Lankstus maršrutas pagal individualius pageidavimus į Angliją: Eksperto Vadovas

Jau daugiau nei dvi dešimtis metų stebiu, kaip vystosi tarptautinės logistikos rinka. Darrai gerai prisimenu laikus, kai siena tarp Britanijos ir žemyninės Europos buvo tik formalumas, o vairuotojai galėjo užtrukti prie angliško smėlio išsiblaškyti su puode arbatos. Tačiau po „Brexit“ viskas pasikeitė. Dabar tai ne tik fizinis atstumas, kurį reikia įveikti Lamanšo sąsiauriu, bet ir biurokratinės klampynės, muitinės procedūros ir vis sudėtingesnė transporto sistemos logika.

Šiandien, dirbdamas su klientais, dažniausiai girdžu ne prašymą „ tiesiog nuvežkite“, o – „reikia, kad būtų pritaikyta mums“. Kiekvienas verslas yra unikalus, o standartiniai sprendimai kartais tiesiog nebedirba. Čia į pagalbą ateina lankstūs maršrutai, kurie sukuriami atsižvelgiant į konkretaus kliento poreikius. Šiame straipsnyje aš padėsiu jums suprasti, kaip tai veikia praktikoje, kuo skiriasi tiekimo grandinės valdymas šiandien ir kodėl individualus požiūris į maršruto planavimą gali sutaupyti ne tik nervus, bet ir nemažai lėšų.

Įvadas

Krovinių pervežimas į Angliją yra vienas sudėtingiausių ir reikalaujantis labiausiai dėmesio iš visų Vakarų Europos kryptimi. Nors Lietuva ir Jungtinė Karalystė yra Europos Sąjungos (ES) strateginės partnerės, išėjimas iš sąjungos sukūrė papildomų barjerų, kurios tiesiogiai veikia transporto eigą. Ilgą laiką dominavo vienas pagrindinis modelis: maršrutas per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją ar Olandiją ir keltu iš Calais, Doverio arba Briuselio į Britaniją. Tai buvo ir lieka „ašinis“ keliškis, tačiau jis ne visada yra optimalus.

Kodėl vis dažniau kalbame apie lankstumą? Todėl, kad kontekstas pasikeitė. Vienam klientui svarbiausia yra greitis – prekės turi būti parduotuvėse rytoj, nes kitaip prarasite klientų lojalumą. Kitam svarbiau yra kaina – jis gali laukti šiek tiek ilgiau, jei tai užtikrins mažesnes išlaidas. Dar kitui – saugumas, ypatingai jei kalbame apie brangų elektroniką ar temperatūros režimą reikalaujančius maisto produktus.

Lankstus maršrutas pagal individualius pageidavimus nėra tiesiog galimybė pasirinkti kitą kelią žemėlapyje. Tai kompleksinė logistinė operacija, kurioje atsižvelgiama į krovinio specifiką, vairuotojo poilsio režimus (apie kur dažnai pamiršama), muitinės patikros taškų apkrovą, o taip pat ir konkretų paskirties vietą Anglijoje. Ar tikrai verta vežti krovinį į Londoną per pietinę Angliją, jei galite naudotis šiauriniu keltu iš Hull arba Newcastle, taip išvengiant didžiųjų miestų spūsčių?

Šiame straipsnyje mes nagrinėsime ne tik techninius maršrutų niuansus, bet ir tai, kaip profesionaliai sukomponuoti šį mazgą, kad jūsų verslas veiktų be trumpinimų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kas tiksliai yra „lankstus maršrutas“ ir kaip jis skiriasi nuo standartinio pervežimo?

Standartinis pervežimas dažniausiai remiasi fiksuota tvarkaraščiu ir logistikos grandinėmis, kurios yra optimizuotos didelėms krovinio partijoms. Vienas automobilis surenka (konsoliduoja) krovinius iš keliasdešimt siuntėjų, veda juos į sandėlį Anglijoje ir turi ten būti tam tikru laiku. Lankstus maršrutas yra koncepcija, kai mes pradedame planuoti nuo jūsų, o ne nuo mūsų turimų išteklių.

Pavyzdžiui, jei jums reikia pervežti dalis į gamyklą, kuri sustabdė liniją dėl trūkstamo detalių kiekio, lankstus maršrutas gali reikšti tiesioginį važiavimą be sustojimų tarpiniuose sandėliuose. Tai gali reikšti maršruto keitimą realiu laiku – jei pamatome, kad ant kelio A12 Vokietijoje įvyko avarija ir susidarė spūstis, eksplotuotojas gali nuspręsti sukti pro A31 arba net pakeisti kelto uostą, kad išlaikytų pristatymo terminą. Lankstumas čia reiškia galimybę adaptuotis prie situacijos, o ne laukti, kol spūstis išsisis. Taip pat tai leidžia derinti maršrutą prie jūsų sandėlio darbo laiko – jei jūsų sandėlys dirba tik iki 16:00, mes suplanuojame važiavimą taip, kad vairuotojas būtų ten 15:45, o ne 20:00, kaip tai būtų standartinėje sistemoje.

2. Kokie pagrindiniai kriterijai lemia maršruto pasirinkimą į Angliją (keltai, tuneliai, uostai)?

Sprendžiant dėl maršruto, mes atsižvelgiame į tris pagrindinius komponentus: geografiją, laiką ir kainą. Tradiciškai populiariausias yra maršrutas pro Kalė (Prancūzija) – Doveris (Anglija). Tai trumpiausias atstumas jūra, tačiau čia dažniausiai būna didžiausios eilės muitinėje (ypač po „Brexit“, kai reikia atlikti importo deklaracijas) ir didžiausi keltų bilietų skirtumai priklausomai nuo sezono.

Alternatyva yra uostai Žemutinėse šalyse: Olandijoje (Roterdamas, Hoek van Hollandas) ar Belgijoje (Zeebrugge, Ostenda). Iš ten keltai plaukia į šiaurinę Angliją (Hull, Newcastle, Harwich) arba į rytus (Felixstowe, Ipswich). Nors šis maršrutas gali atrodyti ilgesnis žemėlapyje, jis dažnai leidžia išvengti daugybės stambiųjų miestų pietinėje Anglijoje (Londonas, Birmingham), kuriuose eismas yra itin intensyvus. Be to, šiauriniai uostai dažnai turi mažesnes laukimo eiles muitinės kontrolei, kas šiandien yra kritiškai svarbu.

Tunelis po Lamanšu (Eurotunnel) yra greičiausias būdas patekti iš Prancūzijos į Angliją (maždaug 35 min.), tačiau jis turi griežtesnius reikalavimus dėl pavojingų krovinių (ADR) ir kainuoja brangiau. Jei krovinys nekelia jokios pavojaus ir skubimas yra prioritetinis, tunelas yra geriausias pasirinkimas. Tačiau jei norime sutaupyti arba vežame pavojingas medžiagas, keltai yra neatsiejama lankstaus maršruto dalis.

3. Kaip „Brexit“ ir nauji muitinės reikalavimai paveikė maršrutų planavimą?

„Brexit“ sukėlė revoliuciją maršrutų planavime. Anksčiau mes galėjome važiuoti be sustojimų per sienas, o dokumentai buvo tik formalumas. Dabar kiekvienas krovinys, kertantis sieną, turi turėti užpildytą eksporto deklaraciją (iš Lietuvos/ES pusės) ir importo deklaraciją (įžengiant į JK). Tai reiškia, kad maršruto planavimas turi būti sinchronizuotas su muitinės brokeriais.

Lankstus maršrutas šiuo atveju reiškia pasirinkti uostą, kuriame dirba patikimas ir greitas brokeris, arba kur yra mažiau „Pre-lodgment“ reikalavimų klaidų. Pavyzdžiui, jei krovinio dokumentuose yra netikslumų, Doverio uoste gali būti nepaleidžiamas į Angliją, ir vairuotojas gali praleisti dieną laukdamas dokumentų taisymo. Tuo tarpu kai kurie kiti uostai turi lankstesnes procedūras arba greitesnį sprendimų priėmimą.

Be to, atsirado tokie dalykai kaip „Safety and Security“ deklaracijos (ENS/EXS), kurios turi būti pateiktos prieš krovinio įvežimą. Maršrutas turi būti suplanuotas taip, kad šie dokumentai būtų pateikti laiku – kitaip krovinys tiesiog nebus įleistas į keltą. Todėl, planuodami maršrutą, mes visada įtraukiame papildomą laiko rezervą muitinės procedūroms ir pasirūdiname, kad brokeriai būtų informuoti apie maršruto pokyčius realiu laiku.

4. Ar įmanoma sujungti kelias siuntas (grupinis pervežimas) kurdamas individualų maršrutą?

Tai vienas dažniausių klausimų. Standartiniame grupiniame pervežime (groupage) kroviniai surenkami iš daugelio klientų, o maršrutas yra griežtai nustatytas. Tačiau lankstaus maršruto kontekste mes galime pasiūlyti „pusinio krovinio“ (part load) arba pritaikytą grupinį pervežimą.

Pavyzdžiui, jei turite 10 paletės krovinių, kurios neužpildo viso sunkvežimio, o kitas mūsų klientas turi 6 paletes, kurios reikia pristatyti netoliese, mes galime sukurti individualų maršrutą, kuris aptarnaus abu klientus. Skirtumas tas, kad mes nevažiuojame į didžiuosius konsolidacijos sandėlius, kur krovinys gali prasukti 2-3 dienas, o tiesiog paimame jūsų prekes ir, jei įmanoma, papildomą krovinį, ir važiuojame tiesiai į tikslo vietą.

Tai reikalauja labai gero logistinio sujungimo. Tokiu atveju maršrutas planuojamas taip, kad pirmasis įkrovimas būtų toliausiai nuo tikslo arba atvirkščiai, priklausomai nuo paskirties vietų geografijos Anglijoje. Tai leidžia klientui sumokėti tik už užimtą vietą (paviršių), tačiau gauti greitesnį pristatymą nei įprastame grupiniame pervežime.

5. Kaip krovinio tipas (pvz., šaldytas, pavojingas, permatomas) lemia maršruto sudarymą?

Krovinio specifika yra vienas lemtingiausių faktorių. Jei kalbame apie šaldytus krovinius (temperatūrinis režimas), maršrutas turi būti planuojamas atsižvelgiant į vairuotojo poilsio laikus ir galimybes užpildyti kuro bakus be ilgo sustojimo, kad nejudinant šaldymo įrenginio. Taip pat reikia tiksliai žinoti, ar paskirties vietoje Anglijoje yra pakraunamoji rampa su dokų niveliriais, ar reikės naudotis „piggy back“ (užpakalinės pakrosos) sistema.

Pavojingi krovinių (ADR) pervežimai turi savo apribojimus keliuose ir tuneliuose. Kaip minėjau, tunelis po Lamanšu dažnai draudžia tam tikras ADR kategorijas, todėl maršrutas automatiškai nukreipiamas į keltus. Be to, kai kurios Anglijos miestų dalys turi apribojim� sunkvežimiams su pavojingais krovinais (pvz., aplink Londono „Low Emission Zone“), todėl lankstus maršrutas gali reikšti važiavimą aplinkui (M25), kad išvengtume baudų.

Permatomi (FTL) krovinių atveju svarbu ne tik greitis, bet ir saugumas. Jei vežame brangų krovinį, mes vengiame rizikingų nelegalių migrantų stovyklavietių šiaurės Prancūzijoje (Kalė džiunglės) ir renkames saugesnius uostus, tolius nuo šių zonų, arba pasirūname apsaugos kompanijomis, lydinčias krovinį.

6. Kaip apskaičiuojama kaina, jei klientas pageidauja nustatyto maršruto?

Kaina formuojasi pagal kelias variabliąsias dalis: atstumą, laiką ir papildomus išteklius. Standartinis maršrutas yra pigesnis, nes logistikos kompanijos gerai žino, kur gali užpildyti kuro bakus pigiau, kur yra pigūs viešbučiai vairuotojams ir koks optimalus kelias. Kai klientas pageidauja specifinio maršruto (pvz., „privažiuoti prie gamyklos X Vokietijoje, paimti dalis, turi važiuoti šiuo keliu, kad apeitume mokesčius“), tai keičia mūsų išlaidų struktūrą.

Pavyzdžiui, jei pageidaujamas maršrutas reikalauja važiuoti ne pagal greitkelius, o vietiniais keliais (kad išvengtome mokesčių arba dėl specifinio adreso), tai padidina važiavimo laiką, mažina vidutinį greitį ir didina degalų suvartojimą. Taip pat gali kilti papildomi mokesčiai už įvažiavimą į miestus (Low Emission Zones Londono ar Birmingemo srityse).

Taip pat svarbu keltų bilietų dinamika. Jei mes nusprendžiame pakeisti keltą paskutinę minutę dėl jūsų pageidavimo arba dėl eismo, bilieto kaina gali smarkiai išaugti. Profesionalus logistikos ekspertas visada pateiks išsamų pasiūlymą, paaiškindamas, kur dėl maršruto keitimo gali pasikeisti kainos komponentai, kad nebūtų staigmenų.

7. Kokios yra galimybės stebėti krovinius realiu laiku kai kuriamas nestandartinis maršrutas?

Technologijos leidžia mums stebėti krovinius beveik idealiai, net jei maršrutas keičiasi. Visi mūsų sunkvežimiai yra aprūpinti GPS stebėjimo sistemomis, kurios siunčia duomenis kas kelias minutes. Kai kuriame individualų maršrutą, klientas gauna prieigą prie stebėjimo platformos, kurioje mato ne tik tašką žemėlapyje, bet ir numatomą atvykimo laiką (ETA).

Lankstumas čia pasireiškia tuo, kad jei vairuotojas užstrigs spūstyje arba pasikeis keltas dėl audros, sistema automatiškai perskaičiuoja atvykimo laiką. Mes kaip ekspertai stebime šiuos duomenis 24/7. Jei matome, kad vėluojame, nedelsdami susisiekame su klientu ir pranešame, taip leisdami jam susiderinti su gavėju Anglijoje. Tai leidžia išvengti situacijų, kai vairuotojas sėdi po vartais, o niekas apie jo vėlavimą nežino.

8. Kaip vežti krovinius į tolias Anglijos vietas (pvz., Škotiją, Velsą, Airiją)?

Maršrutas į Angliją dažnai baigiasi ne pietuose. Jei krovinio paskirtis yra Glazgas (Škotija) ar Kardifas (Velsas), maršruto planavimas turi atsižvelgti į papildomą atstumą po išlipimo iš keltuose. Čia labai svarbu pasirinkti teisingą išlipimo uostą.

Jeigu krovinys keliauja į Škotiją, mums tiesioginis maršrutas per Doverį ir Londoną gali būti prastas sprendimas dėl milžiniškų spūsčių M25 ir M6 autostradose. Tokiu atveju lankstus sprendimas būtų važiuoti pro Zeebrugge (Belgija) į Hull (Šiaurės Anglija) arba net į Rosyth (Škotija), jei tokių keltų maršrutas veikia (priklausomai nuo sezono ir bendrovės). Tai leidžia išvengti pietinės Anglijos kamščių ir greičiau pasiekti paskirties vietą.

Jei kalbame apie Airiją (Šiaurės Airiją ar Respubliką), tai dar papildomas sudėtingumas, nes reikia keltis dar kartą (jūra arba oru). Čia maršrutas gali būti planuojamas per Velso uostus (Holyhead) arba Liverpulio/Cumbrijos uostus. Lankstumas čia yra būtinas norint suderinti dviejų skirtingų keltų (ES-UK ir UK-Airija) tvarkaraščius, kad krovinis nepraleistų „suligėjimo“ (sąsiaurio) laiko.

9. Kokių dokumentų reikia nestandartiniam maršrutui, ir kaip jį užtikrinti?

Dokumentų paketas yra mūsų atsakomybės ir kompetencijos centras. Esant individualiam maršrutui, dokumentų parengimas turi būti dar tikslesnis, nes bet kokia klaida gali sustabdyti ne tik įprastą, bet ir jums parengtą specialų maršrutą.

Pirmiausia, tai tarptautinė krovinių pervežimo sutartis (CMR). Joje turi būti tiksliai nurodytos visos sustojimo vietos, jei tokių yra, ir galutinis paskirties adresas. Jei maršrutas yra sudėtingas, prie CMR gali būti prisegtas papildomas maršruto aprašymas (Route Plan).

Svarbiausia – muitinės dokumentai. Nuo 2021 m. reikalingas EORI numeris (EK ir JK), eksporto deklaracija (EXS), importo deklaracija (ENS), o atveju, jei prekės yra kontroliuojamos (pvz., gyvūnai, augalai, chemija) – reikalingi atitinkami sertifikatai ir leidimai. Lankstaus maršroto uždavinys yra užtikrinti, kad šie dokumentai būtų pateikti tame uoste, į kurį mes važiuojame. Jei pakeičiame uostą iš Doverio į Ostendą paskutinę minutę, brokeris turi būti informuotas nedelsiant, kad pakeistų uosto kodą deklaracijoje. Be tokio sinchronizacijos lankstus maršratas tampa pavojingu nuotykiu.

*10. Kaip pasirinkti patikimą partnerį lankstaus pervežimo organizavimui į Angliją?