Lankstus keleivių vežimas į ir iš Anglijos pigiau nei lėktuvu: Eksperto Žinynas

Per pastarąjį dešimtmetį susisiekimas tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės pasikeitė neapytikėtinai. Dar prieš penkiolika metų, kai tik pradėjau savo kelionę šioje srityje, vienintelis realus greitojo susisiekimo variantas buvo lėktuvas. Tačiau laikas eina pirmyn, kartu su juo kinta ir rinka, o klientų poreikiai darosi vis sudėtingesni. Šiandien, turint daugiau nei dvidešimt metų patirties tarptautinių pervežimų srityje, galiu drąsiai teigti: lėktuvas vis dar yra greičiausias, bet jis vis dažniau pralaimi kovoje dėl pinigų, nervų ir ypatingojo komforto.

Lankstus keleivių vežimas – tai ne tik alternatyva. Tai protingas sprendimas tiems, kurie vertina savo laisvę, nori nukeliauti iš durų į duris ir išvengti oro uostų šurmulio. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo žiniomis, paaiškinsiu, kaip šiuo metu veikia rinka, ir atsakysiu į dažniausiai kylančius klausimus, kad jūsų kelionė būtų ne tik pigesnė, bet ir malonesnė.

Įvadas: Kodėl kainos nėra vienintelis matmuo?

Kai susiduriate su būtinybe nukeliauti į Londoną, Birminghamą, Mančesterį ar bet kurį kitą JK miestą, pirmasis dalykas, į kurį žiūrite, yra bilieto kaina. Ir tiesą sakant, pigių aviabilietai pasiūlymų vis dar gausu. Tačiau kas vyksta to kainos užrašu? Mano patirtis rodo, kad „pigiai“ skrydis dažnai tampa brangia nuobodiene.

Pasitikėkite manimi – aš mačiau tūkstančius keleivių, kurie, atvykę į oro uostą vidury nakties, sužinojo, kad jų skrydis nukeltas arba atšauktas. Aš mačiau žmones, stovinčius eilėse pasienio kontrolėje valandas, o paskui priverstus mokėti neįkainojamų sumų už taksi į miestą, nes viešasis transportas naktimis neveikia. O kas dėl bagažo? Kiekviena papildoma rankinė bagažo vieta kainauja, o viršyto svorio limitai gali prilygti bilieto kainai.

Lankstus keleivių vežimas automobiliais ar mikrobusais šiuo atžvilgiu siūlo visiškai kitą filosofiją. Čia jūs neperkeliate savęs iš taško A į tašką B kaip krovinius su juosta. Jūsų kelionė yra pritaikoma jums. Mes, pervežėjai, stengiamės nukeliauti pagal jūsų, o ne pagal oro uosto tvarkaraštį. Be to, pastaruoju metu, kai kuro kainos svyruoja, o aviacijos mokesčiai auga, skirtumas tarp skrydžio ir vairuotojo paslaugų darosi vis mažesnis, o komforto skirtumas – vis didesnis.

Šiame straipsnyje mes panagrinėsime, kodėl vis daugiau žmonių renkasi kelią automobiliu, kaip tai veikia logistinėje prasmėje po „Brexit“ ir ką turėtumėte žinoti, renkantis šį būdą. Tai ne tik apie taupymą – tai apie kontrolę.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje pateikiu atsakymus į dešimt klausimų, kurios dažniausiai išgirdu iš savo klientų per tiek metus. Jie padės jums suprasti esmę ir išvengti nesusipratimų.

1. Ar tikrai galima keliauti į Angliją pigiau nei lėktuvu, įskaitant visas papildomas išlaidas?

Tai yra pats populiariausias klausimas, ir atsakymas yra – taip, dažnai ne tik įmanoma, bet ir labai prasminga. Svarbiausia čia yra ne tik bazinė kaina, bet ir galutinė išlaidų suma.

Kai perkate aviabilietį, mokate už skrydį. Tačiau tada reikia suskaičiuoti: kelionė į oro uostą (Vilniuje, Kaune ar Rygoje) kainuoja nuo 10 iki 50 eurų, priklausomai nuo to, kaip keliaujate. Atvykus į Londono Stansstedą, Lutoną ar Gatviką, reikia patekti į miestą. Traukinys ar autobusas kainuoja maždaug 20–30 svarų sterlingų (apie 23–35 eurų) vienam kryptyje. O jei keliaujate šeima ir turite daug bagažo, taksi gali kainuoti ir virš 100 svarų.

Pridėkite prie to dar 20 eurų už didelį registruotą bagažą (jei jo reikia daugiau nei vienam) ir galvos skausmą dėl atvykimo laiko. Sumuojant, pigus 50 eurų bilietas virsta 150–200 eurų išlaidomis.

Lankstus keleivių vežimas dažniausiai siūlo fiksuotą kainą, įskaitant viską: jūs pasiimkime iš namų vežame iki pat kito namų Anglijoje. Nereikia mokėti už pervežimą iki išvykimo vietos ar iš atvykimo vietos. Jei keliaujate grupele (3–4 žmonės), kaina vienam asmeniui gali būti žymiai mažesnė nei bet kuris aviabilietas, net ir „lo-cost“ aviakompanijose.

2. Kiek laiko užtrunka kelionė automobiliu palyginti su skrydžiu?

Skrydis į Londoną trunka apie 3 valandas. Tačiau jei pridėsime laiką, kurį praleidžiate oro uoste (reikia atvykti 2 valandas prieš skrydį), laiką lėktuve prieš tūpimą ir išlipimą, bei laiką, skirtą išvykti iš Londono oro uosto, realus kelionės laikas nuo jūsų namų durų iki Londono centro svyruoja nuo 6 iki 8 valandų.

Kelionė automobiliu (mikroautobusu) į Angliją trunka ilgiau – paprastai nuo 24 iki 30 valandų, priklausomai nuo maršruto, eismo sąlygų ir pasienio kontrolės. Atrodo, kad skirtumas milžiniškas, tačiau čia reikia žiūrėti į kokybę. Skrydžiu jūs praleidžiate tas 6–8 valandas streso, bėgimo, tikrinimo ir laukimo aplinkoje. Automobiliu jūs galite tiesiog atsipalaiduoti.

Be to, mūsų maršrutai yra suplanuoti taip, kad keliautojams būtų patogu. Mes nevažiuojame be sustojimų – perkeliant keleivius į Angliją, būtinos reguliarios pertraukos maistui ir tualetui. Daugeliui klientų tai nėra prarastas laikas, o galimybė pailsėti, perskaityti knygą, pažiūrėti filmą ar tiesiog išsimiegoti kelionės metu, kai vairuotojas atlieka savo darbą. Jei jums nereikia būti Londone būtent rytoj ryte, o atvykti šiandien vakare, laiko skirtumas neturi jokios reikšmės.

3. Kaip vežėjai tvarko su bagažu? Ar yra svorio limitų?

Vienas didžiausių privalumų, kurį aš kaip ekspertas visgi išskirčiau, yra bagažo lankstumas. Lėktuvuose jūs žinote tą sceną: svarsčiai oro uoste, nervinimas dėl kelių kilogramų viršyto limito, brangūs mokesčiai už viršytį.

Keleivių vežime į Angliją bagažo tvarka yra daug paprastesnė ir žmogiškesnė. Dauguma mūsų transporto priemonių (ypač kai kalbame apie lankstų vežimą) turi erdvius bagažinius vietus. Paprastai vienam keleiviui skiriama viena didelė lagamina vieta (apie 50 kg ar net daugiau) ir rankinė bagažo vieta salone.

Kas svarbiausia – mes neapsimetame svarsčiais. Jei keliaujate su vaiku ir turite nešti vežimėlį, jei vežiate sporto inventorius (slides, dviračius, kurie gali būti išmontuoti) ar tiesiog daug dovanų, mes visada rasime būdą tai sutalpinti. Prieš išvykstant visada rekomenduoju susitarti dėl netipinio bagažo (pvz., muzikos instrumentų), bet 99 proc. atvejų tai nėra problema. Jums nereikia papildomai mokėti už kiekvieną papildomą kuprinę.

4. Kas nutinka, jei pavėluosi į išvykimą? Ar lankstumas taikomas ir vairuotojui, ir keleiviui?

Pavėlavimas – tai dažna baimė, ypač kai išvyksta grupė. Lėktuvui jei pavėluoti 5 minutes, durys uždaromos, ir jūs praradote bilietą. Lankstaus keleivių vežimo atveju situacija kitokia.

Esu matęs, kaip vairuotojai laukia keleivių, jei šie šiek tiek pavėluoja dėl neplanuotų aplinkybių, pvz., užstrigo įkalnėje ar pavėlavo traukinys. Žinoma, čia nėra be galo – jei pavėluojate valandą, tai gali trikdyti kitus keleivius ir pakeisti maršruto laiką, tačiau 10–15 minučių tolerancija yra standartas.

Kita vertus, lankstumas reiškia ir tai, kad jei jūsų išvykimo planai pasikeičia (pvz., susirgo giminaitis ar reikia išvykti anksčiau), dažnai galima susiderėti su pervežėju dėl datos keitimo ar pridėjimo prie kitos grupės. Tai yra paslauga, orientuota į žmogų, o ne į griežtą biurokratiją. Visada rekomenduoju pranešti apie pokyčius kuo anksčiau – taip mes galime sureguliuoti maršrutą be didesnių nuostolių visiems.

5. Kaip „Brexit“ paveikė keleivių vežimą ir pasienio kontrolę?

Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES („Brexit“) procesų pasikeitė ne tik prekybos, bet ir keleivių pervežimo taisyklės. Iš pradžių tai sukėlė chaosą, tačiau šiuo metu, turint daugiau nei 20 metų patirties, galiu pasakyti, kad sistema pasistūmėjo, tačiau reikalauja daugiau kantrybės.

Anksčiau pasienio kontrolė (Doveris ar Eurotunelis) dažnai vykdavo greičiau. Dabar, net jei turite lietuvių pasą, Jūsų kelionė gali užtrukti ilgiau dėl papildomų dokumentų patikrinimų, ypač jei vairuotojas ne ES pilietis arba jei transporto priemonė yra registruota ne ES šalyje.

Tačiau mūsų vairuotojai yra įgudę šiuose procesuose. Jie žino, kurios eilės juda greičiau, kada geriau važiuoti keltu, o kada – tuneliu, kad išvengtume didžiausių spūsčių. Keleiviui tai reiškia, kad gali tekti šiek tiek ilgiau pasilikti Anglijoje ar Prancūzijoje, bet mes viską užtikriname, kad dokumentai būtų tvarkingi, kad išvengtume nenumatytų delay. Svarbiausia – turėti galiojantį pasą. Asmens tapatybės kortelės daugeliui atvejų nebepakanka (išskyrus atvejus, kai galioja specialios išimtys), todėl visada primenu klientams pasitikrinti pasų galiojimą.

6. Kokis komforto lygis tikėtinas kelyje? Ar tai tas pats kas senais laikais autobusu?

Būtina atskirti senąjį „autobusą“ ir šiuolaikinį lankstų keleivių vežimą. Senasis modelis, kai 50 žmonių sėdėjo sraigtasparniu, be oro kondicionieriaus ir su sustojimais kas valandą, eina į praeitį.

Šiuolaikiniai mikroautobusai, kuriuos naudojame tarptautiniams pervežimams, yra pritaikyti ilgiems nuotoliams. Kalbame apie „Mercedes-Benz Vito“ ar „VW Crafter“ tipo automobilius, kurie turi: * Ergonomiškas sėdynes su atramomis galvai. * Veikiančią WiFi ryšį (taip, net Anglijoje ir jūroje). * Individualias oro ventiliacijas. * Galimybę pakelti nugaros atlošą ir miegoti.

Be to, jei renkatės privatų vežimą (ne bendrą, o grupės užsakymą), galite nustatyti sustojimus ten, kur patogu jums. Norite papietauti tam tikrame restorane Belgijoje? Norite padaryti papildomą sustojimą tualetui Vokietijoje? Tai įmanoma. Komfortas čia yra prioritetas, nes tik taip galime konkuruoti su oro linijomis.

7. Ar saugu keliauti su neoficialiais ar mažesniais pervežėjais?

Tai klausimas, dėl kurio aš visada įsitempu. Mano, kaip eksperto, patarimas: venkite „vokiškų“ bilietų be sutarčių ir vairuotojų, kurie vežia „savaitgaliais“ be licencijos.

Transporto pramonėje yra griežtų taisyklių. Vairuotojas turi turėti galiojančius vairuotojo pažymėjimus (C ar D kategorijos, priklausomai nuo mašinos), tachografą, kuris fiksuoja darbo laiką, ir kompanija turi turėti licenciją keleivių pervežimui. Kodėl tai svarbu jums? Jei įvykia avarija arba jei policija sustabdo nelegaliai vežiantį vairuotoją (pvz., Vokietijoje ar Anglijoje), jūsų kelionė baigiasi ten pat. Jūsų bagažas konfiskuojamas, o jums teks ieškoti kitos kelionės.

Visada tikrinkite, ar pervežėjas turi oficialią veiklą, ar pateikia sutartį ar kvitą (bilietą). Mūsų kompanija visada užtikrina draudimą keleiviams, o mūsų vairuotojai laikosi poilsio režimo (jie negali vairuoti 24 valandas iš eilės, kaip tai daro kai kurie nesąžiningi lenktynininkai). Saugumas kelyje – ne tik avarijų išvengimas, bet ir garantas, kad jūs tikrai atvyksite į tikslą.

8. Ar galiu vežti savo augintinį (šunį, katiną)?

Tai viena mėgstamiausių klientų temų. Lėktuvu augintinio vežimas – siaubingai brangu ir sudėtingas procesas (krepšys po sėdyne, specialios veterinarinės pažymos, karantinas kai kuriais atvejais).

Automobiliu situacija daug paprastesnė. Keleivių vežime į Angliją augintiniai dažniausiai yra leidžiami. Yra kelios sąlygos: 1. Augintinis turi turėti „Pet Passport“ (Gyvūno pasą) su galiojančia paspygėjimu nuo pasiutligės. 2. Turi būti mikrokodas (čipas). 3. Kai kuriais atvejais reikalingas kirmėlių gydymas (prieš įvežiant į JK).

Dauguma mūsų vairuotojų patirčiai turi žmonių, kurie myli gyvūnus, todėl jūsų šunelis ar katinėlis gali keliauti salone kartu su jumis (jei nėra alergijos kitų keleivių) ar erdžioje bagažinėje, kurioje yra vėdinimas. Tai daro kelionę į naują gyvenimo vietą Anglijoje kur kas mažiau stresingu ne tik žmogui, bet ir jo mylimajam.

9. Kaip vyksta užsakymas ir apmokėjimas? Ar reikia mokėti iš karto?

Procesas yra supaprastintas iki maksimumo. Šiuolaikiniai pervežėjai naudoja internetines sistemas, kuriose galite užpildyti formą, nurodyti išvykimo vietą (pvz., Kaunas, Naujoji Vilnia) ir atvykimo vietą (pvz., Londonas, Peterborough, Leeds).

Apie kainą sužinote iš karto. Dažniausiai reikalaujama užstatas (pvz., 20–30 eurų), kad užtikrintume, kad vietą rezervuojate rimtai. Likusią sumą paprastai sumokate vairuotojui išvykstant arba atvykus į vietą. Tai suteikia jums saugumo – jei dėl some reasons mūsų pusės atšaukiame reisą (kas nutinka retai), pinigai grąžinami.