Logistikos paslaugos į JK: Lanksčių maršrutų privalumai dinamiškoje rinkoje

Įvadas

Dirbant tarptautinių krovinių pervežimo srityje beveik dvi dešimtmetis, sužinojai vią pagrindinę tiesą: žemėlapis niekada nėra pastovus. Ypač kalbant apie maršrutus į Jungtinę Karalystę (JK). Dar iki neilgo laiko „Eurotunelis“ ir Doveris buvo absoliučia dominuojančia ašis, per kurią tekėjo beveik visa prekyba tarp žemyno ir salos. Tačiau pasaulis – ir ypač Europos Sąjungos bei JK santykiai po „Brexit“ – pasikeitė. Dabar, kai muitinės procedūros sudarė papildomų kliūčių, o „Doverio“ sąsiaurio kasdieniai kamščiai tampa vis neišvengiamiau, senasis modelis „kuo trumpiau, tuo geriau“ nebeveikia.

Šiandien logistikos paslaugos į JK su lanksčiais maršrutais nėra papildomas privalumas, o būtinybė išlikti rinkoje. Lankstumas šiuo atveju reiškia ne tai, kad vairuotojas gali nuspręsti pasukti į parduotuvę, o tai, kad turime galimybę dinamiškai keisti pervežimo kelią, atsižvelgdami į realią situaciją kelyje, oro sąlygas, uostų užimtumą ar net greitąjį traukinį. Kasdien stebime, kaip standartiniai sprendimai žlunga dėl valandų trukmės eilių prie Jungtinės Karalystės sienos, tuo tarpu klientai, kurie pasitiki mūsų patirtimi ir pasirenka alternatyvius keltų uostus, gauna savo krovinius laiku ir be streso.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo žiniomis, kaip sukonstruotos modernios logistikos grandinės, kodėl verta investuoti į maršrutų variatyvumą ir kaip tai apsaugo jūsų verslą nuo neprognozuojamų išlaidų. Mes ne tiesiog vežame prekes iš taško A į tašką B; mes kurime strategijas, kurios leidžia jūsų verslui kvėpuoti net tada, kai kelyje įvyksta klaida.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Ką tiksliai reiškia „lanksčūs maršrutai“ logistikos kontekste, vežant į JK?

Lankstūs maršrutai – tai tai, ką mes vadiname „dinamine planavimo galia“. Tradiciškai, jei vežate krovinių iš Lietuvos į Londoną, standartinis maršrutas atrodo taip: Lietuva – Lenkija – Vokietija – Belgija/Olandija – Prancūzija – Doveris – Londonas. Tai yra trumpiausias kelias kilometrais, bet dažnai ne greičiausias ar pigiausias laiko atžvilgiu.

Lankstus maršrutas reiškia, kad mes turime iš anksto paruoštas alternatyvas. Pavyzdžiui, jei matome, kad Doverio uoste vyksta streikai ar yra didelės eilės, mes galime nukreipti transporto priemonę į Hook of Holland (Olandija) ir keltu nukeliauti į Harwichą arba Iminghamą (JK rytinė pakrantė). Arba, jei krovinys skubus, mes galime pasinaudoti „Eurotuneliu“ viena kryptimi ir keltu kita. Lankstumas taip pat apima galimybę pakeisti iškrovimo vietą – vietoje Londono uosto, kur gali būti dideli kamščiai, krovinys gali būti nukreiptas į Tilbury ar net į šiauresnius uostus, tokius kaip Hull ar Newcastle, jei gavėjas yra Šiaurės Anglijoje. Tai strategija, leidžianti išvengti vieno kritinio mazgo sutrikimo, kuris galėtų paralyžiuoti visą tiekimo grandinę.

2. Kodėl Doveris ir Kalė dažnai vadinami „buteliu kakliu“ ir ar tai tik mitas?

Tai nėra mitas, o ožkagojūmis, su kuriuo susiduriame kasdien. Doveris ir Kalė yra didžiausi ir labiausiai apkrauti keleivinių ir krovinių pervežimo uostai tarp žemyno ir JK. Geografiškai tai idealus taškas, tačiau infrastruktūra ten nebegali suvaldyti dabartinio srauto, ypač po „Brexit“, kai kiekvienas sunkvežimis turi praeti papildomas muitinės procedūras.

Esu matęs situacijų, kai vairuotojai praleisdavo po 6–8 valandas (o kartais ir daugiau) stovėdami eilėjeje, tiesiog kad nuvažiuotų 35 mylias per sąsiaurį. Tai ne tik prarastas laikas, bet ir papildomos degalų išlaidos, vairuotojų darbo laiko apribojimų (tachografas) pažeidimų rizika bei šalto grandinės produktų sugedimo pavojus. Lankstūs maršrutai leidžia mums išvengti šio „butelio kaklio“, pasirinkus mažesnius, bet efektyvesnius uostus, tokius kaip Zeebrugge, Rotterdamas ar Dieppe, kur eilės trumpesnės, o muitinės procesai dažniausiai greitesni dėl mažesnio apkrovimo.

3. Kaip „Brexit“ pakeitė reikalavimus maršrutų planavimui į JK?

Prieš „Brexit“ maršrutas buvo geometrinė užduotis – rasti trumpiausią kelią. Po „Brexit“ tai tapo biurokratine užduotimi. Dabar kiekvienas krovinys, išvežamas iš ES į JK (ir atgal), turi turėti: eksporto deklaraciją, importo deklaraciją (iš JK pusės), galimai saugos deklaracijas, bei atitikti sanitartinius ir fitosanitartinius reikalavimus (jei tai maisto produktai ar gyvūnai).

Doverio uostas, dėl savo didelio srauto, tampa labiausiai pažeidžiamas, kai tik kas nors sugenda sistemoje – pavyzdžiui, jei nauja muitinės sistema „lūžta“ ar jei įvedami nauji dokumentų patikros reikalavimai. Mažesniuose uostuose, kurie specializuojasi „RoRo“ (važiuojamaisiais keltais) pervežimuose, tokiuose kaip Hull ar Iminghamas, santykis tarp muitinės pareigūnų ir vairuotojų dažnai yra „artimesnis“, o procedūros greitesnes. Mūsų patirtis rodo, kad sudėtingiems kroviniams, reikalaujantiems detalaus dokumentų tikrinimo, daug saugiau rinktis uostus, kur nėra toks milžiniškas spaudumas, kaip Doverije.

4. Ar lanksčūs maršrutai kainuoja brangiau nei standartiniai?

Tai vienas dažniausiai kylančių klausimų, ir atsakymas nėra tiesioginis „taip“ ar „ne“. Pirmiausia, jei žiūrime tik į vieno kelio išlaidas (pvz., keltų bilietą), tai taip – kelionė per Zeebrugge į Hull gali kainuoti daugiau nei per Kalė į Dover. Tačiau jei įtrauksime visas išlaidas (Total Cost of Ownership), lankstus maršrutas dažnai būna pigesnis.

Kodėl? Pirmiausia, laikas. Laikas – pinigai. Jei vairuotojas praleidžia 10 valandų eilėjeje, jis negali važiuoti toliau dėl poilsio režimo. Tai gali reikalauti papildomo nakvynės ar net antro vairuotojo. Antra, baudos. Jei krovinys vėluoja į paskirties vietą, gali būti taikomos sutartinių nuostolių baudos. Trečia, degalai. Stovėjimas dirbtinio variklio režimu (kai reikia išlaikyti šaltą grandinę) suvartoja daug degalų. Taigi, mokėdami šiek tiek daugiau už efektyvesnį maršrutą, klientai dažnai sutaupo didžiules sumas vengdami nenumatytų stabdymų. Mūsų užduotis – parodyti šią realią ekonominę naudą.

5. Kokios yra pagrindinės alternatyvios keltų linijos į JK, išskyrus Doverį/Kalę?

Per 20 metų mes ištyrėme beveik visą galimą žemėlapį. Štai keletas pagrindinių alternatyvų, kurias naudojame kasdien:

• Roterdamas (Nyderlandai) – Hullas (JK): Tai puiki alternatyva į šiaurinę Angliją (Yorkshire, Šiaurės Rytų Angliją). Nors kelias truputį ilgesnis, ši linija dažnai yra labai patikima ir mažiau užimta.
• Zeebrugge (Belgija) – Hullas arba Purfleet: Zeebrugge yra labai svarbus uostas, kuris sujungia žemyną ne tik su pietinės, bet ir centrinės JK bei Londono regionu (per Purfleet uostą). Čia ypač tinkama kroviniams, važiuojantiems į Londono apylinkes, išvengiant Doverio chaoso.
• Hook of Holland (Nyderlandai) – Harwichas (JK): Labai populiari maršrutas, orientuotas į rytinę Angliją (Essekso regionas) bei Londoną. Harwicho uostas yra labiau specializuotas į krovinius, todėl apdorojimo greitis čia aukštesnis.
• Kokelis (Prancūzija) – Portsmouthas arba Poole (JK): Šie maršrutai dažnai naudojami, kai reikia pasiekti pietinę Angliją ar Velsą, nors jie ir yra ilgesni.

Mūsų sistema leidžia realiu laiku matyti, kurioje linijoje yra vietų, kurios yra pigesnios šiuo metu, ir kurios leis išlaikyti pateikimo terminus.

6. Kaip lankstūs maršrutai veikia su daliniais kroviniais (LTL – Less than Truckload)?

Daliniai kroviniai yra sudėtingesni, nes juos reikia konsoliduoti (suvesti į vieną sunkvežimį). Standartinis logistikos centras dažnai būna vienoje vietoje (pvz., netoli Berlyno), ir visi kroviniai važiuoja toliau tuo pačiu maršrutu. Tačiau jei turime lanksčią sistemą, mes galime naudoti keletą paskirstymo centrų.

Pavyzdžiui, jei turime mažą krovinių partiją į Londoną ir į Mančesterį, mes galime konsoliduoti juos taip, kad krovinys į Mančesterį nenuvažiuotų per Londoną (kur yra didžiausi kamščiai), o būtų nukreiptas per Zeebrugge į Hullą. Taip mes išvengiame dvigubo važiavimo per Londono zoną. Lankstumas čia reiškia gebėjimą dinamikai keisti konsolidacijos mazgus, kad kiekvienas klientas gautų savo prekę greičiausiu įmanomu keliu, nebrangindami kitų. Tai reikalauja pažangių IT sistemų, kurios mūsų komanda tobulina jau daugelį metų.

7. Kaip technologijos padeda užtikrinti maršrutų lankstumą?

Anksčiau (prieš 20 metų) viskas priklausė nuo telefono ir faksų. Vairuotojas paskambindavo ir sakydavo: „Stoviu eilėje, kas daryti?“. Dabar mes naudojame realaus laiko sekimo sistemas (GPS), kurios sujungtos su uostų duomenimis.

Mūsų logistai mato ne tik, kur yra sunkvežimis, bet ir tai, kad, pavyzdžiui, „Eurotunelis“ šiuo metu turi 45 min. delsą dėl techninio gedimo. Sistema automatiškai siūlo pakeisti maršrutą į artimiausią keltą. Be to, naudojame prognozinę analitę – jei orų prognozės rodo audrą Šiaurės jūroje, mes galime iš anksto (para ar dvi anksčiau) nukreipti krovinius per pietines uostus, kad išvengtume atšaukimų. Technologijos leidžia mums būti vienu žingsniu priekyje, o ne reaguoti tik tada, kai problema jau atsirado.

8. Ar lankstūs maršrutai padeda mažinti aplinkos taršą?

Absoliučiai taip. Tai yra vienas iš mūsų prioriteto „Green Logistics“ aspektų. Sunkvežimis, stovintis įsijungus varikliui Doverio eilėse ištisą dieną, išmeta didžiulį kiekį CO2. Taip pat, jei maršrutas yra blogai suplanuotas ir vairuotojas važiuoja tuščiais ratais (pavyzdžiui, po iškrovimo Londono centre važiuoja į pietus į uostą, nors galėtų iškrovė šiaurėje), tai taip pat kenkia aplinkai.

Lankstūs maršrutai leidžia mums optimizuoti užpildymą (backhaul). Jei mes išvežame krovinius į JK, mes stengiamės surasti krovinius iš JK į Lietuvą per tuos pačius uostus. Taip sumažėja tuščių važiavimų skaičius. Be to, pasirinkus uostus, kurie yra arčiau galutinio paskirties taško, mažinamas bendras ridos kilometrų skaičius. Mažiau kilometrų – mažiau degalų – mažesnė tarša. Tai ne tik ekologiška, bet ir ekonomiškai naudinga.

9. Kas atsitinka, jei kelionės metu sugenda sunkvežimis? Kaip lankstumas padeda šiuo atveju?

Techninės gedimai yra neišvengiami dalykas 20 metų pervežimų patirtyje. Jei tai nutinka standartiniame maršrute, pvz., Prancūzijoje, prie Doverio, situacija gali tapti kritinė – krovinius reikia labai greitai perkrauti į kitą sunkvežimį, kad nepameigtumėte kelto, kitaip laukimas gali trukti dar parą.

Dėl lanksčių maršrutų mes turime išsklaidytą riziką. Jei gedimas įvyksta Vokietijoje, mes galime greitai nukreipti pakeitimo sunkvežimį iš mūsų artimiausio partnerio. Be to, jei mes naudojame keltą, kuris plaukia kas 4 valandas (pavyzdžiui, iš Zeebrugge), mes turime daugiau lankstumo dėl bilietų keitimo nei su „Eurotuneliu“, kur vietos turi būti rezervuotos griežtomis valandomis. Mūsų 24/7 pagalbos centras nedirba tik pagal grafiką – jis veikia kaip dispečeris, kuris akimirką išklausus situaciją gali pakeisti visą maršrutą, nukreipdamas krovinią per kitą uostą ar net organizuojant iškrovą ne planuotoje vietoje, kad būtų išvengta didesnių sunkumų.

10. Kaip klientas gali būti tikras, kad jo krovinys pasieks paskirties vietą laiku, pasirinkęs lanksčų maršrutą?

Pasitikėjimas kuriama per skaidrumą ir komunikaciją. Kai mes siūlome lanksčų maršrutą, mes nenukreipiame kliento „kur nors į nežinomą“. Mes pateikiame išsamią planą su „Plan B“ ir „Plan C“ variantais.

Klientas gauna prieigą prie sekimo sistemos, kurioje jis mato ne tik taškus žemėlapyje, bet ir prognozuojamą atvykimo laiką (ETA), kuris yra nuolat atnaujinamas atsižvelgiant į eismo sąlygas ir uostų duomenis. Jei mes nusprendžiame pakeisti maršrutą (pavyzdžiui, vietoje Doverio važiuoti į Hullą), mes iš karto informuojame klientą ir paaiškiname priežastį (pvz., „Kad išvengtume 6 val. eilės ir užtikrintume pristatymą rytoją ryte“). Per 20 metų sužinojome, kad klientas geriauiai toleruoja maršruto pasikeitimą, jei jis yra tinkamai informuotas ir jei to pasekmė yra laiku atvykstantis krovinys. Mūsų patirtis yra mūsų garantas – mes matėme visą įmanomą kasdienybę, todėl mūsų sprendimai remiasi ne spėjimais, o duomenimis.

Išvada

Logistikos paslaugos į JK su lanksčiais maršrutais nėra paslaptis, kurią atskleidžia tik didžiosios korporacijos. Tai yra protingas, racionalus ir patirtimi grįstas požiūris į krovinių judėjimą. Po „Brexit“ ir vis pasikeičiančios geopolitinės situacijos, senasis „kietasis“ maršrutų planavimas tampa nebeefektyvus. Verslas negali sau leisti laukti, kol išsiaiškins dėl uosto kamščių ar muitinės problemų.

Investuojant į logistikos partnerį, kuris supranta ir gali pasiūlyti lanksčius sprendimus, investuojama į ramybę ir savo verslo stabilumą. Mes ne tik vežame prekes; mes užtikriname, kad jūsų pažadai klientams būtų išteisinti. Nuo Lietuvos kelių iki JK pramonės centrų, kelias gali būti įvairus, bet tikslas visada vienas – krovinys turi būti ten, kur jis reikalingas, tada, kai jis reikalingas. Lankstumas – tai tas įrankis, kuris leidžia mums šį tikslą pasiekti net ir sudėtingiausiomis aplinkybėmis.