Logistikos paslaugos siuntų gabenimui iš Jungtinės Karalystės: Visiškas vadovas

Įvadas

Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdami tarptautinės logistikos srityje, mes matėme galybę pasaulio ekonomikos virsmų, tačiau vienas reikšmingiausių ir sudėtingiausių pokyčių Europos maršrutuose buvo „Brexit“. Nuo tada, kai Jungtinė Karalystė (JK) pasitraukė iš Europos Sąjungos (ES) vienos rinkos ir muitų sąjungos, procesas, kaip anksčiau buvo įprasta siųsti prekes iš Londono, Birmingamo ar Mančesterio į Lietuvą, tapo visiškai kitoks. Anksčiau tai buvo tiesiog kelių dienų kelionė be jokių sustojimų pasienio punktuse. Šiandien tai yra sudėtingas logistinis procesas, reikalaujantis tikslumo, žinių ir pasiruošimo.

Daugelis klientų, kurie pirmą kartą susiduria su siuntos gabenimu iš JK po 2021 metų, dažnai kyla į daug neaiškumų: kodėl atsirado papildomi mokesčiai? Kodėl siunta užstrigo prie Lamanšo sąsiaurio? Kokie dokumentai yra būtini? Mūsų tikslas šiame straipsnyje yra ne tik atsakyti į šiuos klausimus, bet ir suteikti jums gilią, praktinę žinią, leisiančią jaustis saugiai planuojant tarptautinius pervežimus. Esame čia, kad padėtume jums naršyti šioje naujoje realybėje, kur biurokratijos reikalavimai susiduria su klasikinio pervežimo iššūkiais.

Logistika nėra tik tiesiog kelių rinkimas ir kuro kainos skaičiavimas. Tai yra ekosistema, kurioje kiekviena detalė – nuo teisingai užpildytos prekių sąskaitos iki tinkamos transporto priemonės parinkimosi – lemia sėkmę. Šiame straipsnyje mes pasidalinsime savo dvidešimties metų patirtimi, aiškindami, kaip efektyviai ir be nereikalingų rūpesčių gabenti siuntas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą ir atvirkščiai. Nesvarbu, ar esate didelė importuotoja, ar mažas verslas, siekiantis pirkti iš JK rinkos, ši informacija bus jūsų kompasu logistikos jūroje.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiame išsamią informaciją apie svarbiausius aspektus, susijusius su krovinių gabenimu iš JK, atsakant į klausimus, kuriuos dažniausiai užduoda mūsų klientai.

1. Kaip „Brexit“ pasikeitė siuntų gabenimo iš JK procesas ir ką tai reiškia mano siuntai?

Iš esmės „Brexit“ pakeitė Jungtinę Karalystę iš „vidinės“ rinkos dalies į „trečiąją šalį“. Anksčiau prekės keliavo be muitinės procedūrų, tarsi būtų vežamos iš Vilniaus į Kauną. Šiandien kiekviena siunta, netgi mažas pašto siuntinys, privalo kirsti muitinę. Tai reiškia, kad turi būti pateikti importo deklaravimai. Jūsų siunta nebegali būti tiesiogiai įvežama į Lietuvą be to, kad ji būtų „išvalyta“ muitinėje.

Praktiškai tai reiškia dalykus: pirmiausia, reikia teisingai klasifikuoti prekes pagal KN kodą (Kombinuotoji nomenklatūra), kuris nulemia mokesčių dydį. Antra, atsirado „Muitinės sąsajos“ (Customs Links) reikalavimas – prekės turi būti deklaruojamos tame šalyje, į kurią atvyksta (Lietuvoje), o dažnai ir išvykimo šalyje (JK), jei naudojami tam tikri transitiniai režimai. Trečia, pasikeitė dokumentacijos reikalavimai. Be komercinės sąskaitos (Commercial Invoice) daugiau neįmanoma neišsiversti. Jei anksčiau vairuotojas tiesiog važiuodavo, dabar jis privalo tur�ti su savimi (arba jis turi būti perduotas elektroniniu būdu) visus muitinės dokumentus, pvz., EX1 deklaraciją, jei naudojamas bendrosios procedūros režimas.

Mūsų patirtis rodo, kad dauguma vėlavimų nevyksta dėl pačios kelionės trukmės, o dėl dokumentų klaidų arba vėluojančio deklaravimo. Todėl labai svarbu, kad manyčiausios kompanijos būtų pasiruošusios teisingai pateikti duomenis.

2. Kokius dokumentus būtina turėti norint sėkmingai importuoti prekes iš JK?

Tai yra vienas kritiškiausių klausimų, nes net ir viena trūkstama eilutė gali sustabdyti krovinią pasienyje ilgam laikui. Pagrindinis ir neatsiejamas dokumentas yra Komercinė sąskaita-faktūra (Commercial Invoice). Ji turi būti išrašyta anglų kalba (arba su vertimu), joje turi būti nurodytas tikslus prekių aprašymas, svoris, bruto ir tūrio matmenys, prekių kodas (HS kodas – nors nėra privalomas, bet labai padeda), prekių vertė, siuntėjo ir gavėjo duomenys bei INCOTERMS sąlygos (pavyzdžiui, EXW arba DDP).

Be to, jei prekės yra kilmės sertifikavimo reikalaujančios (pavyzdžiui, tekstilė, maisto produktai ar kai kurios chemikos), gali prireikti Kilmės sertifikato arba Sveikatos pažymos (pvz., veterinarijos sertifikatų gyvūnams kilmės produktams). Taip pat būtina turėti Transporto dokumentą (CMR kelionės lapą kelių transportui ar krovinių konosamentą jūrų transportu).

Jei prekės yra pavojingos (ADR), būtina speciali ADR dokumentacija. Nepamirškite, kad jei naudojate muitinės atstovavimo paslaugas, reikės sutarties su muitinės brokeriu ir galbūt specialios galios užtikrinimo dokumento (jei deklaravimas atliekamas atstovaujant).

3. Kokios yra pagrindinės siuntų gabenimo iš JK transporto rūšys ir kurią pasirinkti?

Savo ilgamečioje praktikoje mes naudojame tris pagrindines transporto rūšis, priklausomai nuo krovinio pobūdžio, skubos ir biudžeto. Populiariausia ir dažniausiai pasirenkama yra kelių transportas. Tai yra lankstus sprendimas, leidžiantis pristatyti krovinią „nuo durų iki durų“. Esant mažesniems kroviniams, naudojame dalinius krovinius (LTL – Less than Truckload), kai viena sunkvežimio pusiau priekaba dalijama tarp kelių klientų. Esant dideliems kiekiams, renkamės pilną priekabą (FTL – Full Truckload).

Antroji galimybė – jūrų transportas. Nors Lietuva neturi tiesioginio jūros kelio su JK, prekės gabenamos per Vokietijos ar Olandijos uostus (pvz., Hamburgas, Roterdamas), o toliau keliu arba geležinkeliu atvežamos į Lietuvą. Tai yra labai ekonomiškas variantas labai dideliems kroviniams (konteineriais), tačiau trunka ilgiau – nuo 2 iki 4 savaičių.

Trečioji – oro transportas. Jis naudojamas labai skubiems, nedideliems, bet brangiems kroviniams (pvz., brangios detalės, medicinos priemonės). Tai greičiausias, bet brangiausias būdas. Dažniausiai siuntos skrenda į Vilniaus ar Kauno oro uostus, o toliau pristatomos kurjeriu. Mūsų rekomendacija: jei krovinis sveria mažiau kaip 500 kg ir labai skubia – oru; jei svoris didesnis – keliu. Jūrų transportas vertinas tik tada, kai terminai nėra kritiški, o krovinio tūris didelis.

4. Kiek trunka vidutinis siuntos pristatymas iš JK į Lietuvą ir nuo ko priklauso laikas?

Anksčiau, prieš „Brexit“, standartinis terminas buvo 3–4 dienos. Šiuo metu situacija yra kiek kitokia. Optimaliu atveju, kai visi dokumentai tvarkingi ir nėra eilių pasienyje, kelių transportu siunta gali atvykti per 4–5 darbo dienas. Tačiau svarbu suprasti, kad šis terminas yra labai priklausomas nuo išorinių veiksnių.

Didžiausią įtaką turi Lamanšo sąsiaurio perėjimas. Siuntos keliauja keltu iš Doverio (JK) į Kalė (Prancūzija) arba iš Folkestone Eurotuneliu. Ten dažnai susidaro eilės, ypač atliekant papildomus muitinės patikrinimus (pavyzdžiui, maisto produktų ar gyvūnų). Jei vairuotojas neturi teisingų dokumentų, jis gali būti sulaikytas šiame punkte ir praleisti dieną ar dvi. Taip pat terminą veikia muitinės valdymo greitis Lietuvoje. Jei importo deklaracija pateikiama vėlai arba reikia papildomų patikrinimų (fizinių ar dokumentinių), siunta gali „užstrigti“ sandėlyje arba terminalo lauke, kol bus sumokėti mokesčiai.

Jūrų transportas trunka gerokai ilgiau – vidutiniškai 15–25 dienos, priklausomai nuo to, kiek laiko užtrunka perkrovimas uoste ir konteinerio gabenimas iki Lietuvos. Oro transportas – 1–2 dienos (įskaitant muitinės procedūras).

5. Kaip susiformuoja siuntos kaina ir kokia yra PVM bei muito įtaka?

Kainos formavimasis yra sudėtingesnis nei tik atstumo ir kuro kaina. Pagrindiniai komponentai yra: transportavimo mokestis (priklausomai nuo krovinio svorio ir tūrio), muitinės išlaidos (muitinės brokerio paslaugos) ir mokesčiai valstybei (PVM ir Muitas).

Svarbu suprasti skirtumą tarp PVM ir Muito. PVM (Pridėtinės vertės mokestis) mokamas už beveik visas importuojamas prekes (išskyrus nereikšmingas sumas). Lietuvoje importo PVM tarifas yra 21 %. Jis apskaičiuojamas nuo prekių vertės + transporto išlaidų iki ES sienos + muito sumos. Muitas – tai mokestis, kurio dydis priklauso nuo prekių kilmės ir rūšies (nustatoma pagal KN kodą). Jei prekės pagamintos JK (ir turi kilmės sertifikatą), muitas gali būti 0 % dėl prekybos sutarčių, tačiau jei prekės yra iš trečiosios šalies (pvz., kinietiškos prekės, pirktos JK sandėlyje), muitas gali būti nuo 0 % iki 17 % (ir daugiau).

Taip pat atsirado Britų importo deklaravimo mokestis. Kadangi JK taip pat turi deklaruoti išvežamąsias prekes, joms taikomi tam tikri mokesčiai, kurie dažnai būna įtraukti į galutinę paslaugos kainą arba apmokestinami atskirai. Visada klauskite savo logistikos partnerio, ar kaina yra „viskas įskaičiuota“ arba „be muitų“, kad išvengtumėte netikėtų išlaidų.

6. Kas yra EORI numeris ir kodėl jis būtinas siunčiant prekes iš JK?

EORI (Economic Operators Registration and Identification) numeris – tai unikalus ekonominio veikėjo identifikavimo kodas, naudojamas muitinės procedūrose Europos Sąjungoje. Be šio numerio neįmanoma legaliai importuoti ar eksportuoti prekių. Jeigu jūsų įmonė planuoja importuoti prekes iš JK, būtina užtikrinti, kad turite galiojantį Lietuvos EORI numerį.

Lietuvoje jį išduoda Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pateikus paraišką, kuri dažniausiai užpildoma elektroniniu būdu per VMI sistemą. Fiziniai asmenys, dažnai perkantys prekes iš JK el. parduotuvėse, taip pat turi susidurti su šiuo reikalavimu, tačiau dažniausiai jų deklaravimą atlieka logistikos ar pašto operatoriai naudodami savo bendrąjį EORI numerį (tai vadinama „sąsaja“).

Tačiau verslui, norinčiam tur�ti pilną kontrolę, būtina turėti savo EORI. Be jo, muitinės sistema neleis registruoti importo deklaracijos. Mūsų patirtis rodo, kad dauguma pradedančiųjų importuotojų apie tai sužino tik tada, kai siunta jau sėdi pasienyje, todėl rekomenduojame pasirūpinti šiuo numeriu iš anksto, dar prieš pirkdami pirmąjį krovinią. JK taip pat turi savo EORI sistemą (XI EORI), tačiau jei esate ES importuotojas, jums svarbiausias yra jūsų vietinis ES EORI kodas.

7. Kokios yra galimybės gabenant asmeninius daiktus (relokaciją) iš JK į Lietuvą?

Asmeninių daiktų gabenimas, pvz., kai keičiate gyvenamąją vietą iš JK į Lietuvą, turi tam tikrų muitų ir PVM lengvatų. Tam, kad taikoma 0 % PVM ir 0 % muito tarifų, turi būti įvykdytos kelios sąlygos. Pirmiausia, asmuo turi gyventi JK ne mažiau kaip 12 mėnesių ir ketinti gyventi Lietuvoje ne mažiau kaip 12 mėnesių. Antra, daiktai turi būti asmeniniai, naudoti ir ne skirti prekybai.

Kad gauti šią lengvatą, reikia pateikti specialų dokumentą – dažnai vadinamą Transfer of Residence (ToR) formą JK pusėje (jei reikia) bei pateikti deklaraciją Lietuvos muitinėje su prašymu taikyti lengvatą (dažnai naudojant specialų kodą 40 00). Svarbu paminėti, kad lengvata taikoma tik daiktams, importuojamiems per tam tikrą laikotarpį (paprastai 12 mėnesių nuo persikėlimo datos).

Rekomenduojame šį procesą planuoti kruopščiai. Jei bandysite importuoti automobilį ar brangų baldą be šių dokumentų, gali tekti mokėti pilną mokesčius. Mūsų kompanija dažnai padeda klientams parengti reikiamus relokacijos siuntų paketus, kad muitinė procedūra vyktų sklandžiai ir be nereikalingų mokesčių.

8. Kaip elgtis, jei siunta yra padidėjusi pažeista arba dingusi?

Nepaisant to, kad mes stengiamės užtikrinti maksimalų saugumą, incidentai transporto eigoje, deja, įvyksta. Jei gavote siuntą, o joje pastebėjote pažeidimų (sugadinta dėžė, drėgmė, trūksta prekių), veiksmus reikia atlikti nedelsiant. Pirmiausia, būtina užfiksuoti pažeidimą.

Jei krovinį pristato vairuotojas, prieš pasirašant pristatymo dokumentus (pvz., CMR), būtinai pažymėkite pastabas apie pažeidimus (pvz., „dėžė įdrėskta“, „trūksta 2 vienetai“). Jei pasirašysite dokumentą be pastabų, vėliau bus labai sunku įrodyti žalą transportavimo metu. Nufotografuokite pažeidimus iš karto po išpakavimo.

Jei siunta dingusi arba pažeidimai pastebėti tik išpakavus, tuomet reikia susisiekti su logistikos tiekėju per 24–48 valandas. Bus inicijuojamas tyrimas. Atsakomybės apribojimai dažnai priklauso nuo transporto rūšies (pvz., kelių transportu atsakomybė reglamentuoja CMR konvencija, o jūrų – Hagos arba Roterdamo taisyklės). Mūsų patirtis rodo, kad greitas reagavimas ir gera dokumentacija (nuotraukos, pristatymo aktai su pastabomis) yra raktas sėkmingai kompensacijai gauti. Visada patikrinkite, ar jūsų siunta yra apdrausta (dažnai siūlome „Visų rūšių rizikos“ draudimą, nes standartinė atsakomybė gali padengti tik nedidelę dalį vertės).

9. Kokios prekės yra draudžiamos arba ypatingai reguliuojamos vežant iš JK?

Nors JK ir ES turi panašias saugumo standartus, po „Brexit“ atsirado griežtesni kontrolės reikalavimai, ypač tam tikrose kategorijose. Didžiausią dėmesį reikia skirti gyvūnų kilmės produktams (maistas, skanėstai, mėsa, pienas). Importuojant šias prekes, būtina gauti Veterinarijos pažymą iš JK kompetentingų institucijų (APHA), o prekės turi atvykti į Lietuvą per patvirtinus muitinės punkus (BVP – Border Inspection Post).