Lankstus krovinių pervežimas iš Anglijos su tiksliu tvarkaraščiu: Eksperto vadovas

Įvadas

Pervežimų sritis, ypač kai kalbame apie maršrutus tarp Didžiosios Britanijos ir kontinentinės Europos, patyrė neįtikėtinai didelių pokyčių per pastaruosius dešimtmečius. Būdamas šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų, mačiau, kaip vystėsi keliai, kaip keitėsi muitinės taisyklės ir, svarbiausia, kaip kito klientų lūkesčiai. Anksčiau pakanka buvo padėti dėžę į sunkvežimį ir po savaitės jį atsiimti – šiandien tokio paprastumo nebėra, ypač kai kalbame apie maršrutą „Anglija – Lietuva“.

Vienas dažniausiai pasitaikančių iššūkių, su kuriuo susiduria ir verslo klientai, ir asmenys, planuojantys pervežimus, yra poreikis sujungti dvi priešingas savybes: lankstumą ir tikslumą. Klientai nori, kad transportas būtų pritaikytas prie jų gyvenimo ritmo ar verslo procesų (lankstumas), tačiau tuo pačiu metu reikalauja, kad prekės ar baldai atvyktų tiksliuoju laiku, be jokio vėlavimo (tikslus tvarkaraštis). Ar tai įmanoma? Mano patirtis sako, kad ne tik įmanoma, bet ir tai yra vienintelis teisingas kokybiško logistikos paslaugų teikimo būdas.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo žiniomis, kaip sukonstruoti efektyvią pervežimo sistemą, atsižvelgiant į geografinius ir biurokratinius Anglijos ypatumus. Mes aptarsime, kaip „Brexit“ pakeitė laiko skaičiavimus, kodėl lankstumas nereiškia chaoso, ir kaip išvengti dažniausių klaidų, kurios kainuoja brangiai laiko atžvilgiu. Nesvarbu, ar planuojate pervežti vieną paletę prekių, ar visus buto baldus – principai išlieka tie patys. Suprasdami, kaip veikia šis mechanizmas, galėsite ne tik išsaugoti nervus, bet ir efektyviau planuoti savo veiksmus.

Šiandieninėje rinkoje, kur vystymasis priklauso nui tiekimo grandinių greičio, gebėjimas pasiūlyti lankstų, bet tuo pačiu metu preciziškai suplanuotą pervežimą iš Anglijos, tampa ne privalumu, o būtinybe. Sėkmingas logistikos ekspertas sugeba sujungti šiuos dvi elementus į vieną sveiką sistemą, kurioje klientas jauciasi saugiai ir informuotai. Žemiau išsamiai aptarsime visus šio proceso niuansus.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Ką tiksliai reiškia „lankstus pervežimas“ ir kaip jis derinamas su tvarkaraščiu?

Lankstumas pervežimų srityje dažnai yra klaidingai suprantamas kaip gebėjimas vežti kada nors nori be jokio plano. Tai yra pavojingas mitas. Mano praktikoje lankstumas reiškia galimybę pritaikyti logistikos sprendimą prie konkretaus kliento poreikių, neprarandant kontrolės over procesu. Pavyzdžiui, jei klientas negali perduoti krovinio antradienį dėl verslo sutrikimų, lanksti sistema leidžia perkelti paėmimą į ketvirtadienį, tačiau tai nedaro chaoso likusiame maršrute.

Tai pasiekiama dėl to, kad neturime fiksuotų, „kietų“ maršrutų, kurie vyksta tik vieną dieną savaitėje. Mes naudojame dinaminį maršrutų planavimą. Tiksli tvarkaraštis šiuo atveju sukuriamas individualiai kiekvienam užsakymui arba jų grupei. Kai sakome „tikslius tvarkaraštį“, turime omenyje, kad, sudarius sutartį ir nustačius paėmimo datą, klientas gauna garantiją, kad krovinys bus išvežtas tą dieną, o pristatymas į Lietuvą bus įvykdytas per numatytą laikotarpį (pavyzdžiui, 48–72 valandos nuo išvežimo, atsižvelgiant į kelio sąlyjas). Lankstumas čia pasireiškia per pristatymo laiko pasirinkimą – galime pristatyti iš anksto ryte arba vėlai vakare, jei tai klientui patogiau.

2. Kaip „Brexit“ paveikė pervežimų iš Anglijos tvarkaraščius ir ką tai reiškia klientui?

„Brexit“ buvo revoliucija logistikoje, ne evoliucija. Iki 2021 metų siena tarp Anglijos ir Prancūzijos buvo formalumą, o dabar tai – reali muitinės kontrolės riba. Iš kliento akies vaizdo, tai reiškia vieną esminį dalyką: laiko rezervą. Anksčiau galėjome skaičiuoti, kad sunkvežimis iš Londono pasieks Lietuvą per 48 valandas, ir tai buvo beveik 100% tikimybė. Dabar, net jei visi dokumentai tvarkingi, gali kilti eilės prie „Dover“ ar „Folkestone“ perėjimo punktų.

Kad išlaikytume tikslią tvarkaraštį šiomis sąlygomis, mes privalome įtraukti į planas tam tikrą „buferinį“ laiką. Mūsų lankstus modelis leidžia tai padaryti nepakenkiant klientui. Mes tiksliai žinome, kiek laiko užtrunka muitinės procedūros (export declaration) ir importo deklaravimas. Jei klientas mums pateikia visus duomenis (HS kodus, prekių vertes, svorius) iš anksto, „Brexit“ įtaką galime sumažinti iki minimumo. Taigi, lankstumas čia reiškia gebėjimą manevruoti tarp naujų biurokratinių reikalavimų, kad krovinys nepabūtų įstrigęs uoste ne dėl mūsų kaltės.

3. Ar įmanomas tikslius pristatymo terminas užtikrinti vežant dalinius (susietus) krovinius?

Tai vienas sudėtingiausių klausimų. Dalinių krovinių (angliškai - groupage) pervežimas reiškia, kad viename sunkvežimyje keliauja kelių klientų siuntos. Tradiciniu modeliu tai dažnai reiškia vėlavimą, nes reikia užpildyti visą sunkvežimį prieš išvykstant arba lankyti dešimtis vietų Anglijoje renkant krovinius. Tačiau lankstus tvarkaraštis su šiuo metodu taip pat įmanomas, jei naudojama tinkla logistika.

Mes nelaukiame, kol sunkvežimis užsipils 100%. Mes turime fiksuotas išvykimo datas iš Anglijos (pavyzdžiui, du kartus per savaitę). Jei klientas užsakymą pateikia iki antradienio 12:00 valandos, jo siunta pateka į ketvirtadienio išvykimą. Tikslią pristatymo datą skaičiuojame atsižvelgiant į tai, kad Anglijoje surinkimo etapas gali trukti 1–2 dienas, pervežimas per kanalą – 1 dieną, ir pristatymas Lietuvoje – dar 1–2 dienos. Suteikiame klientui dienos intervalą (pavyzdžiui, „pristatymas sekančios savaitės pirmadienį arba antradienį“). Tokio tikslumo grupiniams siuntoms yra pakankamai, kad klientas galėtų planuoti savo veiksmus, ir tai žymiai patikimiau nei „pristatysime, kai galėsime“.

4. Kaip susitvarkoma su muitinės formalumais, kad neleistų pristatymo vėlavimo?

Muitinė – tai dažniausia vėlavimų priežastis ne dėl to, kad muitinės darbuotojai lėti, o dėl to, kad dokumentacija yra neteisinga arba nepilna. Esu matęs tūkstančius situacijų, kai brangus krovinys stovi sienoje dėl to, kad parduotuvės pavadinimas dokumentuose nesutampa su faktiniu arba trūksta vienos brūkšnio parašo. Mūsų metodika siekia tikslo: visi dokumentai turi būti patikrinti ir pateikti muitinei dar prieš tai, kai sunkvežimis pasiekia sieną.

Mes naudojame sistemą, kurioje klientas užpildo paprastą klausimyną, o mūsų brokeriai suformuoja viskas reikalingas deklaracijas (EX ir IM). Lankstumas čia pasireiškia taip, kad galime dirbti su bet kuria muitinės procedūra – nuo paprasto importo iki laikinojo įvedimo (TIR arba transitas). Jei klientas neturi PVM mokėtojo kodas Anglijoje ar Lietuvoje, mes padedame tai susitvarkyti arba naudojame mūsų atstovo paslaugas. Tvarkaraštis neišsiplečia, nes biurokratiniai barjerai yra pašalinami dar prieš krovinio pakrovimą.

5. Kas nutinka, jei krovinys nėra paruoštas arba vėluoja siuntėjo pusėje?

Gyvename pasaulyje, kur dalykai ne visada eina pagal planą. Statybos baigtės vėliau, prekės atkeliaus iš Kinijos vėlai, arba tiesiog klientas susirgo. Čia mūsų „lankstumo“ principas sužiba ryškiausiai. Jei klientas mums praneša apie pasikeitimą ne vėliau kaip 24 valandas iki suplanuoto paėmimo, mes galime perkelti krovinį į kitą reisą be didelių baudų.

Tačiau čia svarbu suprasti atsakomybės ribas. Jei vairuotojas jau atvykęs į adresą, o krovinio nėra (tai vadinama „dummy booking“), tai sukelia ne tik finansinius nuostolius, bet ir griaumo mūsų tvarkaraštį kitiems klientams. Todėl mūsų lankstumas remiasi abipusemis sąlygomis. Mes siūlome galimybę keisti datas, bet prašome dėl to pranešti kuo anksčiau. Toks požiūris leidžia mums išlaikyti tikslią tvarkaraštį tiems, kurie savo ruožtu taip pat yra tikslūs. Tai sąžiningas verslas – mes padedame išsigelbėti iš bėdų, jei įvyko nenumatyta klaida, bet ne skatiname neatsakingumą.

6. Kokios yra krovinių rūšys, kurias dažniausiai vežame lanksčiu tvarkaraščiu?

Per 20 metų pervežėme viską – nuo vieno šuns narvelio iki 20 tonų industrinių mašinų detalių. Tačiau lankstus tvarkaraštis labiausiai aktualus tam tikroms kategorijoms. Pirmiausia tai – e-komercijos siuntos (parduotuvių kroviniai). Čia srautai nevienodi, vieną savaitę gali būti 5 paletės, kitą – 50. Lanksti sistema leidžia mums priskirti daugiau transporto priemonių arba dažniau reisuoti, kai paklausa auga, be to, čia svarbus greitis, nes pirkėjai laukia prekių.

Antroji grupė – asmeniniai daiktai ir baldai. Žmonėms dažnai sunku tiksliai pasakyti, kada baigs surengti baldus ar kai galės išsikraustyti iš nuomojamo būsto. Čia mes siūlome „vartotojišką“ lankstumą – atvykstame tada, kai klientas pasiruošęs, o ne tada, kai mums patogu. Trečioji grupė – aštriosios prekės (ADR) arba termorežimui reikalaujantys kroviniai (maisto produktai, vaistai). Jiems ne tik tiksli data svarbi, bet ir tiksli valanda, nes net trumpas vėlavimas gali sugadinti visą siuntą. Mūsų patirtis leidžia valdyti šiuos sudėtingus krovinius be jokios panikos.

7. Kaip apskaičiuojama kaina, kai tvarkaraštis keičiasi ar reikalingas skubus pervežimas?

Kaina visada atspindi paslaugos kompleksiškumą. Standartinis pervežimas, kai galime planuoti išvykimą savaitę anksčiau, yra pigiausias, nes mes efektyviai užpildome transporto priemonę ir planuojame maršrutą taip, kad tuščia važiavimas būtų minimalus. Tačiau kai kalbame apie lankstumą, kaina gali keistis.

Skubus pervežimas (pavyzdžiui, krovinys turi būti paimtas rytoj ir atvežtas po dienų) reiškia, kad tenka nukrypti nuo optimalaus maršruto, arba siųsti atskirą automobilį tik vienam klientui (express). Tai brangiau, bet klientas sumoka už užtikrintą laiką. Taip pat, jei keičiasi paėmimo vieta (pavyzdžiui, vietoj Londono reikia važiuoti į šiaurės Angliją – Mančesterį), kaina gali šiek tiek padidėti dėl didesnių degalų sąnaudų ir vairuotojo darbo laiko.

Mes visada stengiamės būti skaidrūs. Pateikiame fiksuotą kainą, kurioje jau įskaičiuotas feribilio bilietas, draudimas ir degalai. Jei dėl kliento iniciatyvos keičiasi tvarkaraštis ar vieta, pateikiame papildomą įkainį, kad klientas galėtų apsispręsti, ar jam verta tai mokėti. Nėra jokių „slaptų“ mokesčių – tai yra mūsų principas, kuris leidžia išlaikyti aukštą pasitikėjimą.

8. Kokias technologijas naudojame kurso stebėjimui ir laiko kontrolę?

Anksčiau tekdavo skambinti vairuotojui ir klausti „kur tu?“. Šiandien tai jau seniena. Mes naudojame modernias GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia matyti sunkvežimio padėtį realiu laiku. Klientas gauną nuorodą (link), kurioje gali stebėti savo krovinių judėjimą. Tai suteikia psichologinio ramumo – klientas mato, kad krovinys juda, nebijodas, kad jis dingo arba buvo pavogtas.

Be to, naudojame transporto valdymo sistemas (TMS), kurios automatiškai skaičiuoja atvykimo laikus (ETA). Jos atsižvelgia ne tik į atstumą, bet ir į dabartinę eismo situaciją, oro sąlygas ir net prognozuojamas eiles prie uostų. Jei sistema mato, kad vėluosame, mes automatiškai gauname pranešimą ir galime iš anksto informuoti klientą bei pakeisti planus. Toks technologinis lygis leidžia mums išlaikyti tą pačią „žmogiškąją“ kalbą su klientu, tačiau su daug didesniu tikslumu.

9. Kuo skiriasi pervežimas iš Anglijos į Lietuvą nuo kitų Europos maršrutų?

Pagrindinis skirtumas yra geografinis ir politinis. Anglija yra sala. Tai reiškia, kad visada turi kirsti vandens telkinį – arba Lamanšo sąsiaurį per Eurotunelį, arba keltu. Tai yra vienas „angų“ (bottleneck) – vieta, kur negalima pravažiuoti greičiau, nei leidžia keltas ar traukinys. Jei keltas dėl audros nevyksta, sulaikomas visas maršrutas. Vokietijoje ar Lenkijoje tokių geografinių barjerų nėra, galima rasti apvažiavimus.

Be to, Anglijoje kairysis važiavimo pusėje. Tai sukelia specifinius logistinius niuansus – mūsų vairuotojai turi būti pripratę prie šios specifikos, o kroviniai turi būti užfiksuoti taip, kad iškrovimo metu Lietuvoje (kur dešinėje pusėje) viskas būtų patogiai pasiekiama. Taip pat, Anglijos keliai, ypač miestuose, dažnai siauresni ir labiau užstatyti nei kontinentinėje Europoje, todėl tenka naudoti kompaktiškesnes mašinas arba specialias technikas dideliems kroviniams paimti. Visi šie dalykai reiškia, kad tvarkaraštis turi būti truputį „minkštesnis“, kadangi jame turi būti numatyta laiko rezerve šiems specifiniams iššūkiams įgyvendinti.

10. Kodėl verta pasirinkti patyrusį logistikos partnerį, o ne pigų pervežėją iš skelbimų lentų?

Rinkoje yra daug pasiūlymų – nuo „Facebook“ grupių vairuotojų iki didelių korporacijų. Kodėl verta rinktis ekspertą? Atsakymas paprastas: rizikos valdymas. Pigus pervežėjas dažnai neturi nei tinkamų draudimų, nei žinių, kaip elgtis su muitinės problemomis, nei rezervinių planų, jei sugenda automobilis.