervežimų industrija patyrė radikalių pokyčių, tačiau vienas dalykas išliko nepakitęs – laiko vertė. Dirbdamas šioje srityje beveik du dešimtmečius, mačiau, kaip pasikeitė Britanijos ir žemyninės Europos grandinės, ypač po „Brexit“. Anksčiau Anglija dažnai buvo traktuojama kaip dar viena šalis „kampelyje“, į kurią galima važiuoti tarsi į Lenkiją ar Vokietiją. Tačiau dabar, atsižvelgiant į muitinės procedūras, sudėtingesnę biurokratiją ir vis didesnį klientų reikalavimą dėl „just-in-time“ (tik laiku) pristatymo logistikos, situacija yra visiškai kitokia.

Klientai dažnai klausia: „Ar įmanoma nuvežti krovinių į Angliją be jokių nereikalingų sustojimų?“ Atsakymas yra taip, bet su svarbiais sąlygų priedais. Profesionalus logistika nėra tik tai, ką matome ant kelio – tai tiksli planavimo, dokumentacijos ir vairuotojų valdymo sinchronizacija. Straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip veikia šie „greitieji“ maršrutai, kodėl jie kainuoja brangiau ir kodėl tai yra vienintelis tinkamas sprendimas tam tikroms prekėms. Neabejotinai, rinkoje egzistuoja daug pasiūlymų, tačiau tik gilus supratimas apie procesus leidžia užtikrinti, kad kroviniui nereikės stovėti pasienio punktuose ar sandėliuose tarpininkų paslaugoms.

Šiandien kalbėsime ne tik apie tai, kaip vairuotojas nenukaista nuo vairo, bet ir apie tai, kaip suformuoti tokią maršruto strategiją, kuri garantuotų, kad prekės iš Vilniaus ar Kauno atkeliauja į Londoną, Mančesterį ar Birmingamą per laiką, kuris anksčiau buvo įsivaizduojamas tik science fiction filmuose. Tai reikalauja ne tik greito automobilio, bet ir greito mąstymo.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje sekcijoje pateiksiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man teko girdėti iš verslo atstovų ir logistikos vadovų per ilgus metus. Šie atsakymai padės jums suprasti subtilybes, kurios dažnai lieka uždaros užklausoms formuojant.

1. Ką iš tikrųjų reiškia „maršrutas be sustojimų“? Tai vienas dažniausiai klaidinamų terminų rinkoje. Pradedantiesiems gali atrodyti, kad vairuotojas sėdi už vairo 24 valandas iš eilės ir nenukaista nė sekundės. Tačiau kaip ekspertas turiu jus nušviesti: tai neįmanoma ir, svarbiausia, nelegalu. „Be sustojimų“ šiuo atveju reiškia „be tarpininių krovinio operacijų“. Tai vadinamasis „direct“ maršrutas. Vairuotojas gali sustoti degalams, pailsėti pagal tachografo reikalavimus arba patekti į keltą/Eurotunelį, tačiau krovinys niekur neiškraunamas, neperduodamas kitam transporteriu ir nėra laikomas tarpinėse muitinėse ar sandėliuose. Tai užtikrina maksimalų greitį ir minimalų prekių pažeidimo riziką.

2. Ar „Brexit“ paveikė greitųjų maršrutų galimybę? Žinoma, ir tai buvo vienas didžiausių iššūkių. Anksčiau perėjimas per Lamanšą buvo formalumas – vos tik parodiusius pasą ar asmens dokumentą. Dabar tai yra muitinės riba. Norint užtikrinti maršrutą be sustojimų, būtina visa dokumentacija (pvz., EXS deklaracijos, EORI numeriai, importo licencijos) pateikti iš anksto. Jei dokumentuose bus klaida, krovinys sustos pasienio kontrolėje, ir tas „greitas maršrutas“ virs 48 valandų ar ilgesniu pragyvenimu Anglijoje. Mūsų patirtis rodo, kad 95 proc. sėkmės priklauso ne nuo vairuotojo greičio, o nuo dokumentų tvarkymo darbo pradžioje.

3. Kokiu atveju verta rinktis maršrutą be sustojimų, o ne standartinį pervežimą? Standartinis pervežimas, kai krovinys surinkimas grupiniame konteineryje (groupage), yra pigesnis, tačiau lėtesnis. Maršrutą be sustojimų rekomenduoju kai: a) Vežate perishable (greitai gendančias) prekes – maisto produktus, gėrimus, vaistus. b) Krovinys yra labai brangus ar jautrus (pvz., elektronika, medicinos įranga), kai kiekviena papildoma perkrovima didina pavojų. c) Jums reikalingas „Just-in-Time“ pristatymas, nes pirkėjo sandėlis sustojs, jei prekės nebus laiku (pvz., gamybos linijoms dalims). d) Vykstate neplanuotą, skubų siuntą, pvz., dėl gamybos avarijos.

4. Kaip įveikiamas Lamanšo sąsiauris – keltas ar tunelis? Abu variantai turi privalumų, tačiau norint užtikrinti greičiausią kelionę, dažniau renkamės Eurotunelį (Eurotunnel Le Shuttle). Kodėl? Paprasta. Keltuose reikia atvykti mažiausiai 60–90 minučių iki išvykimo, užregistruoti vairuotoją, užlipti į laivą, išlipti, o pats plaukimas trunka apie 90 minučių. Tunelyje procesas yra automatizuotas: vairuotojas užvažiuoja į vagoną, užsideka variklis, ir po 35 minučių jis jau važiuoja po sąsiauriu. Taip sutaupome apie 1,5–2 valandas, kurios greitame maršrute yra vertingos. Be to, tunelio grafikas dažnesnis – kas 15–20 minučių, todėl nereikia laukti fiksuoto išvykimo laiko.

5. Ar vairuotojai fiziškai sugeba važiuoti tokius maršrutus vieni? Čia mes įžengiame į vairuotojų darbo laiko reguliavimo sritį. ES reglamentai (ir JK reglamentai, kurie dabar panašūs) draudžia vairuoti ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos ir daugiau kaip 9 valandas per dieną (išskyrus išskirtines atvejus 2 kartus per savaitę). Kadangi kelionė iš Lietuvos į Angliją (pvz., į Londoną) trunka apie 30–34 valandas, vienas vairuotojas negali tai atlikti be sustojimų miegoti. Todėl „greitajame“ maršrute dažniausiai dirba vairuotojų komanda (du vairuotojai). Vienas važiuoja, kitas miega. Tai leidžia judėti beveik nepristabdant (išskyrus degalų įpylimą), ir tai vienintelis būdas realiai įgyvendinti „non-stop“ koncepciją.

6. Kaip apsisaugoti nuo neplanuotų eismo spūsčių ar techninių gedimų? Nėra nieko blogesnio nei techninis gedimas šio tipo maršrute, nes kiekviena valanda praranda savo vertę. Mūsų strategija paremta prevencija. Prieš išvykstant automobilis privalo būti patikrintas aukščiausio lybro meistru. Tačiau jei gedimas visgi įvyksta, turime turinčius partnerius visame maršrute – nuo Vokietijos iki Belgijos – kurie gali atvykti per 1–2 valandas. Taip pat naudojame aukščiausios kokybės GPS stebėjimo sistemas, kurios ne tik rodo vietą, bet ir numato eismo spūstis realiu laiku, leisdamos dispečeriui nukreipti vairuotoją apėjimo maršrutu. Protingas apėjimas (pvz., apeinant Bruselę ar Antverpeną per smulkesnius kelius) gali sutaupyti valandą.

7. Kokius dokumentus reikia paruošti, kad išvengti muitinės užlaikymo Anglijoje? Tai yra kritiškiausias momentas. Po „Brexit“ Anglija tapo trečiąja šalimi. Reikalingi: – Prekių deklaracijos (Export Declaration iš Lietuvos pusės ir Import Declaration iš JK pusės). – Jei prekės yra iš ES (pvz., lietuviškos maisto produktai) ir vyksta į JK, reikia „Movement Certificate“ (arba jų nebūtina, jei vertė maža, bet tai reikia patikrinti). – Jei prekės yra iš trečiosios šalies (pvz., Kinijos) ir jos tik tranzitu per Lietuvą keliauja į JK, reikalingi TIR dokumentai arba tranzito deklaracijos (New Computerised Transit System – NCTS). Be abejo, teisingai užpildytas sandėlio kvitas (CMR) ir prekių sąrašas (Packing List). Jei trūksta bent vieno dokumento arba jo duomenys nesutampa, krovinys gali būti sustabdytas „inland border facility“ (vidinėje pasienio kontroliuojamoje zonoje), kurioje gali praleisti dieną ar dvi.

8. Ar maršrutai be sustojimų brangesni? Taip, be abejo. Klientas turi suprasti, ką moka. Standartinis grupinis pervežimas gali kainuoti X, o pilnas automobilio (FTL) greitas maršrutas – 2X arba 3X. Kodėl? Pirma, mokame už du vairuotojus, o ne vieną. Antra, mokame už privalomus keltų ar tunelio bilietus, kurie brangiau, jei juos perka iš karto (paskutinės minutės bilietai yra astronomiškai brangūs). Trečia, mokame už greitą aptarnavimą ir aukštesnę riziką. Tačiau, jei jūsų gamybos sustabdymas kainuoja tūkstančius eurų per valandą, ši investicija nusipelno sau. Tai ne išlaidos, o apsauga nuo nuostolių.

9. Kiek laiko trunka tokia kelionė vidutiniškai? Viskas priklauso nuo išvykimo vietos Lietuvoje ir galutinio taško Anglijoje. Jei važiuojame iš Vilniaus į Londoną (per Kalė/Doverį), su dviem vairuotojais ir idealiais sąlygomis, tai trunka apie 32–34 valandas. Jei važiuojame į šiaurę (į Mančesterį ar Glazgą), pridėkite dar 4–5 valandas. Svarbu paminėti, kad tai yra „variklio veikimo laikas“. Jei įtrauksime įskaitant išvykimo pasiruošimą ir galutinį iškrovimą, viskas trunka apie 1,5–2 dienas. Palyginkime su standartiniu grupiniu pervežimu, kuris gali trukti 4–5 dienas, nes laukiami kiti kroviniai tarpinėse bazėse.

10. Kas nutinka, jei klientas vėlai pateikia dokumentus? Tai klasikinė problema. Jei klientas manęs klauso, dokumentai turi būti paruošti dar prieš vairuotojui išvykstant iš bazės. Jei dokumentai pateikiami vėlai, pvz., jau kai automobilis yra Vokietijoje ar Belgijoje, mes negalime juos užregistruoti iš anksto JK muitinėje. Tai reiškia, kad vairuotojas atvyks į Lamanšo sąsiaurį ir turės laukti, kol dispečerius „paleis“ deklaracijas elektroniniu būdu. Tai sukuria riziką, kad vairuotojas praleis savo vietą kelyje arba jo poilsio laikas pasibaigs, ir jis turės sustoti pailsėti prieš pat sąsiaurį. Tokiu atveju „greitas maršrutas“ prarastą savo prasmę. Todėl bendradarbiavimas ir laikytis nustatytų grafikų yra pusė sėkmės.

Išvada

Apibendrinant šią temą, noriu pabrėžti, kad maršrutai be sustojimų į Angliją nėra paprasta „paspausk mygtuką“ paslauga. Tai sudėtingas logistinis mechanizmas, kuriam sėkmingai veikti reikalinga aukšta kompetencija, patirtis ir, svarbiausia, atviras ryšys su klientu. Per 20 metų darbo išmokau, kad geriausia technologija ar greičiausias automobilis nieko nereiškia be teisingai surinktos informacijos.

Jei jūsų verslas priklauso nuo to, kad prekės Anglijoje atsirastų rytoj ar poryt, ši paslauga yra ne prabangia, o būtina. Investicija į greitą, be sustojimų maršrutą su dviem vairuotojais ir išankstine muitinės clearance procedūra apsimoka tuo, kad jūsų klientai Anglijoje gauna tai, ko užsakė, laiku, o jūsų reputacija išlieka nepažeista. Pasaulis vis greitėja, ir logistika turi būti žingsnis priekyje, kad ne trukdytų verslo augimui, o priešingai – jį skatintų. Pasiruošęs ir suprantantis klientas mums yra geriausias partneris siekiant tų 99/100 rezultatų, kuriuos visi siekiame.