Lankstūs išvykimo maršrutai iš Jungtinės Karalystės: Logistikos sprendimiai dinamiškame pasaulyje

Įvadas

Dirbant tarptautinių krovinių pervežimų srityje, ypač tarp žemyninės Europos ir salų, viena svarbiausių pamokų, kurią per daugiau nei dvidešimt metų patyrimo išmokau, yra ta: standartinių sprendimų nebėra. Anksčiau maršrutas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą ar kitą Baltijos šalį buvo beveik linijinis – keltu iš Doverio arba Folkestone’o į Kalė arba Brugę, toliau – per Belgiją, Olandiją ir Vokietiją. Tačiau šiandien, po „Brexit“ ir pastarųjų metų geopolitinių bei ekonominių sukrėtimų, situacija pasikeitė neatspėjamai.

Klientai dažnai klausia: „Kodėl mano kroviniui reikalingas lankstesnis maršrutas? Kodėl negalime tiesiog važiuoti keliu, kuriuo visada važiavome?“ Atsakymas paprastas, bet jo įgyvendinimas reikalauja gilažiūrio logistikos. Lankstūs išvykimo maršrutai iš Jungtinės Karalystės tai ne tiesiog alternatyva – tai strateginė būtinybė siekiant išvengti ilgų eilių prie Didžiosios Britanijos uostų, sumažinti muitinės procedūrų sukeliamų vėlavimų ir optimizuoti išlaidas.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip šiuolaikinė logistika veikia praktiškai. Kalbėsime ne apie abstrakčias teorijas, o apie tai, kas svarbu verslui, kuris nori, jo prekės pasiektų paskirties vietą laiku ir neprarastų savo vertės kelio metu. Suprasime, kodėl šiauriniai uostai, tokie kaip Imingamas, Hulas ar Tyne, tampa vis populiaresni, ir kaip „trumpoji jūra“ (Short Sea Shipping) gali pakeisti jūsų tiekimo grandinės efektyvumą.

Lankstumas logistikoje reiškia galimybę adaptuotis. Jei Dveryje yra eilės dėl blogų oro sąlygų ar muitinės patikros, patyręs ekspertas nedelsia ir siūlo kitą išvykimo tašką – galbūt Harwichą ar net Pembruką. Tai leidžia išlaikyti grafikus, net kai aplinkybės yra nepalankios. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visus šiuos aspektus, padėdami jums suprasti, kaip sudaryti efektyviausią pervežimo planą.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

1. Kodėl po „Brexit“ tapo taip svarbu ieškoti lankstesnių išvykimo maršrutų iš Jungtinės Karalystės?

Atsakymas slypi pasikeitusiose muitinės procedūrose ir padidėjusioje biurokratijoje. Iki 2021 m. Didžioji Britanija buvo Europos Sąjungos (ES) dalis, todėl prekių judėjimas tarp Doverio ir Kalė buvo praktiškai toks pat kaip tarp dviejų ES šalių. Dabar, kai atsirado muitų kontrolė, deklaravimas ir sanitariniai patikrinimai, tradiciniai „užsiaužę“ maršrutai tapo „grėsmingais“. Dveryje, kuris yra pagrindinis prekybos mazgas, net mažiausias trikdžys sukelia milžiniškas eiles. Lankstūs maršrutai, pavyzdžiui, važiavimas į šiaurę link Imingamo ar Hulo, leidžia išvengti šių spūsčių. Šie uostai dažnai yra mažiau apkrauti, o muitinės punktai juose dirba efektyviau, nes tenkas mažiau mažmeninės prekybos transporto, o daugiau – komercinių krovinių. Be to, lankstumas leidžia pasirinkti uostą, kuriame yra greitesnės „green lane“ procedūros, kas yra kritiška svarbiems, trapiams ar laikui jautriems kroviniams.

2. Kokie yra pagrindiniai Jungtinės Karalystės uostai, siūlantys alternatyvius maršrutus į Europą?

Nors Doveris ir Folkestone’as (Eurotunelis) išlieka populiariausiais dėl geografinio artumo, egzistuoja stipri alternatyvų grupė. Vakarų pakrantėje tai Pembrukas (į Airiją ir iki Ispanijos), Portisheadas ir Bristolis. Tačiau svarbiausi yra Rytų pakrantės uostai: Imingamas (Immingham), Hulas (Hull), Harwichas (Harwich) ir Felikstou (Felixstowe). Imingamas ir Hulas yra ypatingai svarbūs, nes jie tiesiogiai sujungti su Olandijos (Roterdamas) ir Belgijos (Zebriugė, Briuselio uostas) linijomis. Šie maršrutai vadinami „North Sea“ (Šiaurės jūros) keliais. Jie gali atrodyti ilgesniai žemėlapyje, tačiau dėl mažesnio eismo antžeminiu keliais Didžiojoje Britanijoje ir efektyvesnio uostų darbo, bendras pristatymo laikas gali būti net trumpesnis. Taip pat negalima pamiršti Niuheiveno (Newhaven) ir Diepo (Dieppe) maršruto, kuris taip pat gali būti naudingas tam tikriems regionams Prancūzijoje.

3. Kaip lankstūs maršrutai veikia su vairuotojų darbo ir poilsio laiku (tachografais)?

Tai vienas techniškai sudėtingiausių, bet ir įdomiausių klausimų. Vairuotojo darbo laikas yra griežtai reguliuojamas. Jei vairuotojas praleidžia keletą valandų stovėdamas eilėje prie Doverio, jis ne tik vėluoja, bet ir „degina“ savo vairavimo laiką. Pasirinkus šiaurinius maršrutus, pavyzdžiui, Hulas – Roterdamas, keltas užtrunka ilgiau (apie 11–12 valandų), tačiau šis laikas yra laikomas poilsio laiku (jei vairuotojas turi vietą kajutėje). Tai reiškia, kad vairuotojas gali išlipti iš kelto Olandijoje visiškai atsipalaidavęs ir su pilna vairavimo diena priešais. Tuo tarpu važiuojant per Doverį, vairuotojas po tos kelionės jau būna pavargęs ir greitai turi pradėti skaičiuoti poilsio pertraukas. Lankstus maršrutas leidžia geriau suplanuoti vairuotojų grafikus, taip sumažinant pavojų pažeisti vairavimo laiko apribojimus ir išvengiant baudų.

4. Ar lankstesni maršrutai visada brangesni, ir kiek tai gali padidinti pervežimo kainą?

Tai dažnas kliento klaidingas įsitikinimas. Lankstesnis maršrutai nebūtinai brangesnis. Žinoma, bilietas į keltą iš Hulo gali kainuoti daugiau nei trumpa perplaukimas per Lamanšą. Tačiau visuminė kaina (Total Cost of Ownership) apima ne tik keltą. Jei įskaičiuosime degalų sąnaudas važiuojant per visą Angliją (iki Doverio) ir vėl stovint eilėse, bei uždelstos pristatymo galimybes (pvz., baudas už neįlaikytą pristatymą), šiauriniai maršrutai gali būti net ekonomiškesni. Be to, jei krovinys yra itin skubus, mokėti už maršrutą, kuris garantuoja, kad prekės neprikabins eilėse, yra investicija į kliento pasitikėjimą. Logistikos ekspertas visada vertina kainos ir laiko balansą. Kartais „brangesnis“ kelto bilietas sutaupo šimtus eurų degalų ir vairuotojo užmokesčio, nes nereikia važiuoti apkrautais Londono aplinkkeliais.

5. Kokios prekės labiausiai pasinaudoja šiais alternatyviais maršrutais?

Visų pirma – tai dideli pramoniniai kroviniai, statybinės medžiagos, mašinos ir įranga. Šiems kroviniams nėra taip svarbus „vienos dienos“ pristatymas kaip tai, kad jie būtų pristatyti saugiai ir be techninių trukdžių. Taip pat šiais maršrutais dažnai keliauja krovinių daliniai („part loads“), kuriuos reikia sujungti sandėliuose. Šiaurės jūros uostai, tokie kaip Imingamas, yra labai gerai pritaikyti dideliems, nestandartiniams kroviniams (projektinės logistikos). Taip pat šiuo maršrutu dažnai važiuoja krovinių, kuriems būtina šaltoji grandinė (refrigerated transport), nes uostuose yra puikios infrastruktūros šaldytuvams prižiūrėti. Mažmeninės prekybos prekės, kurios vėluja dėl „Brexit“ dokumentų trūkumo Dveryje, taip pat dažnai nukreipiamos į šiuos maršrutus, kad būtų išvengta didžiulių eilių.

6. Kaip pasikeitė keltų tvarkaraščiai ir ar tai įtakoja maršrutų pasirinkimą?

Per pastaruosius penkerius metus keltų operatoriai, tokie kaip „DFDS“, „P&O Ferries“, „Stena Line“ ir „CLdN“, smarkiai prasiplėtė. Jie matė poreikį ir pradėjo siūlyti daugiau reisų iš šiaurinių uostų. Pavyzdžiui, maršrutu Imingamas – Roterdamas arba Zebriugė keltai plaukia beveik kasdien, o kartais net po kelis kartus per dieną. Tai suteikia logistikos kompanijoms galimybę pasirinkti tinkamą laiką, be to, jei vienas reisas atšaukiamas (dėl techninių priežasčių orų), kitas gali būti netrukus. Anksčiau šiuose uostuose reisai būdavo retesni, todėl lankstumas buvo ribotas. Dabar, kai pasirinkimas didesnis, galime suderinti krovimo laiką Lietuvoje su keltu iš Anglijos taip, kad krovinių „stovėjimas“ būtų minimalus. Tai leidžia mums siūlyti klientams beveik „just-in-time“ (tik laiku) logistiką net ir tarp salų.

7. Ką reiškia „Green Lane“ ir „Red Lane“ procedūros, ir kaip jos veikia maršrutų planavimą?

Tai yra esminis dalykas, susijęs su „Brexit“. „Green Lane“ (Žalia juosta) skirta prekėms, kurios yra išankstinio deklaravimo ir turi visus dokumentus tvarkingai. Jos gali pravažiuoti per muitinę be sustojimų arba su minimalia patikra. „Red Lane“ (Raudona juosta) skirta prekėms, kurių dokumentai nėra tvarkingi, arba kurios reikalauja papildomos fizinės patikros. Planuodami maršrutą, mes visada stengiamės nukreipti krovinius į tas uostų kontrolės punktus, kurios geriausiai įsisavino „Green Lane“ sistemą. Kai kurie uostai, ypač mažesnieji, gali turėti lėtesnę informacijos apdorojimo sistemą, dėl to net tvarkingas krovinys gali užstrigti. Pasirinkdami lankstų maršrutą, mes ne tik pasirenkame geografiją, bet ir technologinį uosto pasirengimą. Mūsų patirtis rodo, kad šiauriniai uostai dažnai greičiau adaptavosi prie naujų sistemų nei Doveris, kur apkrovimas yra milžiniškas.

8. Kaip lankstūs maršrutai padeda išvengti „Eurotunelio“ ir Doverio problemų, susijusių su migrantų krize?

Nors tai yra jautri tema, negalima jos ignoruoti, nes ji tiesiogiai veikia logistiką. Doverio ir Kalė regionas jau dešimtmetį kenčia nuo nelegalios migracijos problemų. Vairuotojai tenka važiuoti ypatingai atsargiai, o kartais kelionės gali būti stabdomos dėl saugumo patikrų ar migrantų bandymų užlipti į sunkvežimius. Tai ne tik sukelia stresą vairuotojams, bet ir gali pažeisti krovinių vientisumą bei sukelti vėlavimus muitinėje (jei rasta pažeidimų). Važiuojant iš Imingamo ar Hulo, ši rizika yra daug mažesnė. Šie uostai yra labiau industrializuoti, mažiau prieinami pėstiesioms migracijos srautams, o kontrolės sistemos ten veikia šiek tiek kitaip, daugiau dėmesio skirdamos krovinių saugumui, o ne nelegaliai migracijai. Verslo savininkui tai reiškia mažesnę riziką, kad krovinys bus sugadintas ar pristatymas atidėliotas dėl incidentų.

9. Ar galima naudoti lankstus maršrutus daliniams kroviniams (groupage), ar tik pilniems sunkvežimiams?

Ankstesniais laikais buvo manoma, kad šiauriniai maršrutai tinkami tik pilniems sunkvežimiams (FTL), dėl ilgesnio kelto perplaukimo laiko. Tačiau dabar situacija pasikeitė. Dėl didėjančio krovinių srauto ir poreikio išvengti Dveryio spūsčių, logistikos agentūros vis dažniau organizuoja ir dalinius krovinius (LTL) šiais maršrutais. Kaip tai veikia? Kroviniai surenkami Lietuvoje, vežami į susirinkimo sandėlį, paskui važiuoja į Olandiją arba Belgiją. Ten jie perkeliami į kitą sunkvežimį (arba tas pats važiuoja per keltą) ir plaukia į Didžiąją Britaniją. Arba atvirkščiai – surenkami Anglijoje, vežami į šiaurės uostą, perkeliami ir toliau važiuoja po žemynine Europa. Nors tai reikalauka geresnio koordinavimo, tai visiškai įmanoma ir dažnai pasirodo efektyviau nei stovėti trijų dienų eilėje Dveryje su dalyje užpildytu sunkvežimiu.

10. Kokius duomenis turi pateikti klientas, kad ekspertas galėtų pasiūlyti geriausią lankstų maršrutą?

Kad mes galėtume padaryti savo darbą tinkamai, mums reikia daugiau nei tik „adresas iš – adresas į“. Svarbiausi duomenys yra: krovinio tipas (pavojingi, šaldomi, standartinės paletės), svoris ir tūris. Tačiau svarbiausia yra informacija apie dokumentų būklę – ar jūsų EORI numeris aktyvus, ar turite visus importo licencijas (jei reikalinga)? Taip pat būtina žinoti apie pristatymo lanksčumą – ar klientas gali priimti prekes antradienį vietoj pirmadienio, jei tai sutaupys 30 proc. sumas? Žinodami šiuos dalykus, mes galime pasiūlyti maršrutą, kuris nėra trumpiausias žemėlapyje, bet yra efektyviausias piniginėje ir laike. Be to, svarbu žinoti, ar yra prieigos apribojimai paskirties vietoje (pvz., siauri gatvės miesto centre), kas gali įtakoti tai, kuriame uoste geriau išlipti.

Išvada

Resiumuojant, lankstūs išvykimo maršrutai iš Jungtinės Karalystės nebe yra „planas B“, o dažnai tampa geriausiu „planu A“. Pasaulis, kuriame taisyklės keičiasi be išankstinio įspėjimo, o oras ir politika sukelia netikėtumus, reikalauja partnerio, kuris žemiųlapių nemato tik kaip linijų rinkinį, o kaip dinamišką sistemą.

Mūsų daugiau kaip dvidešimties metų patirtis parodo, kad sėkmė logistikoje priklauso ne nuo to, kaip greitai vairuotojas paspaudo dujas, o nuo to, kaip gerai buvo suplanuota kelionė prieš ratus užsukant. Naudodamiesi šiauriniais uostais, pasirinkdami tinkamas keltų linijas ir tinkamai valdydami muitinės procesus, mes galime užtikrinti, kad jūsų verslas nejaus „Brexit“ ar pasaulinių sutrikimų neigiamos įtakos.

Lankstumas – tai galimybė. Galimybė sutaupyti, greičiau pristatyti ir, svarbiausia, mieti ramiai, žinant, kad krovinys juda ne pagal įprastą, o pagal protingiausią kelią. Jei jums svarbi ne tik kaina, bet ir patikimumas bei ramybė, verta apsvarstyti šiuos alternatyvius maršrutus savo kitam siuntimui.