Logistikos paslaugos efektyviam perkraustymui iš Anglijos: Vadovas be nereikalingų rūpesčių

Įvadas

Perkraustymas visada yra sudėtingas ir emocingas gyvenimo etapas, tačiau kai kalbama apie perkraustymą iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą ar kitą Europos šalį, šis procesas įgyja visai kitą dimensiją. Turint daugiau kaip dvidešimt metų patirties tarptautinių pervežimų srityje, galiu drąsiai teigti: nuo Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos („Brexit“) logistika tapo kur kas labiau reglamentuota ir reikalauja daugiau dėmesio detaliems. Be ankstesnės paprastumo, kai kelią trukdė tik angliškas oras ir laivų tvarkaraštiai, dabar reikia derinti muitinės procedūras, dokumentus ir nepertraukiamųjų grandinių logistiką.

Dauguma klientų, kreipiančiųsi pagalbos, vis dar mano, kad perkraustymas iš Anglijos yra tiesiog kelių dienų važiavimas keliu „Vilnius–Londonas“. Deja, realybė yra kitokia. Efektyvus perkraustymas neapsiriboja tuo, kad daiktai yra pakrauti į sunkvežimį ir parvežti į adresą. Tai yra sudėtingas procesas, prasidedantis nuo detalios apkrovos planavimo ir baigiantis kruopščiu dokumentų tvarkymu, kad muitinėje neatsirastų nepageidaujamų staigmenų. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo žiniomis, kaip šį procesą ne tik įveikti, bet ir padaryti taip, kad jis keltų kuo mažiau rūpesčių ir būtų kuo ekonomiškesnis. Suprasdami pagrindinius logistikos principus ir pasirinkdami patikimus partnerius, galite mėgautis ramybe, o mums palikti techninius niuansus.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiu atsakymus į dešimt dažniausiai kylančių klausimų, kurie suformuluoti remiantis mano daugiamete patirtimi ir realiomis klientų situacijomis.

1. Kaip „Brexit“ paveikė perkraustymo iš Anglijos procesą ir ką tai reiškia mano daiktams?

„Brexit“ padarė revoliuciją tarptautiniuose pervežimuose, ir nemanau, kad perdidžiuju, sakant, jog tai buvo didžiausias iššūkis per pastaruosius dešimtmetį. Iš esmės, Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi netoli Europos Sąjungos ribų. Tai reiškia, kad kiekvienas krovinys, net jeigu jis yra asmeninis daiktų perkraustymas, turi praeiti muitinės kontrolę. Anksčiau mums neteko nieko deklaruoti, tiesiog važiuodavome per „žaliąją juostą“. Dabar reikia pateikti prekių deklaraciją (EXS deklaracija išvykimo šalyje irENS deklaracija atvykimo šalyje).

Klientams tai reiškia, kad reikia tiksliai susipažinti su savo teisėmis į muitų atleidimus. Jeigu perkraustote savo pagrindinę gyvenamąją vietą (tai vadinama „Transfer of Residence“ arba ToR), Jūs turite teisę įvežti daiktus be mokesčių, jeigu gyvenote Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių ir daiktus naudojote ne mažiau kaip 6 mėnesius. Tačiau norint gauti šį atleidimą, reikia teisingai užpildyti britišką formą ToR01 ir pateikti ją muitinės pareigūnams prieš pat krovinio išvežimą arba atvykstant. Be šio dokumento, muitinė gali apskaityti Jūsų turto vertę bei pritaikyti PVM ir importo mokesčius, kas gali smarkiai padidinti išlaidas.

2. Kokias pervežimo paslaugas rinktis: dalinį (grupinį) krovinį ar išskirtinį reisą?

Tai vienas pagrindinių klausimų, lemiančių ne tik kainą, bet ir laiką. Esu dirbęs su abiem variantais ir galiu pasakyti, kad čia viskas priklauso nuo Jūsų apimties ir skubos.

Dalinis (grupinis) krovinys (Part Load) – tai idealus pasirinkimas tiems, kurių daiktai užima mažiau nei 15–20 kubinių metrų (pvz., 1–2 kambarių buto turinys). Šiuo atveju mums surandame kitą klientą, kuris taip pat veža daiktus tame pačiame krypties sektoriuje (Anglija-Lietuva), ir mes sujungiame krovinius. Tai yra ekonomiškiausias variantas, nes keliautojo išlaidos (kuras, kelių mokesčiai, laivas) padalinamos tarp keleto klientų. Trūkumas – laikas. Reikia laukti, kol susirinks pilnas sunkvežimis arba pakankamai krovinių, kad reisas būtų ekonomiškai naudingas. Tai gali užtrukti nuo 7 iki 21 dienos.

Išskirtinis reisas (Dedicated Transport) – čia nuomojamas visas sunkvežimis su tentu arba sunkvežimis su pakraunamuoju kėbulu tik Jums. Tai reiškia, kad vairuotojas atvyksta pas Jus, pakrauna ir važiuoja tiesiai į Lietuvą be sustojimų ir be kitų klientų daiktų. Šis pasirinkimas yra brangesnis, tačiau greičiausias (3–5 dienos) ir saugesnis, nes daiktai nėra perkraunami ir perkelimi sandėliuose. Jeigu turite brangių baldų, pianiną ar labai skubiate, rinkitės šį variantą.

3. Kiek laiko užtrunka perkraustymas iš Anglijos į Lietuvą?

Dažnai girdžiu klausimą: „Ar gali mane atvežti rytoj?“ Atsakymas dažniausiai yra „ne“, ir dėl labai paprastų priežasčių. Geografiškai atstumas tarp Londono ir Vilniaus yra apie 1800–1900 kilometrų. Tačiau logistikoje mes skaičiuojame ne tik kilometrus, bet ir operacijų laiką.

Jeigu kalbame apie dalinį krovinį, visas procesas nuo užsakymo pradžios iki daiktų iškrovimo gali užtrukti nuo 10 iki 25 dienų. Kodėl taip ilgai? Pirmiausia, reikia surinkti grupę. Tada reikia gauti ToR numerį (jei jo nėra), parengti dokumentus, kurie patvirtina, kad daiktai gali būti išvežti be mokesčių. Patį važiavimą taip pat lemia keltų „Eurotunnel“ arba keltų tarp Doverio ir Kalės tvarkaraščiai bei užimtumas. Vairuotojams taikomi poilsio laiko apribojimai (tachografai), todėl kelionė negali būti atliekama nenustomi greičiu. Esant išskirtiniam reisui, techninis laikas nuo pakrovimo iki iškrovimo Lietuvoje yra maždaug 3–4 dienos, tačiau reikia skirti laiko ir pačiam užsakymo planavimui ir vairuotojo išvykimui.

4. Kokius dokumentus reikia paruošti perkraustymui?

Dokumentacija yra mūsų, logistikos specialistų, duona, tačiau ir kliento indėlis čia neabejotinas. Be teisingai paruoštų dokumentų, krovinys gali būti užstrigęs Doverio uoste arba Lietuvos muitinėje. Būtina parengti šiuos pagrindinius dokumentus:

1. Pakavimo sąrašas (Packing List) – tai detalus kiekvieno daikto sąrašas. Nėra pakanka parašyti „baldai“. Reikia nurodyti: „Mėlyna sofa 3 vietų, medinis stalas, 4 kėdės, indaplovė Bosch“ ir t.t. Taip pat reikia nurodyti apytikslę vertę (pvz., 50 svarų sterlingų) ir daiktų svorį.
2. ToR01 (Transfer of Residence) numeris – jis gavėjo iš Jungtinės Karalystės Mokesčių ir muitų departamento (HMRC). Be šio numerio britiškai pusei nebus leidžiama išvežti daiktų be mokesčių.
3. Asmens tapatybės dokumento kopija – paso arba vairuotojo pažymėjimo kopija.
4. Adreso patvirtinimas – tiek išvykimo (Anglijoje), tiek atvykimo (Lietuvoje) adreso patvirtinimas (pvz., komunalinių mokesčių sąskaita arba nuomos sutartis). Tai įrodo, kad tikrai keičiate gyvenamąją vietą.
5. Galios sutartis (jei taikoma) – jei vežate transporto priemonę, reikia jos techninį pasą ir pirkimo-savininko keitimo sutartį.

5. Kaip apskaičiuojama perkraustymo kaina? Nuo ko ji priklauso?

Kainodaros formavimas logistikoje yra kompleksinė matematinė užduotis. Daugelis klientų mano, kad kaina priklauso tik nuo atstumo kilometrais. Taip nėra. Pagrindiniai komponentai, formuojantys kainą, yra šie:

• Krovinio tūris (m³) arba svoris: Lietuvoje dažniausiai skaičiuojame pagal kubinius metrus (m³). Anglijoje dažnai naudojamas „pėdų“ matavimas. svarbu suprasti, jeigu daiktai užima 5 m³, jums reikės mokėti ne už pusę sunkvežimio, o už užimamą vietą, pridedant fiksuotas išlaidas.
• Adreso prieinamumas: Ar galima privažiuoti tiesiai prie namų durų? Ar reikės nešti daiktus per trečią aukštą be lifto? Ar reikės naudoti „krautuva“ (keliamąją platformą)? Angliški miestai dažnai yra siauri, o Londono „London Congestion Charge“ zona gali pridėti papildomų sąnaudų.
• Kelionės kryptis ir sezoniškumas: Vasarą ir švenčių laikotarpiu kainos šiek tiek didesnės dėl didelio paklausos. Taip pat kainą įtakoja kuro kaina, kuri, kaip žinome, svyruoja.
• Papildomos paslaugos: Muitinės tarpininkavimas, specialusis pakavimas (pavyzdžiui, pianinui), draudimas.

Visada rekomenduoju atsiųsti mums nuotraukas arba vaizdo įrašą su daiktais, kad galėčiau įvertinti tikrąjį tūrį ir pateikti tikslią, be skubos parengtą, kainą.

6. Ar reikia dėti vilioją (plėvelę) ant baldų ar tai nereikalingas privalumas?

Dirbdamas šioje srityje 20 metų, mačiau begalę kartų, kaip gerai uždengti baldai pasiekia vietą nepažeisti, o „taupantys“ klientai gauna sužalotą korpusus arba drėgnus audinius. Vilioja (stretch plėvelė) ir kartoninės plokštės ne yra privalumas, o būtinybė.

Krovinys keliauja per kelias šalis, jį krauna ir iškrauna įvairūs kranistai arba vairuotojai. Sunkvežimio viduje vyksta vibracija, daiktai gali pasislinkti net jeigu yra užtvirtinti. Minkšti baldai (sofos, foteliai) turi būti supakuoti į specialias storas maišus arba uždengti vilioja, kad neapsibraižytų, neužsiterštų dulkių ar drėgmės. Medienos baldai, ypač kampai ir kraštai, turi būti apsaugoti kartonu, nes viena netikslia manevra su kitu daiktu gali palikti nepataisomą žymę. Profesionalus logistikos partneris visada įtrauks pakavimo išlaidas į pasiūlymą, tai ne vien estetika, tai Jūsų turto apsauga.

7. Kokius daiktus draudžiama arba nerekomenduojama vežti iš Anglijos?

Svarbiausia taisyklė – neneškite to, kas gali sukeltai problemų muitinėje arba kelti pavojų kitiems kroviniams. Yra griežtai draudžiama vežti: * Ginklus ir amuniciją (be specialių leidimų). * Narkotikus ir psichotropinius vaistus (net jei jie receptiniai šalyje, reikalaujama speciali dokumentacija). * Degalus ir sprogmenis.

Taip pat yra apribojimai dėl maisto produktų. Anglijoje maisto saugumo standartai skiriasi nuo ES, todėl nelegalu įvežti mėsos, pieno produktų ir kiaušinių asmeniniam naudojimui (išskyrus kūdikių maistą ar specialias dietas mažais kiekiais).

Nerekomenduojama vežti alkoholio ir tabako gaminių dideliais kiekiais kaip asmeninio perkraustymo dalį, nors tam yra nustatytos normos. Jeigu peržengiate leistinąs normas (pvz., 90 litrų vyno, 110 litrų alaus), tai bus laikoma komerciniu siuntiniu ir bus apmokestinta mokesčiais. Taip pat nedėkite į dėžes pinigų ar brangių juvelyrinių dirbinių – juos turite vežti su savimi asmeniškai, nes krovinio draudimas dažniausia nedengia grynojo pinigų ir vertybinių popierių.

8. Kaip vežia automobilius? Ar juos galima įtraukti į tą patį reisą su baldais?

Automobilių pervežimas iš Anglijos yra atskira, tačiau dažnai susijusi paslauga. Jeigu turite vieną ar du automobilius, juos galima vežti keliu būdais: 1. Krovininiame sunkvežimyje (autovežyje): Automobilis užvažiuoja į specialų aukštą, automobilis užfiksuojamas ir vežamas kartu su kitais automobiliais. Tai pigiausias būdas, jeigu laiko nėra daug. 2. Pervežimas su vilkiku ir priekaba: Automobilis užkabinamas ant priekabos (jei jis nevažiuoja). 3. Kartu su baldais (kai įmanoma): Jeigu perkraustote išskirtiniu reisu (pilnu sunkvežimi su tentu), mes galime įvežti keletą mažų arba vieną didelį automobilį viduje, tarp baldų. Tai labai populiaru, nes sutaupote laiko ir pinigų – nereikia užsakyti atskiro automobilio pervežimo.

Svarbu prisiminti, kad įvežant automobilį į ES, reikia sumokėti privalomą registracijos mokestį (jis priklauso nuo automobilio amžiaus ir CO2 išmetamųjų dujų kiekio) ir PVM (jeigu neatsižvelgiama į ToR lengvatas, kurios automobiliams taikomos ribotai). Be to, automobilis turi būti techninėmis priemonėmis uždraustas nuo judėjimo (pvz., užraktai ant ratų).

9. Ką daryti, jeigu daiktai pasiekė Lietuvą, bet šaldytuvas turi įbrėžimą arba sulūžo lėkštė?

Niekas neapsaugo nuo nelaimingų atsitikimų 100 proc., tačiau teisingai pasirinkę draudimą, galite miegoti ramiai. Esu matęs situacijų, kai klientai, taupydami, atsisakydavo draudimo, ir po to vairuotojas, stumdydamas krovinią, užkrito su dėže ant televizoriaus. Pirkimo naujo išlaidos daug kartų viršija draudimo kainą.

Visada pasiūlau draudimą „Viso rizika“ (All Risk). Šis draudimas apima daiktų praradimą, sugadinimą arba sugadinimą dėl avarijos, gaisro ar vandens poveikio nuo to momento, kai mes pasiimame daiktus iš Jūsų namų Anglijoje, iki momento, kai juos iškrauname Lietuvoje. Jeigu įvyks įvykis, reikia: 1. Nufotografuoti žalą. 2. Parašyti pažymą apie sugadinimą kartu su vairuotoju. 3. Pranešti draudimo kompanijai (mums tai padaryti už Jus). Atminkite, kad daiktų, kuriuos pakavote patys (pvz., knygas į dėžes), draudimas dažnai nedengia jų vidinio sugadinimo (pvz., jei dėžė suirgs), nebent tai yra akivaizdžių išorinių pažeidimų pasekmė. Todėl aš visada rekomenduoju pasitikėti profesionalių pakavimo komanda bent su pačiais brangiausiais daiktais.

10. Kokios yra pagrindinės klaidos, kurias klientai daro planuodami perkraustymą?

Per 20 metų aš išskiriau penkias dažniausiai pasitaikančias klaidas, kurios kelia didžiausią stresą ir papildomų išlaidų:

1. Per vėlu pradedamas planavimas: Viską paliekama paskutinei dienai. ToR numerio gavimas gali užtrukti iki 30 dienų. Jeigu pradėsite planuoti savaitę prieš išvykstant, tikėkitės nervingų pokalbių ir galimai praleisto kelionės datos.
2. Netikslus pakavimo sąrašas: Rašant „10 dėžių su daiktai“, sukuriate įtarimą muitinėje. Muitininkas gali manyti, kad bandote slėpti kontrabandą. Detalus sąrašas taupo laiką patikrinimo metu.
3. Nepakankamas laikas atsisveikinti: Perkraustymas ne tik fizinis, bet ir emocinis. Neretai tėvai, važiuodami į Lietuvą, pamiršta, kad vaikai turi atsisveikinti su mokykla ar draugais. Skirkite laiko ne tik dėžėms.
4. Ekonominis neapsisprendimas: Balandžiaujant tarp pigiausio pervežėjo be draudimo ir patikimos kompanijos, klientai renka pirmąjį. Po to, kai dingo daiktai arba atsirado muitų, suprantama, kad „pigiai“ išėjo labai brangiai.
5. Adreso klaidos: Anglijoje adresai gali būti sudėtingi (pvz., „Flat 2, 15 High Street“). Jeigu klaidingai nurodysite išvykimo vietą, vairuotojas gali praleisti vietą, o tai uždelgs visą reisą.

Išvada

Perkraustymas iš Anglijos efektyviai nėra būtinas blogis, tai tiesiog procesas, reikalaujantis strateginio mąstymo ir patikimo partnerio. Kaip žmogus, kuris pervežė šimtus namų į Lietuvą, galiu užtikrinti, kad svarbiausia yra ne tiek kaina, kiek ramybė ir proceso skaidrumas. Pasiruoškite dokumentus, būkite sąžiningi apie savo daiktų kiekį ir pasitikėkite profesionalais, kurie žino, kaip apeiti „Brexit“ povandenines uolas.

Efektyvi logistika – tai tų detalių derinys, kurios klientui nematomos, tačiau lemia tai, kad Jūsų šaldytuvas atvyks šaltas, o porcelianas – sveikas. Neneškite šios naštos ant savo pečių, leiskite mums tai padaryti už Jus, o Jūs galite sutelkti dėmesį į naujo gyvenimo pradžią Lietuvoje. Gerai suplanuotas perkraustymas tampa ne kaip krizė, o kaip sklandžus perėjimas į naują etapą.