Kur Rasti Patogų ir Patikimą Pervežimą į bei iš Anglijos? Eksperto Vadovas

Įvadas

Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos ir Jungtinės Karalystės ryšiai išaugo iki nepaprasto lygio. Tūkstančiai lietuvių rado darbą Anglijoje, įkūrė šeimas arba pradėjo verslą, o tai sukuria nuolatinę reikalingybą gabenti krovinius abiem kryptimis. Nesvarbu, ar tai perkėlimas į naująjį namą, didelės technikos pirkimas iš Anglijos arba prekių tiekimas į Lietuvą – visada iškyla vienas tas pats klausimas: kur rasti patogų pervežimą?

Esu dirbęs tarptautinių pervežimų srityje virš dvidešimties metų ir per tą laiką mačiau viską – nuo idealiai organizuotų, laiku atvykstančių siuntų iki tokių istorijų, kurios verčia susiraukyti plaukus. Sąvoka „patogus pervežimas“ šioje srityje reiškia daugiau nei tik tai, kad vairuotojas bus mandagus. Tai sudėtingas derinys tarp kainos, saugumo, laiko ir, svarbiausia, psichologinio ramybės jausmo, kai jūsų turtas keliauja tūkstančius kilometrų.

Šiandieninėje rinkoje pasiūla yra milžiniška, tačiau kokybė varijuoja kaip svyruoklė. Po „Brexit“ situacija dar labiau supainiojama – pasikeitė muitinės taisyklės, atsirado papildomi dokumentai, o kai kurios ne patikimos kompanijos tiesiog nesugeba susitvarkyti su šiuose iššūkiais. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip atskirti tikrus profesionalus nuo mėgėjų bei kur ieškoti paslaugų, kad kelionė į Angliją ar iš jos nevertų nervingų naktų.

Mes aptarsime ne tik tai, kur reklamuojami pervežėjai, bet ir kaip įvertinti jų patikimumą, kuo skiriasi krovinių rūšys ir kodėl pigiausias pasiūlymas dažniausiai būna brangiausias klaida. Sėkmingas pervežimas – tai ne atsitiktinumas, o gerai suplanuotas procesas.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

1. Kas iš tikrųjų reiškia „patogus“ pervežimas į Angliją?

Dauguma klientų, ieškodami pervežimo, susikoncentruoja tik į kainą. Tačiau „patogumas“ šioje srityje yra kompleksinis dalykas. Patogus pervežimas prasideda nuo komunikacijos. Tai reiškia, kad atsakymą į jūsų užklausą gaunate ne po trijų dienų, o greitai. Tai reiškia aiškiai sutartus terminus – jei sakoma, kad krovinys atvyks antradienį, jis turi atvykti antradienį, o ne penktadienį su išgalvotu paaiškinimu apie techninius trikdžius.

Be to, patogumas – tai fizinis patogumas. Jei pervežate baldus iš buto Anglijoje į Lietuvą, patogu yra tada, kai vairuotojas atvyksta ne su viena, o dviem asmenimis arba su įranga, kuri leidžia lengvai nuleisti grandininę liftą. Tai yra galimybė susiderėti dėl iškrovimo vietos – ar vairuotojas gali priartėti prie pat durų, ar reikės nešti per pusę miesto. Patogumas taip pat reiškia dokumentų tvarkymą: patikimas pervežėjas pats už jus parengs reikiamus EX1 deklaracijoms muitinėje, kad jums nereikėtų studijuoti Europos Sąjungos reglamentų. Tai yra ramybė, žinodamas, kad turtas apdraustas ir kad jo neprarasi kelyje.

2. Kur geriausia ieškoti pervežėjų – socialiniuose tinkluose, paieškos sistemose ar rekomendacijomis?

Šiuo klausimu turėčiau atsakyti kaip praktikas. Paieškos sistemos (Google, kt.) yra puikus įrankis, tačiau čia reikia būti atsargiamu. Pirmieji rezultatai dažnai priklauso ne nuo kokybės, o nuo to, kiek kompanija sumokėjo už reklamą. Gali būti, kad susidursite su didžele brokeriu, kuris tiesiog perparduoda jūsų užsakymą kitiems vairuotojams, nekontroliuodamas proceso.

Socialiniai tinklai (pvz., Facebook grupės „Krovinių pervežimas Anglija-Lietuva“) yra populiarūs dėl žemos kainos. Čia dažnai skelbia savo paslaugas vairuotojai-dirbėjai, kurie važiuoja tuščiais sunkvežimiais. Tai gali būti pigu, tačiau rizika aukšta. Ar jie turi draudimą? Kas nutiks, jei vairuotojas susirgs arba suges sunkvežimis? Tokiuose atvejų neteisiniai pervežimai gali baigtis tuo, kad jūsų krovinys bus areštuotas.

Geriausias variantas, mano nuomone, yra „žodžiu į žodį“ rekomendacijos. Jei jūsų draugas ar artimas žmogus naudojosi paslauga prieš metus ir buvo patenkintas, tai yra vertingiausia informacija. Taip pat verta ieškoti specializuotų logistikos kompanijų, kurios turi savo internetines svetaines su aiškia kontaktine informacija, adresu ir istorija. Tokios kompanijos nepradursi po nakties, nes joms yra ką prarasti.

3. Kaip patikrinti, ar pervežėjas yra patikimas ir ne apgavikas?

Mano dvidešimt metų patirtis mokėjo vieno: dokumentai niekai nemeluoja. Prieš pasirašydami sutartį arba mokėdami užstatą, prašykite pateikti kompanijos duomenis. Lietuvoje veikianti įmonė turi būti įregistruota (JAR kodas). Patikrinkite, ar jie nurodo savo veiklos kodą – krovinių pervežimui jis prasideda skaičiais 49.41.

Taip pat būtina klausti apie draudimą. Tikras profesionalas visada turės Krovinių civilinės atsakomybės draudimo polisą (CMD). Paprašykite parodyti šio draudimo galiojimo pažymėjimą. Jei jie vengia parodyti arba sako, kad „viskas bus gerai“, nebeliekite. Dar vienas signalas – mokėjimo būdas. Nenorėčiau sakyti, kad visi, kurie prašo mokėti į asmeninę sąskaitą, yra sukčiai, tačiau profesionali logistikos įmonė visada priima mokėjimus į juridinio asmens (įmonės) sąskaitą. Tai rodo skaidrumą.

Taip pat verta pasidomėti atsiliepimais, tačiau critical thinking (kritinis mąstymas) čia būtinas. Jei visi atsiliepimai yra parašyti viena diena ir panašūs vienas į kitą – tai greičiausiai pirkti. Ieškokite detalių istorijų, kur klientai aprašo ne tik „buvo puiku“, bet ir kaip buvo išspręsta nesklandumo situacija.

4. Ar pigiausias pasiūlymas yra geriausias? Kodėl kainos skiriasi du kartus?

Tai klasikinis klausimas, kurį girdžiu kasdien. Kainos formavimasis tarptautiniuose pervežimuose priklauso nuo kelių pagrindinių dalykų: kuro kainos, kelių mokesčiai (ypač brangios mokesčiai už važiavimą per Prancūziją arba tunelį), vairuotojo darbo užmokestis ir, svarbiausia, krovinio užpildomumas.

Jei mataite pasiūlymą, kuris yra 30–40 procentų pigesnis už rinkos vidurkį, tai yra „raudona vėliava“. Kaip įmonė gali uždirbti, jei parduoda paslaugą žemiau savikainos? Pirmiausia, gali būti taikoma „grupinis pervežimas“ (groupage) strategija, kai jūsų krovinys važiuoja su kitų klientų krovinais. Tai normalu, tačiau tada gali prailgėti terminai (vieną savaitę jūsų dėžė gali stovėti sandėlyje, laukiant, kol užpildys sunkvežimį).

Bet dažniausia pernelyg žema kaina reiškia taikomų standartų pažeidimą. Tai gali būti vairuotojas, kuris važiuoja be poilsio, kas nelegalu ir pavojinga. Tai gali būti netinkamas transportas (pvz., senas sunkvežimis be temperatūros reguliavimo, jei gabenate jautrius daiktus). O kartais tai tiesiog apgavystės schema – sumokėjus užstatą, kontaktas dingsta. Mano patarimas: ieškokite racionalios, o ne minimalios kainos. Kokybė turi savo kainą.

5. Kokius dokumentus reikia paruošti pervežimui į/iš Angliją po „Brexit“?

Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos situacija pasikeitė drastiškai. Anksčiau tai buvo vidinė rinka, be sienų kontrolės. Dabar tai – trečioji šalis. Tai reiškia, kad kiekvienas krovinys turi praeiti muitinės procedūras.

Jei pervežate asmeninius daiktus (pvz., keldamiesi gyventi), reikės pildyti TRL (Transfer of Residence) formą, kuri leidžia atsiskaityti su muitais ir PVM be mokesčių, jei tenkinami tam tikri laiko ir nuosavybės kriterijai. Taip pat reikalingas krovinių manifestas ir sąrašas (inventorius), kur turi būti išvardyti visi daiktai, jų apytikslė vertė ir svoris.

Jei tai yra prekinis siuntimas (verslui), situacija dar sudėtingesnė. Reikalingas EORI numeris (Ekonominių operatorių registracijos ir identifikavimo numeris), prekių deklaracijos (EX1 eksportui ir IM1 importui), o dažnai ir muitinės brokerio paslaugos. Patikimas pervežėjas arba logistikos agentas visada padės suformuoti šiuos dokumentus. Jei pervežėjas sako „mes susitvarkysime patys, nieko mums nereikia“, būkite budrūs – netinkamai parengti dokumentai gali užkirsti kelią kroviniui pasienyje arba sukelti didelių baudų.

6. Kuo skiriasi dalinis (krovininės linijos) ir pilnas pervežimas?

Tai esminis pasirinkimas, kuris lemia ir kainą, ir patogumą. Pilnas pervežimas (FTL – Full Truck Load) reiškia, kad visas sunkvežimis yra skirtas jums. Jūsų krovinys užima visą vietą. Tai yra greičiausias ir saugiausias būdas. Sunkvežimis važiuoja tiesiai iš jūsų adreso į paskirties vietą be sustojimų (išskyrus vairuotojo poilsį ar techninius reikalavimus). Šis variantas idealus tinka, jei pervežate daug daiktų (pvz., visą namų ūkį) arba jautrius krovinius.

Dalinis pervežimas (LTL – Less than Truck Load) arba grupinis pervežimas reiškia, kad jūsų krovinys yra kraunamas į sunkvežimį kartu su kitų klientų siuntomis. Pavyzdžiui, į vieną mašiną gali pūti sofa iš Londono, dėžė su padangomis iš Birmingamo ir virtuvės komplektas iš Mančesterio. Šis būdas yra pigesnis, nes išlaidos (kuras, keliai) yra padalijamos tarp visų klientų. Tačiau trūkumas – laikas. Reikia laukti, kol mašina bus pilna, o be to, kelyje gali būti daug sustojimų iškraunant ir pakraunant kitus krovinius. Jei jums svarbi greitis, rinkitės pilną pervežimą, jei taupykite – dalinį.

7. Kaip turi būti supakuoti daiktai, kad juos priimtų pervežėjai?

Vienas dažniausių nesusipratimų yra susijęs su pakavimu. Dauguma klientų mano, kad pervežėjas atvyks ir viską užpakuos. Tačiau standartinės pervežimo sutartys dažnai nenumato pakavimo paslaugų – jos yra papildomos ir brangios. Norint sutaupyti ir užtikrinti saugumą, reikia ruoštis patys.

Knygos, drabužiai, smulkmenos turi būti pakluotos į tvirtas, dėžutes (geriausia naujas, nes naudotos gali būti suirusios). Dėžės turi būti užklijuotos stipria juosta. Baldai, ypač mediniai, turi būti apvynioti burbulių plėvele ir kartonu, o kampai apsaugoti specialiomis kampinėmis. Labai svarbu užfiksuoti daiktų būklę prieš išvežimą – nufotografuoti įbrėžimus, jei tokių yra.

Jei gabenate techniką (šaldytuvą, skalbimo mašiną), būtina užtikrinti, kad viduje nėra vandens (šaldytuvai turi būti išjungti ir išblusę bent parą), o judrios dalys (pvz., būgnas) pritvirtintos transportavimo juostomis. Jei daiktai supakuoti blogai, vairuotojas gali atsisakyti juos vežti, kadangi nepertraukiamas krovinys kelyje gali apgadinti kitus siuntos arba patį sunkvežimį. Gerai supakuotas daiktas – tai pusė sėkmės.

8. Ar reikia drausti kroviniį ir ką daryti, jei jis sugenda?

Tai yra klausimas, apie kurį dažnai užmirštama, kol nevyksta nelaimė. Pagal tarptautines konvencijas (pvz., CMR), pervežėjas yra atsakingas už krovinį, tačiau ši atsakomybė yra ribota. Paprastai ji siekia tik keletą svarų (arba eurų) vieno kilogramo svorio. Jei gabenate brangų pianiną arba verslo įrangą, ši suma nepadengs nuostolių.

Todėl visada rekomenduoju papildomą draudimą. Profesionalios kompanijos siūlo galimybę apdrausti krovinių „Visų rizikų“ draudimu. Jis kainoja nedaug (paprastai 1–2 % nuo krovinio vertės), tačiau užtikrina, kad jei dėl avarijos, gaisro arba apiplėšimo krovinys bus sugadintas, gausite pilną vertę atgal.

Jei įvykį incidentas, nedelsdami praneškite pervežėjui. Būtina sudaryti protokolą (pažeidimo aktą) vietoje, prieš pasirašant dokumentus apie krovinių priėmimą. Jei dokumente pasirašysite, kad „viskas tvarkoje“, vėliau bus beveik neįmanoma įrodyti, že buvo sugadinta kelionės metu. Fotografuokite žalą, išsaugokite visą komunikaciją.

9. Kokios yra pagrindinės Anglijos pervežimų maršruto ypatybės?

Geografiškai Anglija yra sala, o tai lemia specifinius maršrutus. Nėra tiesioginio kelio per sausumą – reikia kirsti La Manšą. Šiuo metu yra trys pagrindiniai būdai: keltais (pvz., Dover-Calais ar Dover-Dunkerque), Eurotuneliu (traukinys po jūra) arba ilgesiu maršrutu pro Olandiją (Hook of Holland).

Keltai yra populiariausi dėl dažnumo ir galimybės pailsėti vairuotojui, tačiau jūros bangos gali padaryti įtaką kroviniui, jei jis neįtvirtintas. Eurotunelis yra greičiausias (pervažiavimas trunka 35 minutes), tačiau brangesnis ir turi griežtesnius krovinių matmenų reikalavimus.

Taip pat reikia atsižvelgti į Anglijos vidinius kelius. Miestuose, ypač Londono centre, yra daug ribojimų (ULEZ zonos, mažųjų gatvių). Dideli sunkvežimai negali važiuoti į kai kuriuos centrinius rajonus. Todėl, jei pervežate iš centro, gali reikėti mažesnės mašinos (pvz., 7.5 tonų) arba netgi „voko“ (Luton) tipo sunkvežimio, kuris yra lankstesnis mieste. Šiuos niuansus verta aptarti su pervežėju iš karto, kad išvengtumėte papildomų išlaidų už stovėjimą arba perkrovimą.

10. Kaip susitarti dėl mokėjimo ir išvengti apgavysčių?

Mokėjimo sąlygos turi būti aiškios dar prieš pradedant darbus. Rinkoje egzistuoja du pagrindiniai modeliai: mokėjimas grynaisiais pristatymo metu ir mokėjimas išanksto (arba dalinis užstatas).

Mokėjimas grynaisiais atvykus yra patogus tuo, kad matote krovinią prieš mokėdami. Tačiau turi būti pasiruošę tikslia sumai (keisti pinigus). Mokėjimas išanksto (per pavedimą) dažniausiai taikomas dideliems, versliniams siuntimams arba dirbant su didelėmis, patikimomis kompanijomis.

Niekada nemokėkite 100 % išanksto privažiam asmeniui, kurį radite socialiniuose tinkluose. Patikima kompanija paprašys tik užstato (pvz., 10–20 %) arba leis sumokėti pristatymo dieną banko kortele arba pavedimu. Būkite ypatingai budrūs, jei jums siūloma mokėti į užsienio (pvz.,