Logistikos sprendimai į Jungtinę Karalystę mikroautobusais greitai: Eksperto Vadovas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip du dešimtmečius, turi galimybę stebėti, kaip vystosi pasaulio prekybos keliai. Viena ryškiausių tendencijų, pastarąjį dešimtmetį, yra kintantis požiūris į efektyvumo ir greičio balansą. Ypač kalbant apie maršrutus į Jungtinę Karalystę (JK). Po „Brexit“ ir pasikeitusių muitinės reikalavimų, klasikinės didelių sunkvežimių (pvz., 24 tonų arba 40 pėdų konteinerių) transporto formos ne visada atitinka šiuolaikinio verslo poreikius. Ten, kur anksčiau reikėjo savaitės, dabar klientai nori matyti prekę per 48 ar net 24 valandas. Čia į sceną įžengia mikroautobusų logistika – sprendimas, kuris sujungia greitą siuntų pristatymą, lankstumą ir ekonomiškumą.

Šiame straipsnyje, remdamasis ilgamečia patirtimi, aptarsiu, kodėl mikroautobusų (dažnai vadinamų „Sprinter“ tipo automobiliais) pervežimai į JK tapo tiek populiarūs, kaip veikia ši sistema šiandieninėje geopolitinėje situacijoje ir ką turėtumėte žinoti, renkantis šį metodą savo prekėms.

Įvadas

Jungtinė Karalystė visada išbuvo viena pagrindinių Lietuvos ir visos Baltijos regiono prekybos partnerių. Nepaisant politinių nesutarimų ir išstojimo iš Europos Sąjungos, ekonominiai ryšiai neišnyko, tiesiog pasikeitė jų forma. Ilgą laiką dominavusi filosofija „kuo daugiau, tuo pigiau“ (pildyti pilną sunkvežimį) po 2020-ųjų sausio 1 d. susidūrė su realybe: muitinės procedūros tampa ilgesnės, o sandėliuose – didesnės laukimo eilės. Tokiu atveju, kai įmonės siunčia dalinį krovinią (LTL – Less Than Truckload), laukimas, kol susiformuos pilna mašyna, gali užtrukti savaitę.

Čia į pagalbą atėjo greitoji logistika mikroautobusais. Tai ne tik paprastas pervežimas. Tai subalansuotas sprendimas, leidžiantis išvengti didelių terminalų uždelsimų. Esu matęs tūkstančius atvejų, kai klientui būtinas buvo atsarginis detalių krepšelis gamybai Londono rajone ar paskubus prekių papildymas parduotuvėje Mančesterio centre. Mikroautobusai dėl savo manevringumo gali pasiekti vietų, kur keliuose sunkvežimiams draudžiama, o dėl mažesnio krovinio kiekio – muitinės kontrolė vyksta daug sparčiau.

Tačiau, kaip ir viskas logistikoje, šis procesas reikalauja gero išmanymo. Tai ne tiesiog „įkelti ir važiuoti“. Tai dokumentų griežtumas, supratimas dėl „geležinės uždangos“ tarp kontinento ir salos bei gebėjimas išnaudoti mikroklimato pranašumus. Šiame straipsnyje nušviečiu visus svarbiausius aspektus, padėsiančius suprasti, kaip efektyviai naudotis šia paslauga.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje pateiksiu atsakymus į dešimt klausimų, kurias dažniausiai girdėju iš savo klientų per dvidešimt metų trunkančią karjerą. Jie padės jums suprasti niuansus, kuriuos dažnai praleidžia pažengę logistikos pradedantys.

1. Kodėl verta rinktis būtent mikroautobuso pervežimus, o ne standartinį sunkvežimį?

Tai pagrindinis klausimas, susijęs su verslo logika. Sunkvežimiai (tiražai) tinka tiems atvejams, kai turite 20–24 europaletes krovinių. Toks kiekis užpildo visą autovežį, o kaina vienam paletės vietai tampa žemiausia. Tačiau kas nutinka, kai turite 2, 4 arba 6 pales? Jei juos siunčiate dideliu sunkvežimių konvojumi, jūsų krovinys dažnai tampa „tėvu“ – tai yra, jis laiko terminaluose, kol surinkiami kiti kroviniiai to paties krypties arba kol vairuotojas randa papildomą krovinią grįžtamajam maršrutui.

Mikroautobusai (pvz., „Mercedes Sprinter“, „Ford Transit“ ar „Iveco Daily“), kurie gali paimti nuo 1 iki 4 EURO paletų (priklausomai nuo modelio ir aukščio), veikia pagal visiškai kitą principą. Jie yra orientuoti į „Express“ logistiką. Jie nepristato krovinių į didžiuosius terminalus (pavyzdžiui, Tilbury ar Felixstowe), kur eilės trunka po kelias dienas, o važiuoja tiesiai į paskirties vietą arba mažesnius, greitesnius terminalus prie Lamanšo sąsiaurio. Be to, mikroautobusai gali vežti krovinius, kuriems nereikia didelės krautuvės – tai svarbu, jei prekės yra delikatesnės arba reikalinga įrenginio pristatymas į pramonines zonas su ribotu aukščiu.

2. Kaip „Brexit“ paveikė mikroautobusų pervežimus ir ar tai padarė brangiau?

„Brexit“ sukėlė revoliuciją logistikoje, o ne tik evoliuciją. Anksčiau pervežimas į JK buvo toks pat kaip į Vokietiją ar Prancūziją – nereikėjo muitinės deklaracijų. Dabar situacija kitokia. Tačiau, ironiška bet teisinga, mikroautobusų logistika šioje situacijoje laimėjo daugiau nei didieji sunkvežimiai.

Kodėl? Dėl dokumentų apimties. Kai į JK atvyksta 24 tonų sunkvežimas su 20 skirtingų siuntėjų krovinių (konsolidacija), muitininkas gali sustabdyti visą mašiną dėl vienos neteisingai užpildytos prekių deklaracijos. Tai reiškia milžiniškas nuostolius visiems. Mikroautobuse dažniausiai važiuoja vieno ar dviejų klientų kroviniai, todėl dokumentų kontrolė yra kur kas greitesnė ir paprastesnė.

Kaina, žinoma, padidėjo dėl biurokratinės apkrovos – mums reikalingi brokeriai, elektroninės deklaracijos (EORI numeriai), tačiau bendrasis laiko taupymas ir krovinio saugumas kompensuoja šį didėjimą. Be to, mažesnės mašinos mokesčiai keltuose (pvz., „Eurotunnel“ ar „P&O Ferries“) taip pat padeda išlaikyti konkurencingą kainą.

3. Kiek vidutiniškai užtrunka krovinio pristatymas iš Lietuvos į JK mikroautobusu?

Visiems klientams sakau vieną: „nepamirškite, kad JK yra sala“. Net jei mikroautobusas vairuoja 140 km/val greičiu vokiškame autostradose, jis turi nuplaukti jūrą. Standartinis terminas, kurį vertinu kaip realų ir atsakingą, yra 2–3 dienos nuo krovimo dienos.

Pavyzdžiui, jei mikroautobusą užkrauname pirmadienį Lietuvoje, jis naktį važiuoja per Lenkiją ir Vokietiją, antradienio rytą ar dieną pasiekia Prancūzijos ar Belgijos uostą (Dunkerque, Calais, Zeebrugge), kerta sąsiaurį ir trečiadienio vakare ar ketvirtadienio ryte jau gali būti prie kliento durų Anglijoje.

Esu matęs atvejų, kai, naudojant mūsų partnerių tinklą ir vengiant stambiųjų terminalų, spėjame įveikti šį kelią per 48 valandas (1,5 dienos), tačiau tai priklauso nuo konkretaus paskirties taško (pvz., Londonas ar Bristolis) ir keltų tvarkaraščio. Reikia atsižvelgti ir į vairuotojų poilsio laiką – tai nėra lenktynės, tai reguliaraus transporto procesas.

4. Kokius krovinius galima saugiai pervežti mikroautobusu, o kokių geriau vengti?

Mikroautobusai yra daugiausia pritaikyti „sausajam“ kroviniui (dry cargo). Tai gali būti elektronika, mašinų dalys, tekstilė, avalynė, baldų komplektai (jei jie yra išardyti arba mažesni), medicinos priemonės ir kita pakuotė produkcija.

Svarbiausia sąlyga – krovinys turi tilpti į duris, kurios paprastai yra standartinio aukščio (apie 1,8–2 metrus), ir turi būti užfiksuotas tvarsčiais, kad neišsisuktų posūkiuose. Mikroautobusai dažnai turi galimybę užfiksuoti krovinius šoninėmis juostomis arba grotelėmis.

Kokių krovinių vertėtų vengti? Per sunkių (virš 1000–1500 kg vienam siuntimui, priklausomai nuo automobilio modelio) arba per didelių (neįstatomų) prekių. Taip pat nerekomenduoju vežti prekių, kurios reikalauja specialios temperatūros (šaldytuvai), nebent mikroautobusas yra specialiai įrengtas šaltkredžiu, tačiau tai jau yra nišinė paslauga. Taip pat atsargiai reikia elgtis su pavojingomis medžiagomis (ADR) – čia reikalingi specialūs leidimai ir vairuotojo kvalifikacija.

5. Kaip formuojama kaina ir ar tai tikrai pigiau nei pilnas sunkvežimis?

Kainos formulė logistikoje niekada nėra paprasta. Mikroautobusų atveju kaina priklauso nuo trijų pagrindinių komponentų: atstumo, krovinio svorio/tūrio ir keltų kainos.

Palyginti su pilnu sunkvežimiuku, vienos paletės pervežimas mikroautobusu brangiau. Tai akivaizdu – sunkvežimiui 20 paletų kaina pasiskirsto į 20 dalių, o mikroautobusui 3 paletėms – į 3 dalis. Tačiau čia prisideda „laiko pinigai“. Jeigu jums reikalingas krovinių papildymas šiandien, o sunkvežimis gali atvykti tik po savaitės, tai savaitės gamybos sustabdymas kainuos daugiau nei brangesnis pervežimas.

Be to, reikia atsižvelgti į „paskutinės mylios“ (last mile) kainą JK. Mikroautobusai gali pristatyti tiesiai į miesto centrą (pvz., Londono „Congestion Charge“ zona) be papildomų leidimų, kurie būtini sunkvežimiams. Taigi, bendroji operacijos kaina dažnai būna panaši, o kokybė ir greitis – žymiai aukštesnė.

6. Kokius dokumentus reikia paruošti tinkamam pervežimui į JK po „Brexit“?

Dokumentų parengimas yra pusė sėkmės. Per savo 20 metų esu girdėjęs daug istorijų, kai krovinys įstrigo Doverio uoste dėl trūkstamo punkto dokumentuose.

Pagrindiniai dokumentai yra šie: 1. Komercinė invoice (Commercial Invoice): Turi būti tiksliai nurodytas prekių pavadinimas, svoris, verta, prekių kodas (HS kodas) ir šalies kilmės kodas. 2. Pakavimo sąrašas (Packing List): Detalus kiekis, pakuotės tipai. 3. EX1 deklaracija: Išvežimo deklaracija, užtikrinanti, kad prekės išvyko iš ES. 4. Importinė deklaracija JK: Atliekama brokerio, prieš atvykstant į JK.

Be to, svarbu, kad siuntėjas ir gavėjas turėtų galiojantį EORI numerį (ES ir JK atskirai). Jei prekės yra gyvūninės kilmės arba reikalauja specialių sertifikatų (pvz., CE ženklas), juos taip pat reikia pridėti. Mes, kaip logistikos partneriai, visada padedame klientams patikrinti šius dokumentus prieš išvykdami, kad išvengtume baudų.

7. Kaip vyksta muitinės procedūros ir kas tokia „T1“ transito deklaracija?

Tai vienas sudėtingiausių dalykų klientams, todėl paaiškinsiu paprastai. Nors JK nėra ES, ji yra ES sąjungos muitinės teritorijos dalis tam tikrais atžvilgiais (pvz., bendrosios taisyklės), tačiau sienos kontrolė egzistuoja.

Kai krovinys važiuoja iš Lietuvos į JK, jis kerta ES sieną tik išvykdamas (Lietuva/Lenkija). Tačiau kai jis kerta Lamanšo sąsiaurį, jis techniškai išvyksta iš ES muitinės zonos. Dažnai naudojamas T1 transito režimas. Tai dokumentas, leidžiantis pervežti prekes per vieną ar daugiau šalių be muitų mokėjimo tarpinėse vietose, kol jos pasiekia galutinę paskirties šalį.

Mikroautobusuose šis procesas vyksta elektroniniu būdu (NCTS sistema). Vairuotojas gauna unikalų numerį (MRN), kurį turi pateikti išvykstant iš kontinento ir atvykus į JK. Jeigu viskas tvarkoje, procedūra trunka minutes. Jeigu ne – gali kilti problemų. Mano patirtis rodo, kad T1 režimas yra saugesnis būdas užtikrinti sklandų perėjimą nei bandyti išspręsti visus klausimus tiesiogiai pasienio punkte.

8. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas kelyje ir ar reikalinga draudimas?

Saugumas yra mūsų prioritetas Nr. 1. Nors mikroautobusai yra mažesni, jie taip pat patiria rizikas – nuo smūgio automobiliuose iki vagystės stovėjimo aikštelėse. Profesionalios logistikos kompanijos naudoja GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia mums matyti automobilio vietą realiu laiku.

Dėl draudimo: Lietuvoje vežėjas turi privalomą draudimą (CMR draudimas), tačiau jo ribos dažnai būna mažos (pvz., 10 SDR vienetais už kilogramą). Esu patyręs atvejų, kai brangios elektronikos krovinio vertė viršijo šią ribą. Todėl visada rekomenduoju klientams pasidomėti papildomu krovinio draudimu (Cargo Insurance). Jis užtikrina, kad jei dėl avarijos ar netikėto įvykio krovinys bus sugadintas arba pavogtas, klientas gaus visą prekių vertę atgal. Be to, mūsų vairuotojai yra instruktuoti laikytis griežtų saugumo protokolų – stovėti tik apsaugotose aikštelėse, užrakinti kabiną ir t.t.

9. Ar įmanomas „prieš duris“ (door-to-door) pristatymas visoje JK teritorijoje, įskaitant Škotiją ir Velsą?

Absoliučiai taip. Vienas iš mikroautobusų pranašumų yra universalumas. Mes dažnai pristatome ne tik į Londoną, Birmingamą ar Mančesterį, bet ir toliau į šiaurę – Glazgą, Edinburgą, net Aberdyną, taip pat į Kardifą ar Velso kalnus.

Skirtumas tas, kad, kai važiuoja didelis sunkvežimis, jis dažnai turi iškrauti krovinį dideliame terminale (pavyzdžiui, į šiaurę nuo Londono), o tą krovinį perima vietinis distribucinis sunkvežimis. Tai sukuria papildomą krovimo-iškrovimo operaciją (perkrautą), dėl kurios gali sugriūti prekės arba prailgti terminas.

Mikroautobusas, kuris atvyko iš Lietuvos, dažniausiai gali važiuoti tiesiai į paskirties vietą. Nors Škotijos keliai gali būti siauresni arba vėlesniu žiemos periodu sudėtingesni, patyręs vairuotojas su „Sprinter“ tipo automobiliu juos įveikia lengviau nei su 40 pėdų vilkiku. Taigi, „door-to-door“ paslauga čia yra standartas, o ne privalumas.

10. Kuo skiriasi patikimas logistikos partneris nuo paprasto pervežėjo ir ką klausti renkantis?

Štai klausimas, į kurį atsakymą galiu pateikti tik po 20 metų patirties. Paprastas pervežėjas pasakys: „Galiu nuvežti už X sumų“. Patikimas logistikos partneris pasakys: „Galiu nuvežti už X sumų, tačiau reikia, kad pataisytum šią informaciją inavice, nes kitaip gausite baudą JK, ir aš rekomenduoju išsiųsti antradienį, kad išvengtume eilių Kalė už“

Renkantis partnerį, atkreipkite dėmesį ne į mažiausią kainą, o į: * Komunikaciją: Ar jie atsako į telefonus ir el. laiškus? Praradęs ryšį su vairuotoju šiaurės Anglijoje, jūs norite žinoti, kas vyksta, o ne laukti iki ryto. * Muitinės žinias: Ar jie patys gali padėti su EX1 ir importo deklaracijomis, ar jums reikės ieškoti trečios šalies brokerio? * Gidų skaičių: Ar jie turi realius atsiliepimus?