Lankstūs pervežimo maršrutai į Angliją ir atgal: Efektyvios logistikos paslaptis

Šiuolaikinėje verslo aplinkoje, kada prekių srautai tampa vis intensyvesni, o kliento lūkesčiai – aukštesni, logistika nėra tik paprasta prekių perkėlimo iš taško A į tašką B procedūra. Ypač tai pasakytina kalbant apie maršrutus į Angliją ir atgal – vieną iš populiariausių ir, kartu, vieną iš technologiškai sudėtingiausių kryptų Europoje. Po „Brexit“ visame kontekste atsirado naujų niuansų, reikalaujančių ne tik žinių, bet ir gebėjimo greitai reaguoti. Būtent čia į žaidimą įsijungia lankstūs pervežimo maršrutai, kurie leidžia įmonėms ir privatiems asmenims taupyti laiką, pinigus ir nervus.

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvidešimt met�, matau, kad standartiniai sprendimiai gerai veikia tik idealiuose pasauliuose. Realybėje yra užstrigimai tarpinėse stotyse, laukimas jūrų uostuose, netikėti muitinės patikrinimai ar kintančia kuro kaina sąlygoti išlaidų šuoliai. Lankstumas šiuo atveju nereiškia chaoso – tai protingas adaptavimasis. Šiame straipsnyje paaiškinsiu, kaip suformuoti efektyvius maršrutus, ką reiškia lankstus logistikos planavimas prieš ir po Lamanšo sąsiaurio persikėlimo, ir kodėl tai yra kritiškai svarbu sėkmingam prekių judėjimui tarp žemyninės Europos ir Didžiosios Britanijos.

Įvadas: Kodėl standartinis maršrutas ne visada yra geriausias?

Anglija (arba tiksliau – Didžioji Britanija) yra sala. Šis geografinis faktas nulemia pagrindinius logistikos apribojimus ir galimybes. Tradiciškai didžioji dalis krovininių transporto srautų keliauja per Kalė (Prancūzija) – Doverį (Anglija) arba Eurotuneliu po sąsiauriu. Tai yra trumpiausias atstumas, tačiau ne visada – greičiausias ir pigiausias.

Per pastaruosius kelerius metus, ypač po pasaulinės pandemijos ir Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, situacija uostuose dažnai turi įtemptą. Eilės pasienio kontrolėje gali prailgti valandomis, o kartais – dienomis. Verslo savininkui, kurio krovinys turi pasiekti klientą tam tikru laiku, toks delsimas gali reikšti prarastus sandorius ir reputacijos smūgį.

Čia į pagalbą ateina lankstūs maršrutai. Tai nėra tik atsitiktinis kelio pasirinkimas. Tai – iš anksto suformuota strategija, leidžianti keisti pervežimo planą priklausomai nuo aplinkybių. Lankstumas gali reikšti kelių variantų turėjimą: maršrutas per Šiaurės Prancūzijos uostus (pvz., Dunkerque) arba net per Olandiją ir Belgiją (Roterdamas, Zebriugė, Oostendė), kuriuo keliaujant keltais atsiveria galimybės pailsėti vairuotojui ir išvengti didžiųjų spūsčių pietinėje Anglijoje (M2 ir M20 automobilių keliai).

Be to, lankstus maršrutas apima ir krovinio rūšių pritaikymą. Ar tai yra pilna sunkvežimio atvežimas (FTL), ar dalinis krovinys (LTL)? Daliniai kroviniai reikalauja daugiau dėmesio, nes reikia suderinti keleto klientų siuntas viename maršrute. Tai reiškia, kad lankstumas čia – tai gebėjimas efektyviai surinkti (konsoliduoti) siuntas Lietuvoje, išvežti juos į Angliją ir ten išskirstyti arba paimti grįžtant siuntas atgal.

Svarbu paminėti ir muitinės procedūras. Nors Anglija nebėra ES narė, prekyba neišnyko, tik pasidarė sudėtingesnė. Lankstus maršrutas numato ir tai, kad muitinės deklaravimas gali būti atliekamas skirtinguose taškuose – arba pradžioje (išvykimo šalyje), arba paskutiniame tiksliniame taške. Neteisingas pasirinkimas gali lemti didžiulius užstrigimus. Todėl, kalbant apie maršrutus į Angliją, negalime kalbėti tik apie geografiją – kalbame apie dokumentų eigą, laiko zonų derinimą ir fizinę infrastruktūrą.

Šiame straipsnyje mes giliau panagrinėsime praktinius aspektus, kylančius klausimus ir atsakymus, kurie padės suprasti, kaip subalansuoti kainą ir greitį, pasirinkant tinkamą pervežimo būdą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos dažniausiai girdžiu iš savo klientų. Atsakymai į juos padės suprasti lankstaus maršrutavimo esmę ir privalumus.

1. Kas tiksliai yra „lankstus pervežimo maršrutas“ ir kaip jis skiriasi nuo įprasto?

Lankstus pervežimo maršrutas – tai logistinės paslaugos tipas, kuriame nėra griežtai užfiksuoto vieno kelio variantui, kuris turi būti laikomasis aklai, nepaisant išorinių aplinkybių. Įprastas pervežimas dažnai veikia pagal principą „iš Vilniaus į Londoną per Kalė/Doverį“. Jei ten yra spūstis, transportas stovi ir laukia. Lankstus maršrutas numatyti alternatyvas iš anksto. Pavyzdžiui, jei Doverio uoste eilės viršija 4 valandas, gali būti nuspręsta nukreipti transportą pro Roterdamą į Harvičą arba Iminghemą. Tokiu būdu, nors kelias atrodumu gali būti ilgesnis kilometrais, jis trunka mažiau laiko realiu laiku, nes vengiama „kaklo“ (angliškai vadinamo „Operation Stack“), kai keliai blokuojami sustojusių sunkvežimių eilėmis. Lankstumas taip pat reiškia galimybę kepti pakuotės vietą (pvz., iš dalinio krovinio paversti pilnu, jei pasitaiko tokia galimybė) arba priderinti išvykimo laiką prie kliento poreikių, o ne tik tvarkaraščio.

2. Kodėl verta rinktis maršrutą per Olandijos ar Belgijos uostus vietoje populiariausio Kalė-Doverio?

Kalė-Doverio kryptis yra trumpiausia atžvilgiu fizinio atstumo – tai tik apie 40 km plaukiojimo keltu arba 35 minučių važiavimo po tuneliu. Tačiau dėl savo populiarumo šis maršrutas dažniausiai ir perkrautas. Jei įvyksta nelaimingas atsitikimas, blogi orai ar muitinės sistemos gedimas, susidaro didžiulės spūstys. Maršrutai per Olandiją (Roterdamas – Harvičas arba Roterdamas – Kingstonas prie Halo) ar Belgiją (Zebriugė – Hullas arba Oostendė – Ramsgate/Portsmouth) yra šiek tiek ilgesni, tačiau jie turi keletą privalumų. Pirmiausia, šie uostai dažnai mažiau apkrauti, todėl įlaipinimas ir išlaipinimas vyksta greičiau. Antra, šie maršrutai leidžia apvažiuoti pačią užimčiausią Pietryčių Anglijos dalį. Jei jūsų krovinys turi nukeliauti į Šiaurės Angliją, Škotiją ar Velsą, važiuoti pro Roterdamą į šiaurę gali būti net strategiškai naudingiau, nei važiuoti į pietus (Doverį) ir tada vėl grįžti į šiaurę per visą šalį M6 arba M1 automagistralėmis. Taip sutaupoma degalų, vairuotojo darbo laikas ir sumažinamas anglų kelių mokesčių (ULEZ, Clean Air Zones) mokestis.

3. Kaip „Brexit“ paveikė maršrutų lankstumą ir planavimą?

„Brexit“ padarė didžiulę įtaką. Iš esmės, Anglija tapo trečiąja šalimi. Tai reiškia, kad kiekviena siunta turi praeiti muitinės kontrolę. Anksčiau maršruto planavimas remtasi tik laiku ir keliu; dabar jis remiasi ir dokumentų tvarka. Lankstumas po „Brexit“ reiškia sugebėjimą dirbti su skirtingais muitinės tarpininkais skirtinguose uostuose. Pavyzdžiui, jei įvyksta problema su dokumentais Doverio uoste (kur procedūros gali būti griežtesnės dėl didelio srauto), lankstus logistikos partneris gali nukreipti krovinį į kitą uostą, kur muitinės patikrinimas gali vykti sklandžiau arba yra galimybė naudotis „transit“ režimu, kuris leidžia atidėti mokesčių mokėjimą vėliau. Taip pat svarbu paminėti, kad dabal reikia daugiau laiko rezervui. Lankstus maršrutas numato, kad vairuotojas neturi prarasti savo poilsio laiko, laukdamas muitinėje, todėl kartais reikia įtraukti į maršrutą papildomas poilsio vietas ar net keisti vairuotojus tarpinėse stotyse, kas anksčiau buvo rečiau būdinga.

4. Kuo skiriasi dalinio krovinio (LTL) ir pilno krovinio (FTL) maršrutų planavimas į Angliją?

Pilno krovinio (FTL) maršrutas yra paprastesnis – sunkvežimis užsipildo vieno kliento prekėmis ir važiuoja tiesiai į paskirties vietą. Čia lankstumas dažniausiai susijęs su kelio pasirinkimu. O dalinio krovinio (LTL) atveju situacija kur kas sudėtingesnė. Lankstumas čia – tai konsolidacijos išmanumas. Klientas, siunčiantis tik keletą paletų, negauna savo atskiro sunkvežimio. Jo siunta yra surinkta su kitomis siuntomis Lietuvoje, pervažiuoja į Angliją, ten išsiunčiama (konsoliduojama išvykstant arba atkeliaujant). Lankstus maršrutas LTL atveju reiškia, kad logistikos bendrovė turi platų terminalų tinklą abiejose pusėse. Tai leidžia surinkti krovinį ne vienoje vietoje, o keliuose (pvz., Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje) ir išvežti juos pro patogų uostą. Grįžtant, tas pats sunkvežimis gali paimti siuntas iš skirtingų Anglijos miestų (ne tik iš Londono, bet iš Mančesterio, Birmingamo), o tai reikalauja labai lankstaus maršruto planavimo pačiame JK viduje, kadangi uždirbimas priklauso nuo to, kiek krovinio pavyks paimti.

5. Ar lankstesnis maršutas visada brangesnis?

Ne, visada nėra taip. Paprastai klientai mano, kad jei prašome individualaus sprendimo, tai kaina šoks. Tačiau ilgalenkėje perspektyvoje lankstus maršrutas gali būti net pigesnis. Pavyzdžiui, jei pasirinksime pigesnį, bet standartinį maršrutą, kuriame užstrigsime 10 valandų, mums reikės sumokėti vairuotojo viršvalandžius, stovėjimo mokesčius uoste, o galiausiai – ir praleistą galimybę parduoti prekes dėl vėlavimo. Lankstus maršrutas, kuris leidžia apvažiuoti spūstis, gali būti šiek tiek brangesnis dėl ilgesnio kelio ar brangesnio bilieto į kitą keltą, tačiau jis sumažina bendrą transportavimo laiką ir užtikrina terminą. Taip pat dėl konsolidacijos galimybių, daliniams kroviniams lankstus maršrutas leidžia pasiūlyti konkurencingesnes kainas, nes sunkvežimiu važiuoja ne vienas, o keletas klientų, pasidalijančių išlaidas.

6. Kaip vežėjai užtikrina, kad krovinys atvyks laiku, jei keičiasi maršrutas?

Tai pareiga profesionalizmo. Esu sakydamas tai kaip žmogus, kuris matė visas galimas situacijas. Užtikrinimas laikuvybės remiasi technologijomis ir patirtimi. Kiekvienas mūsų sunkvežimis yra aprūpintas GPS stebėjimo sistema, kuri leidžia dispečeriams realiu laiku matyti, kur transportas yra, kokia jo greitis ir ar nėra eilių. Jei sistemose matome, kad, pavyzdžiui, M20 automobilių kelyje Anglijoje yra didelė spūstis, mes nedelsdami susisiekame su vairuotoju ir siūlome alternatyvą (pvz., A2 keliu arba per kitą tiltą). Taip pat turime platų kontaktų tinklą uostuose – žinome, kurie keltai vėluoja, o kurie vyksta pagal grafiką. Jei žinome, kad keltas Doverėje vėluos dvi valandas, galime pakeisti bilietą į kitą reisą arba nukreipti į Eurotunelį. Visas šis procesas vyksta dinamiškai, todėl klientas neturi nerimauti – jis gauna savo prekę numatytą laiką, nors sunkvežimis galbūt važiavo kiek kitu keliu.

7. Kokie yra specialiųjų krovinių (pvz., termiškai jautrūs, pavojingi) pervežimo niuansai?

Specialieji kroviniai reikalauja ypatingo lankstumo. Termiškai jautriems kroviniams (maisto produktai, vaistai) maršrutas turi būti planuojamas taip, kad išvengtume ilgos laukimo uostuose be galimybės prijungti šaltadėlės agregato prie elektros tinklo. Todėl tokiems kroviniams dažniau renkames maršrutus, kur uostai turi gerą infrastruktūrą (šaltieji rūmai) arba trumpus persikėlimus, kad agregatas dirbtų kuo trumpiau ir nenusidėvėtų. Pavojingi krovinių (ADR) pervežimai turi griežtus apribojimus – kai kuriuose tuneliuose ar uostuose jie draudžiami arba gali būti pervežami tik tam tikru laiku. Lankstumas šiuo atveju reiškia tokio maršruto sudarymą, kuris tenkintų visus saugumo reikalavimus ir nepridarytų neatitikties, kurią gali baudžiamai uždrausti muitinė.

8. Kaip vyksta grįžtamasis pervežimas iš Anglijos į Lietuvą? Ar galima užtikrinti, kad sunkvežimis nevažiuos tuščias?

Tuščias važiavimas (angliškai „dead mileage“) yra didžiausia išlaidų dalis logistikoje. Mes visada stengiamės užtikrinti, kad grįžtant sunkvežimis nebūtų tuščias. Tam yra naudojama ta pati maršrutų lankstumo principu. Kai atvykstate į Angliją su kroviniu, mes jau turime informaciją apie galimus krovinius, kuriuos reikia pargabenti atgal. Tai gali būti prekės, kurias angliškos įmonės eksportuoja į Lietuvą, Lenkiją ar kitas Baltijos šalis. Dėl to mūsų maršrutai Anglijoje yra planuojami ne tik kaip pristatymo taškai, bet ir kaip paėmimo taškai. Pavyzdžiui, atvežę krovinį į Londoną, vairuotojas gali važiuoti į Birminghamą arba Mančesterį paimti grįžtamąjį krovinį. Jei tokio nėra, mes ieškome krovinių mažesniais atstumais (pvz., iki Olandijos ar Vokietijos), kad bent sumažintume tuščios važiavimo dalį. Klientui tai naudinga, nes mes galime pasiūlyti geresnę kainą, nes mūsų išlaidos padidėja mažiau.

9. Kiek laiko užtrunka standartinis pervežimas ir kiek laiko gali užtrukti, jei maršrutas keičiasi?

Standartinis pervežimas (pvz., iš Vilniaus į Londoną) trunka apie 3–4 dienas. Tai priklauso nuo to, kada išvykstame (jei pirmadienį ryte – dažnai atvyksta į Angliją trečiadienio vakare arba ketvirtadienį). Jei maršrutas keičiasi dėl objektyvių priežasčių (spūstys, oro sąlygos), laikas gali padidėti 1–2 dienas. Tačiau lankstus maršrutas taip pat gali leisti sutrumpinti laiką. Pavyzdžiui, jei naudojame „Greitąjį keltą“ iš Zebriugės arba Eurotunelį, kuris važiuoja kas 15 minučių, galime sutaupyti kelias valandas lyginant su standartiniu keltu, kuris plaukia valandą ir pusę ir išvyksta kas 2 valandas. Svarbu suprasti, kad mes duodame realius terminus. Jei žinome, kad yra rizika vėluoti, mes pranešame klientui iš karto, o ne tada, kai terminas jau praleistas.

10. Ką klientas turi žinoti, norėdamas pasirinkti geriausią logistikos partnerį lankstiems maršrutams?

Klientas turėtų atkreipti dėmesį ne į mažiausią kainą pašto siuntų principu, o į partnerio patirtį ir gebėjimą spręsti problemas. Geriausias partneris – tas, kuris turi savo arba patikimų partnerių terminalus Anglijoje, kurie gali padėti su muitinės procedūromis. Taip pat svarbi komunikacija. Ar logistikos bendrovė atsako į skambučius? Ar gali pateikti realaus laiko stebėjimą? Lankstus maršratas reikalauja, kad dispečeris būtų protingas ir operatyvus.